Grindinis šildymas 3

DeltaT geriau 5 laipsniai. Daugiau komforto bus. Pas mane namuose buvo naudojamas 17 vamzdis. Ilgiausia kilpa 104m., trumpiausia 52. Visur viskas vienodai ir tolygiai syla. Su 18 vamzdziu 163m toks jau ribinis ilgis, ta prasme, kad gali neužtekti "standartinio" 6 metrų siurblio. Galima paskaičiuoti teoriškai, kokio siurblio tam kontūrui reikėjo, kad jis normaliai šiltų. Gaila, kad "katilas83" neparašė koks buvo tos patalpos plotas ir šildymo poreikis. Galima spėti ir priimti, kad patalpa 30m2, šilumos poreikis 40W/m. Vamzdeliai išvedžioti kas 20cm ( tuomet į 30m2 ir gaunasi apie 163m). Reikalinga šildymo galia 30*40=1200W. Tarkim paduodama temp. 35, grįžtanti 30. DeltaT bus 35-30=5. Reikalingas vandens srautas per 163m 18mm vamzdelį skaičiuojamas taip: (1200*0,001*0,86)/5= 0,20640m3/h arba 3,44l/min.
Pasinaudoję (14mm vidinis diametras jei sienelės storis buvo 2mm):
http://www.pressure-...ine-Calculator/
gauname prie 3,44l/min > 0,3bar arba 3 metrų slėgio kritimą. Neaišku kokie kitų kontūrų debetai, tačiau tikrai buvo galima parinkti siurblį su kuriuo šis kontūras būtų šilęs puikiai prie delta=5. Pvz šitą:
http://productfinder...oduct_pumpcurve

Jei jus turite TOKIAS problemas su šildymų, keista kad iki šiol nesugalvojote iškviesti kokį specialistą bei išsiaiškintumėte kame reikalas. Aišku, žandai ne pats geriausias matavimo prietaisas. Gal jos kaista nuo tuo kaip vyras į jus žiūri ir šildymas čia ne prie kuo. Tam kad turėti objektyvų vaizdą reikėtų paimti tinkamą termometrą ir kruopščiai pamatuoti temperatūrą - skirtinguose kambariuose, skirtinguose kampuose, skirtingame aukščiuose ir pakartoti šios matavimus skirtingais laikais:
- 1. prieš kūrenant pečių, 2. kai jis maksimaliai prišildo katilą, 3. keletą valandų po to, kai nustojote kūrenti;
- 1. anksti ryte, kai lauke yra šalčiausia, 2. vėliau kai temperatūra gerokai pakyla, 3. saulėta diena, kai saulė prišildo patalpas ne ką prasčiau, nei šildymo sistema;
- 1. dienos pabaigoje, kai lauke maksimali temperatūra, 2. vakare, kai temperatūra ėme greitai kristi.
Bandymų metu patartina sekti bei fiksuoti paduodamo\grįžtamo vandens temperatūrą, ar dirba siurblys, bei išorinių sąlygų pakeitimą (pvz. vėją).
Tada žinosite kaip veikia jūsų šildymas, kaip reaguoja į temperatūros pokyčius.

Normaliai veikiančia šildymo sistema neturi reaguoti į katilo darbą. Karštas vanduo iš katilo patenka į akumuliacinį indą. Iš jo automatika duoda tik porciją karšto vandens į sistemą. Duoda tiek, kiek reikia kad palaikyti sistemoje norima temperatūra. Nesvarbu kokia temperatūrą yra akumuliaciniame inde. Jei vanduo labai karštas – užteks mažos porcijos, jei inde vanduo atvės – teks duoti didesnę porciją, tačiau grindyse (ar radiatoriuje) cirkuliuos vanduo tos pačios nustatytos temperatūros. Tik pasikeitus šildymo poreikiui, automatika gali pakeisti šią nustatytą temperatūrą, tačiau jį nepriklauso nuo to, kokia temperatūra yra katile.

