Pažintis ir....

Aišku, dėkui už atsakymą. Gal dar vėliau bus kokių nuomonių? Tiesiog, aš labai noriu suprasti žmogų (spėju priežastis aiški jau senai). Nes tai, ko dabar klausiau, jai ir parašiau.

Matote, jei kažkoks buvęs kursiokas devintas vanduo nuo kisieliaus jaustųsi turįs teisę man rašyti ir priminti, kad aš kažko nedarau, ką, jo nuomone, turėčiau daryti, aš jį palaikyčiau, hmmm, keistuoliu įkyruoliu taip ir įsivaizduoju, parašo man koks jonas jonaitis - "o tu, žinok, turėtum eiti į sporto klubą, man atrodo"

Esmė yra tame, aš jai parašiau klausimą/teiginį, kad nieko ji dar dėl mokslų nepadarė, nors man apie mokslus, kad jai reikia tvarkytis juos greičiau, buvo užsiminusi ne vieną kartą. Parašė, kad žiauriai užknisu. O aš tą ir žinau, kad užknisu, taip ir parašiau. Taip pat ir man nepatinka kai taip aiškina. O man taip, aiškino draugai rugpjūčio gale, kai irgi buvau sustojęs visai kažką daryti, na čia po atsakymo kuris yra šioje temoje aprašytas. O kai žmogus nedaug ką veikia, facebooke labai greitai pasimato. Ok, ką ji man atrašė, po to kai jai taip parašiau? atrašė, kad pati žino, "kad stovi vietoje", aišku tiesiai neparašė, bet esmė ta pati. Jokio blokavimo ar neblokavimo nebuvo, toliau bendraujam, todėl ir noriu žmogų suprasti. Jeigu atvirai, tai galvojau, kad užblokuos, nes facebooke tai labai paprasta padaryti. ps viskas čia buvo praėjusiais metais gruodžio mėn.

Nu tai jei vieną kartą parašėt, tai koks čia tikslas blokuot ką nors? Man tai dzin būtų. Parašė, tai paraštė, koks skirtumas. Va jei kasdien po kelis kartus tą patį įkyriai rašytų, tada iš draugų ištrinčiau O jei tik vieną kartą, tai kam čia tos dramos

O šiaip tai kas per mada kitiems ant sąžinės lipt Proto balsas matai atsirado....

Aha, moters pasakymas "tu mane užknisi", yra tiesus kelias į jos širdį

Ne vieną ir ne tris kartus rašiau, dėl to ir užknisau. Nelipčiau, ant sąžinės jeigu nebūtų parašius, kad jau ir jai reikėtų pradėti tvarkytis tų reikalų, kadangi žinau, kad kai kuriems žmonėms yra sunku prisiversti pradėti. Na, kad ne proto balsas.
Papildyta:


Tiesaus kelio į širdį manau nebūna, tol, kol abu žmonės nejaučia abipusių jausmų.

Dar papildau atsakymą, nes jau nebeleidžia redaguoti.

