
viska parasei taip, kaip yra. Jis nudeges praeityje ir gan skaudziai. Visada jaciau, kad jo baime atsiverti iki galo tesiasi is praeities. Bet todel ir nespjaudavau kilus nesutarimams, nes maciau, kad nedarydavo jis to piktybiskai. Bet aisku del visos tokios koses santykiuose (ka tau ir kortos parode) gal ir as atsalau laikui begant, nes sunku istisai "psichologe" zaist.. Bet kaip jau anksciau su matrica kalbejau po jos analizes, kad zmogus jis geras, su nesugadintomis vertybemis (ka ir matrica delioneje pamate), todel labai tai vertinau. Pykdavo jis tais momentais kai is tikro ir as pavargusi nuo to jo uzdarumo pradedavau bambet kazko, bet gal ir pati nedrisdavau iki galo pasakyt, kas yra, gal ji bijodavau isgasdint, kad kapstausi po jo praeiti, kuria jis vis tvirtindavo, kad pamirso.. Tadair gaudavos, kad as susierzinu, aisku ir kitas zmogus tas nuotaikas jaucia, ir gaunasi kose, kaip rasei. Kai iki galo neissikalbedavom. Ir busena mano tokia, kad tikrai dabar trenkciau antausi uz tai visa sprogima ivykusi.
Na as perlipciau ta savo isdiduma, jei zinociau, kad tikrai susitaikysime. Bet dabar ir pati bijau nusvilt, nes rasai, ka astsikyrelio pozicija dabar pas ji..