QUOTE(velnio_nešta @ 2014 09 13, 09:40)
Is pat pradziu rasinejo tik "siaip", be jokiu siulymu susitikti. Tipo "draugiskai" bendraudavom. Kartais tik lepteledavo, kad senai manes nemate ir noretu pabendrauti. Bet tai as nekreipiau demesio i tai ir ignoruodavau tokius pareiskimus. Vis galvojau, kad supras mano toki mandagu "atsisakyma" ir nebeikyres daugiau. Paskutiniu laiku tik buvo pradejes konkreciai svaigti - prisipazinimai ir t.t... Tuomet ir atsibodo galutinai. Nu nebuvo visiskai traukos tam zmogui...
Na matau panašumų šioje ir savo situacijoj, aišku, kad senai matėmės vieną kartą tik rašiau ir ji pripažino tą, tik dėl susitikimo, na rašiau kaip buvo. O pradžia spėju kitokia truputį, nes 2 metai buvo vien tik mokslo temomis bendravimas ir kartais apie laisvalaikį ir keliones. Man tik vat įstrigo šiuo atveju tie jos atsiprašymai, kai ji parašė, kad šiuo metu to, ką aš jaučiu jai, ji man nejaučia, kurių aš nelabai supratau atvirai sakant ir dėl ko jie buvo iš jo pusės.
Na žodžiu, mano situacijoj dabar dilema ką daryti, nes nesinori ir žmogaus kaip draugo prarasti, bet nesinori ir palikti, kol dar nėra šalia jos antros pusės.... Spėju geriausia dėmesio daug nerodyti šiuo metu ir bandyti elgtis taip kaip laukinė_gulbė rašė.
Nes tas atkaklumas ir "spaudimas", tai tikriausiai bet kokiu atveju nieko gero neatneštų, nes pats puikiai suprantu kaip žmogus jaučiasi kai yra "spaudžiamas kažkaip elgtis".