Jeigu man žmogus, draugas rūpi ir matau, kad jis nuveikia ne tiek kiek gali, o švaisto paprasčiausiai savo laiką, veikdamas nesąmones ar postidamas tam pačiam fb visokius ale motyvacinius ar svajojimui skirtus paveikliukus apie kažkokius princus ar princeses ir kai tai yra daroma pvz ne vieną kartą per dieną ar ne vieną dieną iš eilės, man nesvarbu būtų ar tai yra draugas ar draugė, pasakyčiau, kad daro nesąmones ir stovi vietoj + kažkam kuria pridėtinę vertę, nes norim to ar nenorim facebookas yra verslas, sukurtas verslui ir iš facebooko vartotojų uždirba pinigus.
Ir taip, yra draugai kurie palaikins tuos postus arba parašys kaip čia gražu. O yra tokie, kurie pasakys, kad tokiu būdu žmogus švaisto savo laiką.
O pasirinkimas yra pačio žmogaus, kaip jis priims tuos žodžius, kai kas pasakys, kad užkniso. (aišku pasakys, kad užknisai, bet pats tyliai supranta, kad parašyta viskas teisingai ir, kad jis elgiasi taip, kaip elgiasi, bet to garsiai nepripažins). Šiuo atveju aš norėjau, kad ji parašytu ir perskaitytų ką parašė (ne man ar kažkam, bet sau) t.y. (kad žino, kad stovi vietoje), bet kadangi buvo netoli šventės tai nenorėjau daugiau erzint.
Aš pats tuo metu tokius žodžius iš draugų priėmiau kaip paskatinimą judėti toliau ir stengtis toliau visose srityse, tiesa, man rašė ir sakė ne vienas. Tada atsirado daugiau veiklos ir dar daugiau užsiėmimų. Taip, kad viskas priklauso nuo žmogaus, kaip jis tuos žodžius priima. Jei man žmogus nerūpės aš paprasčiausiai nerašysiu nieko.

Šakutės

Pernai pati baigiau dar vienus mokslus, esu jau vyresnė (smarkokai vyresnė už autorių ir jo draugę), tai teko derinti viską su darbu, vaikų auginimu... Taigi draugams jau prieš kurį laiką prieš sesiją pradėdavau "raudoti", kad šį kartą tikrai išmes, tikrai neišlaikysiu, kursinio / diplominio neparašysiu... suprantu, kad nelabai solidžiai tokie paraudojimai atrodė, ale va... baigiau ir gerai baigiau, ir žinių galvoj liko , nors ne vienas darbas buvo "damušinėjamas" paskutinę naktį...

Vienu žodžiu, trumpai tariant, jei žmogus jau pakankamai suaugęs studijuot, tai pakankamai suaugęs ir pasirinkt savo tempą. Gi kabinimo būdas, kai aiškinama (kad ir netiesiogiai), kad tu nesugebėsi susitvarkyt su mokslais ir bus tau šakutės, labiau primena kontrolę ir tam tikros valdžios demonstravimą, o ne nuoširdų rūpestį. Man geriau veiktų, "aj susitvarkysi su tais mokslais, ne pirmas kartas". Ir kabink ją vyriškai.

Tokiems mažai darantiems moksle šiaip po to prireikia pagalbos, užrašų, konspektų, literatūros ar pan., tai iš egoistiškų paskatų gali neblokuoti, kad jai tokio kaip pats prisireiks

Šventės praėjo, metai nauji, jei per tą laiko nieko neišėjo, o pats vis dar nepamiršti, tai nežinau. Trinktelt galvelę į sieną reiktų, tada gal razumas labiau pareitų

Autoriau, jūs per daug "tvarkingai" šiuo klausimu mąstote, o gyvenime ne ką prasčiau nei "tvarkinga" logika veikia "netvarkinga" logika. Viena dalis tarsi iš inercijos vis dar nurodo mokytis (nes taip galop suvokiamas "teisingas" gyvenimas), o kita visa to nenori, nori pabūti viename taške, kalbant apie "profesinį tobulėjimą". Galbūt taip ir reikia jai. Galbūt jos kelias ne tas ar tiesiog ne dabar jai tai. Tinginiavimas, kvailystės nebūtinai laiko švaistymas. Galima tobulėti intelektualiai, galima tobulėti kitose srityse. Dažnai puolat vieną sritį, apleidžiama kita. Štai jūs, galbūt intelektualiai, profesinėje srityje ir tobulėjate, bet jumyse aiškiai matosi, kad apleista gyvenimiškos savivokos sritis. Suaugęs vyras, visiškai nesigaudote paprastoje žmogiškoje, net buitiškoje situacijoje. Šioje srityje jūs stovite, o ji galbūt lekia vėjais. Galbūt jums pačiam laikas sustoti, pasiimti akademinių atostogų ir pradėti tinginiauti, užsiimti kvailystėm. Gyvenimas sudėtingas dalykas, ir jei labiau stebėtumėte aplinką, pastebėtumėte, kad sėkmę dažnai atneša "neteisingi" sprendimai. Dažnai žmoguje pačiame giliai yra žinojimas, ko jam tuo metu imtis. Nereikia prisiimti žinančio, kaip žmogui elgtis, vaidmens. Jis turi savo gyvenimą ir tegul būna atsakingas už jį. Teik už klaidas, tiek už nušvitimus. Tie gyvenimo ėjimai yra labai subtilus reikalas, net jei jums atrodo, kad būtina visiems baigti mokslus ir gerai mokytis, iš tiesų nežinia, kaip elgtis konkrečiam žmogui geriau. Gyvenkite pats savo gyvenimą, gyvenkite jį pilnai ir nesigvieškite kitų gyvenimų, nekontroliuokite, nespręskite, kaip kitiems geriau gyventi. Jūs to nežinote ir negalite žinoti.

