Įkraunama...
Įkraunama...

Grindinis šildymas 3

Matos, kad cia specialistai, prisiskaite, kaip siltas oras kambary, skrosdamas dangu kyla i lubų platybes.
Tik sildomu grindu nera nei tureje, nei tuo labiau irengineje... lotuliukas.gif

QUOTE(biesas66 @ 2014 12 08, 05:56)
Nuo kada jus dar ir grindinio sildymo specialistas patapot? kaip ir geotermininku  biggrin.gif   Cia tipo-viena,kitam nemaiso?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo arkava: 08 gruodžio 2014 - 07:56
Gal nepradėkim dar ir su kosmine energija paraleles vesti, arba pritaikyti "visur tinkamą" mersedeso ir moskvičiaus palyginimą. Šalčiui, oro judėjimui pajusti žmogus turi receptorius, taigi palyginimas su radio bangomis tikrai ne į temą.
QUOTE(ed@ @ 2014 12 07, 21:51)
...Jus radijo bangų irgi nejaučiate, bet tai nereiškia, kad jų nėra...  <{POST_SNAPBACK}>

O dėl 5 punktų argumentų ką - viskas? Pasuojat? Taip paprastai?
Dar vienas klausimas kaip profesionaliam vėdinimo projektuotojui. Kiek maždaug kainuotų išsamus vėdinimo, orinio šildymo projektas ~150m2 A ar B klasės namui, paskaičiuotas taip, kad veikiantis orinis šildymas būtų negirdimas, ekonomiškumu prilygstantis grindiniam. Jei tai konfidencialu, galima ir AŽ.
Atsakyti
QUOTE(Milao @ 2014 12 08, 11:12)
O dėl 5 punktų argumentų ką - viskas? Pasuojat? Taip paprastai?

Aš tingiu komentuoti jūsų fantazijas. Jei įdomu, sekite ką atsakiau žmogui, kuris uždavę normalų klausimą apie šios dalykus.
http://www.supermama...?...&p=68055107
Atsakyti
QUOTE(darius333 @ 2014 12 07, 19:50)
2. Ekonomiskumas - na matyt jei reikia pateikti tam tikra silumos kieki, tai ar is oro, ar grindu ar radiatoriu ar elektriniu radiatoriu ar ... visi silumos saltiniai tures pateikti ta pati silumos kieki norint susildyti viena ar kita patalpa, nama, erdve iki tam tikros t. Silumines inercijos ar akumuliacines mases matyt nevrtetu vertinti per ekonomiskumo prizme  mirksiukas.gif

Jus žiūrite į reikalo esmę ...tik kažkodėl pamirštate, kad turint grindinį šildymą, toli gražu, ne visą šiluma pasilieka name. Skaitosi kad ~ 15% šilumos iškeliauja į žemė. Tai maždaug toks pats kiekis kiek iškeliauja pro stogą. (Nors įtarių, kad niekada niekas nesiėme tuo normaliai paskaičiuoti.)

Įsivaizduokite, kad lubos yra toks pat šildymo elementas, kaip ir betono sluoksnis šildomuose grindyse. Tik, jį šildo kambario oras, tarkim, iki ~23С, o betoną šildo vanduo iki ~30C. Lubos atiduoda šilumą lauko orui, kurio vidutinė temperatūra yra -1С, t.y. temperatūrų skirtumas sudaro 24С. Betonas atiduoda šilumą į grunto, kurio temperatūra svyruoja nuo +16C vasaros pabaigoje iki -6C, žiemos gale ir pusę pavasario, kol ne atitirps žemė namo pakraščiuose (kalbų, apie namo pakraščius, nes būtent ten yra karščiausi ir tankiausiai sudėti vamzdeliai). Paprastumo dėjai paimkim vidurkį - grunto temperatūra yra +5С.
Tad, gauname tokį pat temperatūrų skirtumą, kaip ir lubose - 25С. Tačiau, šiais laikais lubas žmonės izoliuoja 40-50 sm vatos ir dar oro maišu palėpės pavidale, o į grindys sudeda tik 15 sm polistirolo. Be jokių skaičiavimų galima suvokti, kad pašildant grindys, išmetate kur kas daugiau šilumos nei iškeliauja pro stogą.

Palyginus su šiais nuostoliais, jau visai neaktualios yra kiti, kur kas smulkesni praradimai. Pvz., tam kad šildyti namą radiatoriais, sezono pradžioje pakanka įkaitinti porą šimtų litrų vandens. Oriniam šildymui - iš vis nieko nereikia. O grindiniam - reikia kad įšiltų viso namo betoninis padas.
Paskaičiuokim: 150 м2 х (0.05 м betono storio + 0.01 m plytelių ar kitokios dangos) = 9 kubus reikia pašildyti. Maždaug tokio kiekio karšto vandens užtektu šeimai porai mėnesių.

