Įkraunama...
Įkraunama...

Vegetodistonija...nerimas...panikos atakos

QUOTE(jurgonse @ 2014 10 10, 09:00)
Vis analizuoju ir analizuoju savo busena, ir va ka suradau, labai visas sitas tekstas tinka man:
"Nesuvaldytas stresas  - daugelio ligų priežastis, apatijos ir depresijos kaltininkas, dažniausia gyvybinės ir kūrybinės energijos praradimo priežastis, tačiau yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis.
Ilgą laiką patiriamas stresas darbe gali sukelti rimtus psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimus: depresiją, nerimą, nuovargį nervingumą, širdies ligas, mažinti atsparumą ligoms. Nuo tokių pasekmių kenčia darbo našumas, kūrybingumas ir konkurencingumas. Ilgalaikį stresą dažnai lydi: fiziniai skausmai; dėl stiprios nuolatinės įtampos gali kilti arba tęstis ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujotakos, aukštas kraujospūdis, skrandžio opos; nuolatiniai aukšti ir perdėti reikalavimai, keliami sau; stiprus nevisavertiškumo jausmas, menkas pasitikėjimas savimi, jausmas, kad esi silpnesnis už kitą, abejojimas savo verte, baimė, kad esi nemėgstamas. stiprus nepasitenkinimas, kad kūno išvaizda neatitinka norų; patirdami sunkumų žmonės gali išmokti netinkamo elgesio modelių, pavyzdžiui, atidėti sunkius darbus ilgesniam laikui, agresyviai reaguoti, vengti sunkių situacijų arba neplanuotų veiksmų, sprendžiant kompleksines užduotis."
Tai nejaugi mane kamuoja kazkoks kvailas nuolatinis stresas del smulkmenu, taip pat daznai pykstu ant saves kad neisieina buti  tokia kokia noreciau buti, kankina dazna baime del isivaizduojamu ligu, kiekvienas rytas prasideda lyg su baime lyg su itampa kaip pries koki egzamina...per daug silpna mano nervu sitema i viska labai jautriai reaguoju ir stresuoju...
Daznai vakare gryzus is darbo neturiu jegu gal ir noro ka pasidaryti, tai ryte atsikelusi pykstu ant saves kad nepadariau to ar ano...kazkokia kova pas mane vyksta su pacia savimi...atrodo kad viskas susidejo i viena kruva stresas baimes nervingumas pyktis nepasitikejimas savimi.... doh.gif

Jurgonse, bet koks stresas, darbe ar ne darbe, sukelia neigiamas pasekmes. Neplanuokit didelių darbų. Susiplanuokit nedidelius darbus, bet kasdien. Ir juos stenkitės įvykdyti, tuomet jausite pasitenkinimą, kad tai atlikote. Planuokite pagal savo jėgas. Nes jei neatliekate to, ką susiplanavote, jaučiatės blogai. Tiesiog darykite tai žingsnis po žingsnio. Nesėdėkite namie. Ryt savaitgalis, geras oras. Būkit gamtoje. Pastebėkit gražią gamtą, įvairiaspalviais lapais pasidabinusius medžius. Jei gyvenate Vilniuje, nueikite į šviesų šventę Bernardinų parke.

Stejjse, užjaučiu. Bet pasistenkite šioje situacijoje atrasti ir krislą pozityvumo. Gamtoje niekas nevyksta šiaip sau. Gal šitas persileidimas apsaugo jus nuo didesnės bėdos. Tikėkite, kad tai ne likimo išbandymas, bet angelo sargo apsauga. 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(jauniute @ 2014 10 09, 21:38)
Va taip pojucius uzmaskuoja butent raminamieji ir trumpam laikui praeina, o ad manau vartojant ilga laika, kiek liepia gydytojas gydo, mintys tampa visai kitokios, tada atsirand air motyvas pradet dirbti su savimi zinok 4u.gif
Papildyta:
rimtai galima valeradix nestumo metu? bigsmile.gif  kai jega, nes man jis is tikruju kazkaip padeda,ne kaip koks ten sedatifas, va tas tai man kaip vanduo irnesakyk.gif

Galima vartoti, aišku vaistų anotacijoje rašoma, kad nerekomenduojama, bet man teko nėštumo pradžioje truputį pagulėti ligoninėje, tai duodavo tą patį Valeradix po tabletę 3 kartus dienoj. Kol nebuvo grįžęs nerimas, nebegėriau nieko, kai situacija pablogėjo, ginekologė rekomendavo pagerti Valeradix 3 kartus dienoj po 1 tabletę. Dabar geriu tik Triptan forte ir Valeradix tik tada, kai jaučiu stipresnį nerimą.