Šiaip, jeigu supranti rusiškai, visai neblogas seminaras yra, manau, būtų, ką pamąstyti: https://www.youtube....qBhuHoQdY#t=260

Patarimas geras, bet jau nelabai žinau kaip kitaip galima, ką nors sugalvoti. Aišku kai bendrauju bandau.



Tokį patarimą girdžiu antrą kartą, tik čia švelnesnis truputį. Pirmą kartą gavau tokį patarimą iš draugo aišku ne šia tema, o apie verslą, kad nedarau ir nežinau kodėl nedarau.



Kad ir kaip galbūt būtų keista, bet rusiškai nesuprantu. Tiksliau suprantu bet labai nedaug.

Esmė tame, kad man ji sakė dėl ko ir ko važiuoja į Angliją ir aš žinau, kad jeigu būčiau važiavęs tarkim aš tokioje situacijoje paprasčiausiai jau būčiau tuos reikalus susitvarkęs, nes planuoju laiką ir nusistatau tiksliai, to ką aš noriu pasiekti, aišku ten, kur viskas priklauso nuo manęs. Ir dar vienas dalykas kažkada čia jau rašiau, kad vienu metu ji man pasipasakojo, kad jos darbe kurį dirbo nėra perspektyvų, miestelyje mažos parduotuvės pardavėja. Ir pasiūliau, aš jai, kad pasidarytų cv ir persiųstų man, netgi jai visą paruoštą šabloną nusiunčiau, kuriame reikėjo tik surašyti savo duomenis ir darbo patirtį. Tuo metu būčiau jai aš tą darbą ir gavęs kažkur Aprangos grupėj. Nors ne vieną kartą sakiau, kad greičiau padarytų viską, bet atsakymas buvo arba tingiu arba neturiu laiko. Po kiek laiko užkniso kažką stengtis daugiau, tai taip ir palikau.

Šiaip man yra aišku ir suprantu, kad ne visi ir visada renkasi tą patį kelią, bet tiesiog ten jau visai nedaug iki tų mokslų pabaigos jai likę... O apie mokslus aš jau pamačiau, kad viską ji žino ir pati priims tą sprendimą, sakė, kad nesustos bet mano galva jau per mažai laiko yra likę ir į universitetą teks stoti iš naujo, aišku jeigu norės, o gal ir ne. Žodžiu ne mano čia reikalas. Tiesiog seniau ji mane motyvavo nemesti mokslų ir įkalbėjo tęsti studijas (nesustoju aš nesustok ir tu) gal tas įstrigo kažkur, nežinau.