Kitas dalykas - prastas reguliavimas dėl milžiniškos inercijos. Kai naktį sistema įsibėgėja, tai dar pusę dienos špariną, nors vanduo jau senai užsuktas, lauke pasidarė 10 laipsnių šilčiau ir/ar į langus šildo saulė. O vakare atvirkščiai, jei ne nori šalti kelias valandas, kol sistema vėl įsibėgės, reikia iš anksto nustatyti didesnė temperatūrą nei reikia. Aišku, kad po tuo ne pulsi jos mažinti, o taip ir paliksi. Rezultate sistema išeikvoja apčiuopiamai daugiau nei tuo atveju, jei reguliavimas būtų idealus.

Na o apie tos praradimus, kur įvairiose situacijose atsiranda dėl tuo, kad ne visai tinkamai parinkta šildymo vietą, aš, turbūt, ne šnekėsiu. Skaitykime, kad name yra gera oro cirkuliacija, oras intensyviai maišomas tarpusavyje ir skirtumo tarp atskirų zonų nesusidaro.
Atsakyti
Tai kad ten paliestas vien tik komfortabilumo klausimas. Visiškai sutinku, kad mažėjant šildymo poreikiui, kartu mažėja komfortabilumo skirtumai, priklausomai nuo šildymo sistemos. Ir net langai tampa nebebaisūs, nors ir stiklo paviršius vėsesnis nei sienos.
Komfortas tai toks subjektyvus dalykas. Kaip iš inžinieriaus labiau tikėjausi, kad bus pasiūlyta efektyvesnė, pigesnė, paprastesnė sistema, efektyviai dirbanti ir su žemomis temperatūromis, galinti efektyviai akumuliuoti pritekėjimus ir/ar pigesnę naktinę energiją, nematoma, negirdima, nekliūnanti, tinkanti kuo platesniam spektrui gyvenamų namų.
QUOTE(ed@ @ 2014 12 08, 19:02)
Aš tingiu komentuoti jūsų fantazijas. Jei įdomu, sekite ką atsakiau žmogui, kuris uždavę normalų klausimą apie šios dalykus.
http://www.supermama...?...&p=68055107 <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
QUOTE(korida @ 2014 12 07, 20:15)
Na man kai rinkausi ir spendžiau ką pasirinkti vienareikšmiškai rinkausi grindis dėl  išnaudoju naktinį tarifą ...

Kalbant apie šiuolaikinius, nedidelius, gerai apšiltintus namus, ko gero, neapsimoka įrenginėti gręžinio, o geriau grindiniam šildymui pasitenkinti ŠS oras-vanduo. Tuomet, dar klausimas kas labiau apsimoka. Iš vienos pusės galima prišildyti grindis per naktį, naudojant 20% mažesnį tarifą. Iš kitos pusės:
- naktį temperatūra kambariuose pakils (tarkim 10%) ir atitinkamai padidės namo šilumos išlaidos;
- žmogus geriau išsimiega, kai temperatūra naktį krenta, o svetainės ir kitų patalpų naktį aplamai nėra prasmės šildyti, tad būtų protinga užprogramuoti naktį temperatūros pamažinimą ir vietoje 10% padidėjusių išlaidų (žr. pirmą punktą), gauti 10% šilumos ekonomiją;
- šilumos siurblio oras-vanduo COP labai priklauso nuo lauko temperatūros. Kai naktį temperatūra nukris iki -5C, iš 1 kW elektros (40ct) siurblys pagamins tik ~3.4kW šilumos. O dieną, kai temperatūra pakils iki +5C, už 52 ct gausime net 4.1 kW.
T.y. naktį už centą gauname 78 Wt, o diena - net 85 Wt, nors dieną elektros tarifas yra brangesnis.
Atsakyti
QUOTE(ed@ @ 2014 12 08, 20:25)
Jus žiūrite į reikalo esmę ...tik kažkodėl pamirštate, kad turint grindinį šildymą, toli gražu, ne visą šiluma pasilieka name. Skaitosi kad ~ 15% šilumos iškeliauja į žemė. Tai maždaug toks pats kiekis kiek iškeliauja pro stogą. (Nors įtarių, kad niekada niekas nesiėme tuo normaliai paskaičiuoti.)

