Sveiki.
Deja, apie bėgimo takelius nieko neišmanau. Bet jei neturėčiau galimybės sportuoti ne namie, pirkčiau dviratį- treniruoklį- taupydama vietą :-) Aišku, tai ne tas pats, bet vienas iš variantų, mano pačios naudojamų žiemą
Bamba, nu pavydžiu aš tau tų Brooksų, taip ir įsivaizduoju, kaip su jais lengvai kojos dėliojasi
Dabar noriu pasipasakoti savo medicininius nuotykius.
Žodžiu, spalį buvo daug judėjimo, dvejos ištvermės varžybos (vienos dviejų dienų 22+15 km, kitos po poros savaičių- 37 km), tarpuose nemažai bėgiojau (tiesa, negreitai). Kažkaip po vienų varžybų, kuriose teko lipti (būtent lipti, nes bėgti jau neišėjo) į pagerintus kalnus (Ignalinos kalnų slidinėjimo trasos- nuo papėdės iki viršūnės), paiguodžiau mamai, kad buvo labai sunku (tikrai po tų kalnų norėjosi atsigulti ir nebebėgti niekur). Paskui vieną kartą paprasto pasibėgiojimo prie namų metu man buvo labai bloga(neskaudėjo nieko konkrečiai, tiesiog pykino, teko sulėtinti ir taip nedidelį tempą iki minimalaus). Taigi, mano mama, kuri yra medikė, liepė man nueiti pas kardiologą.
O toliau buvo visai nelinksma- kardiograma OK, širdies echoskopija- OK, veloergometrija- labai labai prasta kardiograma, kurią komentuojant galima žmonių kalba pasakyti, kad krūvio metu mano širdžiai pritrūksta kraujo
Paprastai to priežastis yra susiaurėjusios kraujagyslės.
Toliau- koronarografija ligoninės stacionare (šios procedūros metu į arteriją įvedamas zondas (vizualiai- viela), juo pasiekiama širdis, leidžiamas kontrastinis tirpalas ir šviečiant rentgeno sipnduliais daromos širdies kraujagyslių nuotraukos).
Na ir pagaliau laiminga pabaiga- mano kraujagyslės sveikos
Kol laukiau tos procedūros, ne tik visą savo bėgiojimo karjerą, bet ir visą gyvenimą pergalvojau
Soprtuoti galiu, medikai sako, kad tiesiog be jokių patologinių priežasčių būtent moterims kartais pasitaiko širdies kraujagyslių spazmų krūvio metu. Žodžiu, turiu stebėti ir reaguoti į kūno siunčiamus signalus ir nepersistengti
Labai norėjau jums pasipasakoti, nes turbūt daugelis čia rašančių supranta, ką reikštų gyventi netekus bėgimo. Kita vertus, kartais mes tiesiog nepakankamai dėmesio skiriam savo sveikatai
Aš dar bėgsiu
prie miestietiškos tamsos jau seniai pripratus ir visiškai nebebaisu, net kartais nusistebiu, kaip atsipalaidavus bėgu, nes pradžioj labai stebėdavau aplinką. Dabar spustelėjus šaltukui -automatiškai pradėjau bėgti beveik 1 min. greičiau vieną kilometrą, net pati nusistebiu, kaip skrendu:) Bėgu tik asfaltu ir nors skaičiau "Gimę begti" nusipirkau asics nimbus 15 ir labai esu patenkinta, nes nebėra pavienų skausmų - būdavo tai vieną, tai kitą sąnarį pamaudžia. Dėl gydytojų negaliu patarti, nes pati buvau kategorijoje, kad nerekomenduojama bėgti, nes turėjau nemažų problemų su nugara (bet ne išvarža). Dabar jau antri metai bėgu ir sportuoju pastoviai ir problemos dingo. 
