Pažintis ir....

siulyciau per daug vilciu i tokius santykius nedet. Sneket ir vyniot plink pirsta smagu, bet tai niekur neveda. Realiu veiksmu ji nedaro, tik pakursto isblesusi susidomejima ja. Del viesu zinuciu fb - o besiklausant dainu apie meile neatrodo, kad jos Tau parasytos? jeigu noresi, tai ir atrodys. Ir kas ji Tau? Nei tai drauge, nei tai mergina. Normaliai susitikt ir pabendraut nepavyksta. Dar daugiau, tokie santykiai trukdo sukurti naujus normalius santykius su kita mergina.

[quote=Amélie de Montmartre,2014 09 16, 10:10]


Daug paprasčiau būtų jos paklausti bet klausčiau dabar jau vien tik realiai ta prasme ne virtualiai.

[quote=Aitela,2014 09 16, 10:32]

[/quote]

Vat dabar nuskambės spėju labai juokingai, bet tame ir esmė, kad man ji kažkuo ypatinga ir nežinau kas man ten joje taip patiko bet patiko, jos šiltumas (perkeltinė prasmė), vidinės savybės, charakteris, nors ji sakė, kad charakteris jos baisus, na dabar jau gal ir matau, bet nu man jis patinka. Na net ir nžn kodėl, negaliu pasakyti... atrodo niekuo neypatingas ten žmogus, tuo labiau dar iš mažo miestelio.

Vat tame ir esmė, kad su manim taip pat bendravo kai ir turėjo draugą, tuos du metus nuo susipažinimo gal tas šiltas bendravimas, tiek gyvai, tiek el paštu tą ir padarė, ką padarė.
Taip ir man tas visokių užuominų mėtymas, postinimas ir man labai vaikiškai atrodo, na bet kiekvienas žmogus skirtingas, nieko nepadarysi.

Toks dalykas su tuo važiavimu, šimtas ar 300 km būtų tas pats, nuvažiuočiau ir raščiau ar ne tas pats būtų o ir buvau nuvažiavęs, tik vėliau jau sužinojau, kad tuo laiku kai nuvažiavau ji kaip tik jau buvo man regis Anglijoje, dieną ar dviem dienom pavėlavau, čia šitą vėliau sužinojau. O dabar nesusitarus važiuot į Angliją, ok lektuvo bilietai tas pats, nieko tokio ten. Bet nuskridus į Londoną Stansted’ą tektu spėju imti taxi ir važiuoti 100 myliu pirmyn nuo Londono ir po to atgal, o tai jau apie 1000 Lt Ok jei 100% žinočiau, kad ją sutiksiu 100% važiuočiau, tas pats būtų. Bet jeigu ir toliau elgsis taip, na paprasčiausiai būtų gal ne tiek gaila tų pinigų, kiek skaudu. Nors nesurizikavęs nesužinosi...


[quote=laumzirge,2014 09 16, 21:05]

[/quote]

Ne, vat dainų kurios atrodytų, kad man parašytos nėra, ta prasme neatrodo, kad jos man parašytos, nes, dainų autoriai to nesakė.
Kad tokie santykiai trukdo, užmegzti, sukurti naujus normalius santykius tai taip, dėl to ir noriu viską pagaliau išsiaiškinti su ja, pasikalbėti tik.........ąąąąąąąą

Nu ir kas, kad ji su tavim bendravo turedama vaikina? As visada turejau vyru-draugu ir nenutraukdavau santykiu su jais, turedama vaikina. Tiesa, visi tie 'draugai' kaip ir tu anksciau ar veliau atkrisdavo, nes kaip ir tu nesugebedavo suprasti, jog kaip vyrai manes nedomina. Matyt irgi galvodavo, kad dainos ant mano FB sienos jiems skirtos .
O kai sakydavau jiems tiesiai sviesiai - ignoruodavo, nes daug lengviau matyti tai, ka nori, nei priimti realybe, kokia ji yra.
Skaitydama net pagalvojau, ar kartais nesi vienas is tu mano draugu-dusautoju ir ne apie mane rasai .
O dabar pats pagalvok ir mums paaiskink, kas tau joje patinka? Nes man atrodo, kad tau patinka iliuzija ir paveikslas, kuri apie ja susikurei tiek laiko seiledamasis kitoje ekrano puseje.