Įsivaizduokite, kad lubos yra toks pat šildymo elementas, kaip ir betono sluoksnis šildomuose grindyse. Tik, jį šildo kambario oras, tarkim, iki ~23, o betoną šildo vanduo iki ~30C. Lubos atiduoda šilumą lauko orui, kurio vidutinė temperatūra yra -1, t.y. temperatūrų skirtumas sudaro 24. Betonas atiduoda šilumą į grunto, kurio temperatūra svyruoja nuo +16C vasaros pabaigoje iki -6C, žiemos gale ir pusę pavasario, kol ne atitirps žemė namo pakraščiuose (kalbų, apie namo pakraščius, nes būtent ten yra karščiausi ir tankiausiai sudėti vamzdeliai). Paprastumo dėjai paimkim vidurkį - grunto temperatūra yra +5.
Tad, gauname tokį pat temperatūrų skirtumą, kaip ir lubose - 25.  Tačiau, šiais laikais lubas žmonės izoliuoja 40-50 sm vatos ir  dar oro maišu palėpės pavidale, o į grindys sudeda tik 15 sm polistirolo. Be jokių skaičiavimų galima suvokti, kad pašildant grindys, išmetate kur kas daugiau šilumos nei iškeliauja pro stogą.

Palyginus su šiais nuostoliais, jau visai neaktualios yra kiti, kur kas smulkesni praradimai.  Pvz., tam kad šildyti namą radiatoriais, sezono pradžioje pakanka įkaitinti porą šimtų litrų vandens. Oriniam šildymui - iš vis nieko nereikia. O grindiniam - reikia kad įšiltų viso namo betoninis padas.
Paskaičiuokim: 150 2  (0.05  betono storio + 0.01 m plytelių ar kitokios dangos) = 9 kubus reikia pašildyti. Maždaug tokio kiekio karšto vandens užtektu šeimai porai mėnesių.

Kitas dalykas - prastas reguliavimas dėl milžiniškos inercijos. Kai naktį sistema įsibėgėja, tai dar pusę dienos špariną, nors vanduo jau senai užsuktas, lauke pasidarė 10 laipsnių šilčiau ir/ar į langus šildo saulė. O vakare atvirkščiai, jei ne nori šalti kelias valandas, kol sistema vėl įsibėgės, reikia iš anksto nustatyti didesnė temperatūrą nei reikia. Aišku, kad po tuo ne pulsi jos mažinti, o taip ir paliksi. Rezultate sistema išeikvoja apčiuopiamai daugiau nei tuo atveju, jei reguliavimas būtų idealus.

Na o apie tos praradimus, kur įvairiose situacijose atsiranda dėl tuo, kad ne visai tinkamai parinkta šildymo vietą, aš, turbūt, ne šnekėsiu. Skaitykime, kad name yra gera oro cirkuliacija, oras intensyviai maišomas tarpusavyje ir skirtumo tarp atskirų zonų nesusidaro.


del grunto temeperaturos ziemos metu tamsta truputeli suklydot, na nera ten minusines temperaturos..... maziausiai bus kokie 5.6 laipsniai ziurint pagal statistinius rodiklius. Apsiltinimo storius reikia protingai rinktis, kazkaip abejoju jog kas kistu 40-50 cm i stoga turint tik 15cm grindyse... Esant vienodom stogo ir grindu siluminem varzom per stoga visada bus didesni nuostoliai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo vaikis_: 08 gruodžio 2014 - 22:04
Paskaitai, kaip kuriu pasaku ir galima eiti miegoti, neuzilgo ir sventes, kaip sakoma Kaledos stebuklu metas.
Atsakyti
QUOTE(ed@ @ 2014 12 08, 23:14)
Kalbant apie šiuolaikinius, nedidelius, gerai apšiltintus namus, ko gero, neapsimoka įrenginėti gręžinio, o geriau grindiniam šildymui pasitenkinti ŠS oras-vanduo ...

Vertinant išlaidas investicijoms visiškai su jumis sutinku drinks_cheers.gif
Ir tada tikrai neapsimoketu isnaudoti vien naktines energijos .
Kaip tik diena rektu uzkrauti betona o nakti lai poilsiauja SS biggrin.gif

Pas mane name temperatura ,patarasias 2savaites susvyruoja apie 1 ...1,5lC tarp naktiniu sildymu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo korida: 08 gruodžio 2014 - 22:15
QUOTE(ed@ @ 2014 12 08, 20:25)

Paskaičiuokim: 150 м2 х (0.05 м betono storio + 0.01 m plytelių ar kitokios dangos) = 9 kubus reikia pašildyti. Maždaug tokio kiekio karšto vandens užtektu šeimai porai mėnesių.



Kalbate apie namui šildyti skirtą energiją, ir lyginat ją su vandens ruošimui reikalinga energija. Originalu. Kur tai išmokot? Tik lyginamosios naudos, tai nulis. Lyginat juk orinę šildymo sistemą su grindine, tad ir lyginkit energijos kiekius tarp šių sistemų, o ne su butinio karšto vandens ruošimu. Beje, žinios jau akivaizdžiai pasenusios. Vat kokie Lietuvoje specialistai doh.gif .



