Šiandien jau mačiau plakančią savo mažylio širdelę..
Labiausiai noriu papasakoti savo nevaisingumo istoriją toms, kurioms nevaisingumo priežastys yra neaiškios...kaip mūsų atveju. Paraše matosi kiek visko mes apturėjome....kiek visko atlikome. Žinau, kad gal tai atrodys visai mažai prieš kai kurias iš Jūsų, bet kai tos priežastys neaiškios tai visai ir nemažai atrodo...
Po nepavykosio pirmojo IVF nusprendėm pailsėti, atsipūsti tiek finansiškai, tiek dvasiškai....
Ėmėm linksmintis, išeiti vis dažniau, aš su draugėmis ir vynelio nevengiau ir netgi kelias cigaretes surūkyti sau leidau, nes šitiek metu buvo ramių, laukimo ir tikejimo, kad gal si menesi..... Leidom sau ir atostogų metu pasilinksminti kaip reikiant ir tikrai tiesiog mėgavomės gyvenimu negalvodami apie pastojimą. Nemaniau tiesa pasakius, kad taip gali nutikti, bet vienas kitas mėnuo ir man pavyko viską savyje atpalaiduoti ir negalvoti...
Buvo suplanuotos ir antros šiais metais atostogos, per kurias maniau pasistengsim jau ir dėl vaikelio, bet ką jūs sau galvojate, mėnesiniu kaip nėra taip nėra..pasidarau testą ir pirmą kartą gyvenime pamatau II, antrą testą, trečią ir visgi II. Mūsų džiaugsmas netelpa krūtinėje....neskubėjome vykome atostogauti, skridome pirmyn atgal su lektuvu, dėl nieko nepergyvenau, jaučiau širdyje kad viskas bus ok. Ramiai laukem pirmojo echo.
O šiandien jau pamačiau plakančią savo kudikio širdelę...Taigi mielosios, ypač tos kurių nevaisingumo priežastys yra neaiškios, svarbiausia yra myleti save, savo gyvenimą, savo vyrą ir mėgautis tuo ką darai, o vaikutį siunčia žvaigždės ir jis pasirenka mus laimingas ir švytinčias
)))