O pas jus, aš įtariu, nėra normaliai veikiančios automatikos ir šildymo galia šokinėja kaip jai patinka. Be to, spėju, kad radiatoriai ir grindinis šildymas pajungti prie tuo paties kontūro. O gi žinoma, kad radiatorius – tai prietaisas, kuriam reikia vandens 80/60C arba bent 70/50C, o į grindys pakanka – 35/25C (arba 28/24C ir dar mažiau, jei tą dieną šildymo poreikis nėra didelis).
Visai gali būti, kad pas jus yra dar vieną bėda – šildymo vamzdeliai sukloti tolygiai per visą grindų plotą, neatsižvelgiant į tai, kad prie lango reikia šildyti 8-10 kartų stipriau, nes per jį 10 kartų greičiau išeina šiluma nei per sieną, o patalpos gilumoje – atvirkščiai, šilumai aplamai nėra kur dėtis. Rezultate, tam kad pasiekti komforto ir nesijaustų šaltuko nuo lango, šildymo sistema yra jungiama didesniu pajėgumu nei reikėtų. Prie lango pasidaro pakenčiamai, kiek gyliau – pats tas, o patalpos gilumoje – per karštą. Aišku, tai nėra taip baisu. Vienas dalykas – malonu kad kiek šilčiau, kitas – nėra per daug karšta, kadangi karštas oras ne stovi vietoje, jis kyla į viršų. ...O ten - ne tik šildo perdangą bet ir per atvirą laiptinę susiranda kelią į 2-ą aukštą į susikaupia po stogu. Kadangi 2-ame aukšte lubos dažniausia yra gerokai žemesnės, žmonės savo galva siekia tas karšto oro sankaupas ir jiems atrodo, kad palėpėje yra tvanku. Jei name nėra galingos vėdinimo sistemos, kuri galėtų išmaišyti visą orą pastate, taip ir tenka gyventi su kaistančiais žandais ir šąlančiomis kojomis.
Pas jus dar gražiau - į radiatorius paduodamas per šaltas vanduo ir jie nespėja sušildyti orą prie lango. Suprantama, tas oras nušliaužia žemyn ir padaro dar didesnį skirtumą tarp galvos ir kojų.

Tad, jūsų vietoje rimtai pagalvočiau apie tai, kaip sutvarkyti šildymo sistemos veikimą.
Papildyta:

Didžiausia nesąmonė - tai rašyti dalykus, kurių negali įrodyti. Jus galite įrodyti bent vieną savo teiginį? Įtariu, kad net "mažiausiai matomas" įrodyti ne sugebėsite.
Ok. Matomumas - tai skonio reikalas. Pabandykite įrodyti kad grindinis šildymas yra ekonomiškesnis, nei bet kuris kitas (neimant tokios egzotikos kaip šildomos lubos).

ed
esat turejes sildomas grindis? gal turit?

Kur tu matei chruščiovkėje šildomos grindis ,juk nekonfortas

netgi sitaip

Visi žino, išvertus į lietuviu kalba bus - viena boba sakė. Nejaugi 21-ame amžiuje nerandate patikimesnių informacijos šaltinių?
Man sunku patikėti, kad kažkam reikia įrodinėti, kad kondicionuojamos patalpos - ir vasarą ir žiemą yra didžiausias malonumas, tik, be abejo, reikia teisingai įrengti tą kondicionavimą ir tvarkingai nustatyti tinkančius darbo režimus.
Jei jus nežinote kaip elgtis su automobilių, jis gali pavirsti mirtinu ginklu, tačiau praeitame amžiuje liko šūksniai, kad geriau už arklį nieko nėra.


Jau surašiau. Pabandykite paneigti bent vieną grindinio šildymo trūkumą, lyginant su oriniu šildymu.

Jei jau surašėte tai turėjote pagrysti savo teiginius o paskui galima ir neigti juos .

Kiek žmonių tiek nuomonių.
Papildyta:


Turiu vieną kolegą, kuris turi, ir keikiasi, kad dulkių daug, nekomfortiška, niekad gyvenime nekartotų tos klaidos. Taip, kad yra ir daugiau taip kalbančių, kaip ed@`as tik vienas niuansas. Tas namas vargiai ir į C energinio lygio klasę gali taikyti. Jei namas šiuolaikiškas ir bent jau tenkina B energinės klasės reikalavimus, nerasite nieko geriau, kaip grindinis.