QUOTE
Kitas dalykas - prastas reguliavimas dėl milžiniškos inercijos. Kai naktį sistema įsibėgėja, tai dar pusę dienos špariną, nors vanduo jau senai užsuktas, lauke pasidarė 10 laipsnių šilčiau ir/ar į langus šildo saulė. O vakare atvirkščiai, jei ne nori šalti kelias valandas, kol sistema vėl įsibėgės, reikia iš anksto nustatyti didesnė temperatūrą nei reikia. Aišku, kad po tuo ne pulsi jos mažinti, o taip ir paliksi. Rezultate sistema išeikvoja apčiuopiamai daugiau nei tuo atveju, jei reguliavimas būtų idealus.


Totali teorinė nesamonė, nepagrysta jokiais realiais skaičiais.
Atsakyti
1. Tai galioja bet kokiai šildymo sistemai. Jei argumentuojama, kad šildant grindis per jas nuteka daugiau šilumos, reikia nepamiršti, kad grindinis šildymas sukuria tą patį komfortą su žemesne oro temperatūra dėl grindų IR spinduliavimo. Žemesnė oro temperatūra lemia mažesnius nuostolius per langus, sienas ir stogą. Kad šilumos nuostolių santykis tarp grindų/sienų/langų/stogo skiriasi - taip. O kuriuo atveju suminiai nuostoliai mažesni, vienareikšmiškai pasakyti daug sunkiau, todėl bent jau aš šiuo aspektu nelinkęs duoti pirmenybės jokiai sistemai.
2. Teisinga grunto paviršiui atviroje vietoje, dalinai teisinga ties namo pakraščiais (jei neįrengtas termoizoliacinis pamatų sijonas), ir visiškai neteisinga ties namo viduriu, kur visus metus laikosi maždaug stabili temperatūra. Sunku pasakyti kokia, bet manyčiau bent +8C, nes gruntas taip pat turi termoizoliacinių savybių.
3. Jei žmonės lubas izoliuoja 40-50cm ir laikosi standartų, tai po grindimis deda bent 30cm.
4. Sezono pradžioje grindys dar nėra taip įšalusios, kad joms įšildyti reiktų žiaurių energijos kiekių. Net nediduko saulės kolektoriaus pakanka, kad nemokamo šildymo sezoną galima būtų pradėti jau nuo rugsėjo, kai saulės vis dar daug, taigi tikrajam šildymo sezonui prasidedant galima turėti jau įšilusias grindis.
5. Yra ir kita nuomonė, kad milžiniška inercija yra milžiniškas gėris. Reguliavimo principai kitokie, bet viskas irgi išsprendžiama.
QUOTE(ed@ @ 2014 12 08, 20:25)
1. turint grindinį šildymą, toli gražu, ne visą šiluma pasilieka name.
2. grunto, kurio temperatūra svyruoja nuo +16C vasaros pabaigoje iki -6C, žiemos gale ir pusę pavasario, kol ne atitirps žemė namo pakraščiuose (kalbų, apie namo pakraščius, nes būtent ten yra karščiausi ir tankiausiai sudėti vamzdeliai). Paprastumo dėjai paimkim vidurkį - grunto temperatūra yra +5С.
3. šiais laikais lubas žmonės izoliuoja 40-50 sm vatos ir  dar oro maišu palėpės pavidale, o į grindys sudeda tik 15 sm polistirolo.
4. sezono pradžioje ... grindiniam - reikia kad įšiltų viso namo betoninis padas.
5. prastas reguliavimas dėl milžiniškos inercijos. <{POST_SNAPBACK}>

Atsakyti
QUOTE(ed@ @ 2014 12 08, 21:14)
- šilumos siurblio oras-vanduo COP labai priklauso nuo lauko temperatūros. Kai naktį temperatūra nukris iki -5C, iš 1 kW elektros (40ct) siurblys pagamins tik ~3.4kW šilumos. O dieną, kai temperatūra pakils iki +5C, už 52 ct gausime net 4.1 kW.
T.y. naktį už centą gauname 78 Wt, o diena - net 85 Wt, nors dieną elektros tarifas yra brangesnis.


Eikit sau, kaip Jums sekasi paišyti savo teorijas. Kai Jums reikia, skaičiavimams, tai ir temperatūra dieną pakyla iki +5C, nuo nakties -5C. Ar dažnai tokia situacija pasitaiko. Jei jau paišot situaciją, tai prašom remtis realiais, neišgalvotais scenarijais. Tik tokiu atveju skaičiavimai bus bent kiek panašesni į tiesą ir verti dėmesio. Negi nesugebat paimti oro temperatūrų statistikos ir pateikti skaičiavimus remiantis ja, o ne išsigalvoti jums labiau parankius scenarijus?
Atsakyti