QUOTE(Luka77 @ 2014 10 13, 00:43)
O kai nutraukei vaistukus po pastojimo, tai po kiek laiko tau atsinaujino? Tikriausiai panasiai kaip man, apie 26 savaite?
Idomu, ar cia nesciosios hormonai visa tai pastiprina dar labiau arba tiesiog ta busena linkus kartotis ir nezinai kada tave uzgrius, kai nevartoji ad....
Wiki, as taip pat labai sielojuos del artimuju. O kaip jie visi i tave reaguodavo, neskaitant vyro, kuris sakei labai palaike? Pasakydavai, kad blogai jautiesi? ar stengdavaisi savyje ta busena nulaikyt?
Siandien buvau pas tevus, visi linksmi, gerai nusiteike, nori kartu praleist vakara, pazaist megstamu stalo zaidimu, paplepet, o as nenoriu nieko. vaikstau su savo mintimis ir niekaip negaliu normaliai atsipalaiduot. Ir vyra labai bijau uzknist. Jis dabar dar vis pakalba su manim apie tai, stengiasi palaikyti, bet kazkada jam gali atsibosti...nebent reikia tiketi amzina meile ir tuo, kad prisiekeme vienas kita myleti ir varge ir dziaugsme. Zinoma, labai geras palyginimas su pvz., isvarza, bet kas liecia psichologines ligas, tai viskas daug sudetingiau. As kenciu vidini skausma, bet aplinkiniams jo pastebeti neimanoma (nebent butu kazka panasaus patyre). Kai susizeidi kuna, tai bent jau matosi, kas tau ir norisi padeti, bet kai nematai ir nesupranti, tai padeti labai sunku
Dziaugiuosi del taves, Wiki. Jeigu jau geri ad, tai reiskia pagerejimas jau cia pat. Bet kas bus su manim, tai neisivaizduoju...
Oi zinok dar pati savim abejoju, ar ne be reikalo jau su AD prasidejau, nebuvo dar taip blogai... Bet kita vertus noriu vel buti tokia kaip visada, atsibodo tas nuovargis, galvos svaigimai ir panasios nesamones...
AD nutraukusi is karto pastojau (nesitikejau kad taip greitai pavyks) ir viskas sugrįžo irgi panašiu metu kaip tau.
O del simptomų grįžimo, tai manyciau viskas susideda - ir hormonai, ir visokios baimes del gimdymo ir pan. Tik tiek, kad su metais susigyveni su tuo ir nebepanikuoji pajutusi pirmuosius negerumus. Be AD as jau daugiau kaip 3 metus, tai visko per juos budavo - rudeniop ir galva pasvaiguliuodavo, ir to nerimo jausmo ryte atsikelus kartais budavo, bet tiesiog kai nuteiki save pozityviai ir visa tai netrunka ilgai, nenualina organizmo tie pojuciai tai ir issikapstai

O kai jau pradedi gilintis i tuos pojucius, kaip as si karta, tai jau kapiec
Pernai tai atsimenu kai rudeni rasiau magistrini irgi jau nekokia savijauta buvo, bet per ta laiko neturejima - darbas, namai, vaikas, magistrinis (dar vyras budavo isvaziaves daznai darbo reikalais, tai viskas ant mano peciu) nebuvo laiko kada gilintis i ta savijauta. Po visu vargu isvaziavom pailseti i egzotine kelione, po kurios gryzau kaip nauja

Kiekviena ziema po tokia, tai tikrai tokiu problemu su sveikata nebutu
O del tevu, tai stengiuosi sitos savijautos jiems nedemonstruoti, siaip cia jau mano charaktery tai, nemegstu parodyti niekam savo silpnumo

Vyro irgi neuzknisu, jau kai tik kai labai blogai petys issizliumbt man jis pabuna, bet ir tai nuzliumbiu, o paskui paciai is savo skystumo juokas ima. Tik aisku nei sakyti nereikia, ant nuotaikos matosi kad nekaip jauciuosi, be to kai tiek metu kartu, tai pažįsta kaip nuluptą... Taip kad kai prastai jautiesi, faktas, kad santykiai seimoje nukencia, bet turek omeny, kad tai laikina

Pasijusi geriau ir vel grys viskas į savo vėžes