Prasideda išsisukinėjimai! O į temą nėra ką pasakyti?
Priminsiu, čia buvo pasakyta, kad pakanka įvardinti teiginius ir sugebėsite jos tojau pat panegti
"Surašykite 5 punktus kuo jis geresnis ir bus galima lengvai tai paneigti"

P.S. Jei ne žinote nuo kurio galo pradėti ir norite pradžiai išgirsti mano argumentus, galite paieškoti ankstesnėse šio forumo temose.
Aš šio klausimų esu pasisakęs ne vieną kartą.
Papildyta:

Tai tik nuomonė žmogaus, kuris skaito, kad jo name fizikos dėsniai ne galioja ir šiltas oras niekad nekyla į viršų. Žmogaus, kuris, dėvaguojasi, kad tai mato kiekvieną naktį, tiesiog plika akimi.

O čia rašo žmogus, gerai mokantis tik vieną - įžeidinėti kitus žmones pačio susigalvotom nesąmonėm, nes vėdinimo temoje jau paaiškinau, kad tamsta neskaito žinučių, o į jas replikuoja tik tam, kad atrodytų viską išmanantis ir taip susirastų klientų norinčių pas jį užsisakyti vėdinimo ir orinio šildymo projektą.

Todėl visi, kas dar nepažysta šio žmogaus, perspėju, kad jis klientų neturintis vėdinimo srities specialistas, tad visos jo replikos, grindinio šildymo atžvilgiu yra ne konstruktyvi kritika, o naujų klientų paieška.

Pradesiu nuo ga;o - matyt nera cia pasisakanciu kurie butu visiskai pamirse mokykline fizika taigi su teiginiu, kad siltas oras kyla i virsu pilnai sutinku ir todel
1. Grindinis sildymas yra komfortiskesnis uz bet kuri kita, nes silciausia yra kojoms ir siluma kyla paskui i virsu per visa kuna, is leto atvesdama Is asmenines patirties is kelioniu uz poliarinio rato, galiu drasiai teigti, kad jei kojom salta - nesvarbu kiek busi apiskutojes ant likusio kuno - salcio pojutis neleidzia net uzmigti Pats gyvenu sus sildomomis gindimis jau daugiau kaip 15 metu ir tikrai nenoriu jokio kito sildymosi budo. Turiu ne viena ir ne du biciulius kurie irgi turi grindini visame name jau po 10-12 metu ir jokio kito nebenoretu
2. Ekonomiskumas - na matyt jei reikia pateikti tam tikra silumos kieki, tai ar is oro, ar grindu ar radiatoriu ar elektriniu radiatoriu ar ... visi silumos saltiniai tures pateikti ta pati silumos kieki norint susildyti viena ar kita patalpa, nama, erdve iki tam tikros t. Silumines inercijos ar akumuliacines mases matyt nevrtetu vertinti per ekonomiskumo prizme
3. Zodis "brangiausias" matyt irgi galetu buti labai saliginis nes irengimo kastai priklauso nuo to su kuo lyginsime ir kokiomis medziagomis darysime, bet grubiai 150 m2 namui grindinis iseina apie 4-6 tukstancius lietuvisku pinigu (kai kas is cia esanciu pasidare ir dvigubai pigiau), o kas liecia eksploatacinius kastus, matyt visi sutinka, kad zematemperaturinis konturas visada yra ekonomiskesnis uz aukstatempereturini na nebent ed'as zino orini sildyma kur sildoma zemesnem kaip 25-30 laipsniu temperaturom.
Jei tamsta turite argumentu siai diskusijai testi, matyt cia isijungtu ir dar ne vienas turintis grindini savo namuose (Korida, Mintas, Viliene ...)

Štai jūsų išsakyti žodžiai ,tai prašau juos ir pagrįsti o ne vien tik ,kad parašyti.