Šiaip kol kas gyvenimę viską dariau, kas patinka, t. y. fotografija, muzikos kūryba, grojimai ir t.t. nu ir tie darbai kurie mūsų visuomenėje dar vadinami ale "rimti darbai". O su studijom reikalas toks, kad imti akademinių atostogų man jau nebeverta, o ir taip dabar jos sustabdytos iki pavasario, nes yra likęs tik vienas iš dviejų baigiamųjų egzaminų, kuriuos aš galvojau, kad išlaikysiu 2014 gruodžio mėn, bet vat vienas liko ir dabar dar pusei metų mano planai truputį taip sakant "griūna", tai ką buvau suplanavęs. Mokslai tikrai man nėra pats svarbiausias dalykas, bent jau šiuo metu, ir tikrai man neatrodo, kad mokslus visiems būtina baigti, nes VEIKTI galima ir jų nebaigus, jeigu aišku žmogus to nori. Nesakau, kad viską žinau ir galiu spręsti už kitus, kitiems galiu tik patarti arba "paspausti", kad veiktų. Nemėgstu atvirai sakant kontroliuoti žmonių ir nesiekiu jų kontroliuoti.
Nežinau, nesiginčysiu, gal ir nesigaudau, o gal ir gaudausi toje buitiškoje situacijoje. O, kad šioje srityje laikas lekia vėjais aš jau pastebėjau tą, bet...

Gyvenu savo gyvenimą bet, rašiau, kad atsirado kažkada ji ir na nežinau tiksliai ką daryti paprasčiausiai, nes negaliu aš jos pamiršt, kad ir kaip stengiausi. Kas dar įdomiau, kad, ir kai bandau užmegzti tą naują pažintį vistiek išlenda prisiminimai apie ją. Todėl vis bandau kažkaip kažką kiek tas nuo manęs priklauso pakreipti nors šiek tiek teigiama linkme. Veiklos yra ir ne mažai pas mane bet... Spėju, kad juokingai čia viskas skamba dabar. Ir kas blogiausia, kad dabar jau ir pats matau tas jos neigiamas savybes, apie kurias pasakojo ji, bet niekaip niekas nepasikeičia.

Tame vaizdo įraše toks vyras gerai aiškina, kad žmogus gali elgtis taip, kaip gali. Jis gali matyti savo akimis ir informaciją priimti tokią, kokiai jis pasirengęs. Jeigu informacija neatitinka to, ką jaučia, jis tiesiog nepriims. Pvz., vienas mano draugas kartais klausia patarimų apie tai, kaip elgtis su moterimi (panašiai kaip tu - parašyti ar neparašyti, ką padovanoti, nusiųsti gėlių ar ne ir t. t.), bet nors jis ir klausia, aš puikiai žinau, kad jis pasielgs taip, kaip jam įprasta. Tai nėra nei blogai, nei gerai. Jis savo būdu eina į pažinimą ir įgyja gyvenimiškos patirties. Taip ir tavo draugei: jeigu ji nenori studijuoti, tai ir nenori, o jei ir prisivers, kažin, ar iš to bus kokios nors naudos. Iš to, ką parašei, neatrodo, kad ji siektų karjeros. Kam jai tas išsilavinimas? Kad popieriuką turėtų? Veiksmai būna tokie, koks būna žmogus, ir net jei kažkur žmogus save "išprievartauja", visuma lieka tokia pat, atitinkamai ir rezultatas. Tavo draugė tokia, kad dabar nemato prasmės ir noro studijuoti. Norės, pamatys - ras būdų, kaip įgyvendinti savo norus. Ne tu tai nustatai, ne tu kontroliuoji jos gyvenimą. Nereikia jos gelbėti nuo jos pačios sprendimų.

P. S. nesiūlau tau imtis akademinių nei iš šio, nei iš to, tiesiog siūlau pažiūrėti iš kitos pusės - visada vienur išlošiame, o pralošiame kitur. Pvz., jei skiriame daugiau laiko intelektualiniam darbui, nutolstame nuo praktikos, taip pat neretai stipriname puikybės jausmą. Tai, ką žmogus pasirenka, prioritetų, jo tuometinio matymo, jautimo reikalas, ir tai nuostabu, kad kas tinka vienam, netinka kitam.