Kiek suprantu, jau kartą buvo toks pokalbis. Tai ką keistų šis? Na, pvz., pasakytų jums, kad jūsų nemyli, bet Facebook'e rašytų komentarus, jog vyras turi kovoti dėl moters - ir vėl viskas būtų neaišku, ir vėl naujos viltys, ir vėl reiks aiškintis. Tiesiog jeigu nesate pasirengęs dėti tašką ir linkęs matyti būtent jums naudingus signalus, tai taip ir gali tęstis metų metus, nes tarp "ne" matysite ir "taip". Kartais (o gal net gana dažnai) aiškios situacijos tiesiog nebūna, ypač kai negalite matyti iš šalies, ir nėra prasmės draskytis su tais "O gal taip? O gal kitaip?". Gyvenkite savo gyvenimą, o jei bus lemta būti kartu, viskas sklandžiai susidėlios, nereiks jokių Facebook'inių ignoravimo strategijų.

Ne tą aš turėjau omenyje, kad tipo jei su kažkuo draugauji negali turėti kitų, priešingos lyties draugų ir su jais bendrauti. Nu aš negalvoju, kad jos man skirtos, man taip pasakė, kai laišką parašiau.

O va man ji tiesiai šviesiai nepasakė, ok parašė kai ką, nu o po to atsiprašinėjo. (bet čia vėl gaunasi "ratas" nes grįžtama prie to, nuo ko diskusija ir prasidėjo). Ne nesu iš tų draugų dūsautojų nes, vienas žmogus mane traukia taip. Nebent Jūs esate šios istorijos herojė.

Ne prie kompiuterio seilėjimasis. O universitete paskutinius tris kartus kai buvom su ja jau siūliau jai nueiti į ŠMC parodą, bet tada ji važinėjo iš savo miesto į Vilnių, į universitetą ir kaip minėjo nespėtų į autobusą. Būčiau pasakęs viską tada. Na, o dabar truputį gailiuosi, kad universitete kai buvo proga to nepasakiau, nes nereikėtų rašinėti čia ir t.t. ieškoti kažkokių atsakymų... nors ir vėl gi tuomet ji buvo neišsiskyrus su draugu. Kas man joje patinka? Nežinau kaip paaiškinti, tiesiog buvimas kartu, jos bendravimas, charakteris, čia nuo universiteto tas pasiliko.



Tame ir esmė, kad tokio pokalbio gyvo nebuvo, dėl to ir rašau, kad noriu gyvai su ja susitikti, pabendrauti. Jeigu toks pokalbis būtų buvęs, šitos istorijos čia nebūtų, jokių vilčių, nes viską suprasčiau, kuo puikiausiai, kas ir kaip. Paskutiniam sakiniui pritariu ir tas ignoravimas užknisa ir mane, nors pats ignoruoju, na kitaip, čia gaunasi kaip mažų vaikų žaidimas, supykau, nebendrausiu, suprantu šitą, nėra tai gerai, bet kai kuriose situacijose tai padeda.

Man kaip draugė tikrai ji neatkristų, jau rašiau apie tai. Ta prasme, nebent ji to norėtų, bet tikrai ne aš, nes man draugai, draugės svarbūs, svarbios.

Parase, kad nejaucia to, ka tu jai jauti. O po to atsiprasinejo, nes jai taves gaila. Nemanai? Man irgi zinok labai gaila tu savo dusautoju budavo.

O ką keistų, jei ji tai pasakytų gyvai? Beje, dažnai gyvai žmonėms kaip tik nemalonu atvirai kalbėti.

as manau, kad cia yra visiskas saves apgaudinejamas, tik tam, kad ta mergina kazkokiu budu laikyt salia taves.
Ar tu tikrai manai, kad galetum buti jos geras draugas, eiti su ja ir su jos vaikinu kazkur ir ziureti kaip jie burkuoja, visiskai nieko nejausdamas?

Maniau ir taip, tik va tada man pačiam labai jau nesmagu pasidarė, ir net buvo kilusios mintys atsiprašyt dėl to ką atvirai prisipažinau, netgi galvojau, kad blogai padariau, kad pasakiau, na nes kaip ir ji rašė, kad nenori manęs skaudinti, taip ir aš jos nenoriu skaudinti ar versti jaustis nepagiai ir negerai.



Realiai tai nieko nepakeistų, tiesiog pavyktų pasikalbėti abiems ir viskas. Iš esmės tai matyčiau žmogų, tik dėl to. Čia gal tas susitikimas man reikalingas dar ir dėl to, kad na aš pasiilgau jos kaip ir draugės nes ilgai nemačiau jau jos, ne vien mes su bendravom šita tema ir kitomis. Aš suprantu, kad galbūt tokia tema bendrauti gyvai nemalonu, bet nelabai suprantu skirtumo tarp virtualaus atsakymo ir realaus, pasekmės tokios pačios. Bet realus bendravimas, kad ir tokia tema leidžia daug labiau išsikalbėti kas ir kaip ta prasme. Na arba aš dar nesubrendau tokiam internetiniam gyvenimui, kad tokiomis temomis kalbėčiau vien tik internetu, man paprasčiau gyvai, nes matai žmogaus emocijas ir vėliau nebelieka to galvojimo kaip jis laikosi ar tikrai jam viskas gerai po tokio atsakymo, nes būna viskas išsikalbėta, o internetinis bendravimas tokiomis temomis tą interpretavimą ir palieka. Nors aišku, gal kai ką stabdo tai, kad nežinai kaip žmogus reaguos kai gaus neigiamą atsakymą, nes kai kurie tokiais atvejais gali pradėti kelti visokias isterijas. Na nesu iš tokių.

Asmeniškai man keistai atrodytų buvęs kursiokas, su kuriuo karts nuo karto tiesiog pašnekam, panoręs išsiaiškinti santykius. Tokiu atveju adekvačiau paklausimas internetu, o ne vykimas išsiaiškinti kelis tūkstančius kilometrų. Kitas reikalas, kai jau buvo kažkas tarp žmonių, ir jiems tikrai reikia laiko išsikalbėti ir išsiaiškinti. O ką aiškintis ir išsikalbėti jūsų atveju? Kodėl ji Facebooke parašė taip, o ne kitaip?

Atvirai pasakysiu kol to nėra aš nežinau, kai tas būtų tada ir pasakyčiau, dabar galiu parašyti tik tai, kad na jeigu ji tikrai turėtų draugą ir aš būčiau susitaikęs, ta prasme žinočiau, kad viskas jokių šansų man nėra, manau, kad taip. O dabar į tokį klausimą tiksliai aš negaliu atsakyti nes, nežinau kaip mums sekasi bendrauti ne universiteto aplinkoje, t.y. mieste, kavinėje ar dar kur nors leidžiant laiką. Nes yra žmonių su kuriais pokalbis iš viso nesidėlioja, buvau susitikęs ir su tokiu žmogum, jei reiktų susitikti antrą kartą nebežinočiau apie ką bendrauti. Yra su kuriais bendraujasi, nes turim bendrų temų. Kaip tik vakar buvau susitikęs vieną draugę (grįžusią trumpam iš UK) su kuria nesimatėm daugiau kaip metus na ir tiek pat beveik nebendravom. Na ir nereikėjo vienas kitam tempti dėl bendravimo. Atsakant į kl kaip ir pradžioje, tai ir dabar nežinau.