QUOTE(Luka77 @ 2014 10 09, 23:26)
Pritariu tavo nuomonei  4u.gif as irgi stengiuosi nenugrimsti. Einu i joga, po jos dar po miesta pasivaikstau, susigalvoju darbeliu. Bet kad kol kas tai labai sunkiai sekasi. pvz. siandien kazko pavargau mieste ir norejau kuo greiciau namo, i lova. Grizau, pablioviau, net valgyt nesinorejo visai. Bet po to susiimiau ir ejau blynu kept. Bet kas is to. Grizo vyras, pradejo pasakot kaip jam viskas gerai sekesi, kokie jo tolimesni tikslai, o as papasakot nieko negaliu, mane smaugia ta busena, net kartais normaliai jo neisgirstu. Nu cia tikrai ne gyvenimas  unsure.gif

O kaip tu stengies nepasiduot? Kokias pastangas dedi?
Bet labai nenoriu, kad jam gimus taip jausciausi. nes jeigu taip bus, tai is karto po gimdymo irgi, manau, kad negalesiu ad vel pradet, nes reiks maitinti... verysad.gif
Gal zinot nuo kada mazdaug jau galima pradet po gimdymo ad?

Paskaiciau apie ta Triptan Forte, tai jis atrodo tikrai neblogas, bet viena jo funkiju ta, kad padeda numesti svori, nes mazina apetita. As kaip tik dabar per tuos nerimus beveik valgyt visai nenoriu, tai tas dalykas man butu ne i nauda. Gaila, nes seratonino tai man labai labai reiketu..

Na, pirmiausias mano sprendimas, kuris manau yra teisingas, buvo išvažiuoti iš miesto, kuriame jaučiau tą nuolatinę įtampą, pavargdavau nuo skubėjimo, daugybės žmonių ir t.t. Aišku šitam sprendimui su vyru brendom jau keletą metų. Taip pat stengiuosi nesėdėti per dienas namie, išeinu į žmones, bendrauju, stengiuosi nesusitelkti tik į savo pojūčius. Užėjus panikos atakai, stengiuosi susitelkti į kvėpavimą, jį normalizuoti, kad bent kažkiek sumažėtų nerimas. Manau, kad man padeda kažkiek ir tas Triptan forte. Dėl jo ir svorio metimo, tai man tikrai to nepasijuto. Aš kaip valgiau anksčiau, taip valgyti noriu ir dabar, o ir svoris kol kas tikrai nekrenta. Kur čia kris tas svoris nėštumo metu biggrin.gif
Dėl ad ir maitinimo, tai tikrai žinau, kad yra negerai, nes jo patenka į motinos pieną. Nežinau, kokios pasekmės būtų kūdikiui, bet pati kažkaip kol maitinsiu, tikrai nevartosiu ad. Aišku, jei emocinė būklė labai pablogėtų, gal net ir negalėčiau maitinti ilgai, nes pienas gaminasi smegenyse, o jei jausčiau pastovią įtampą, stresą, neaišku, kiek ten to pieno ir turėčiau. Na bet tikiuosi viskas bus gerai, galėsiu maitinti ir neteks grįžti prie ad.
Atsakyti
QUOTE(Sabalyte @ 2014 10 10, 23:13)
Galima vartoti, aišku vaistų anotacijoje rašoma, kad nerekomenduojama, bet man teko nėštumo pradžioje truputį pagulėti ligoninėje, tai duodavo tą patį Valeradix po tabletę 3 kartus dienoj. Kol nebuvo grįžęs nerimas, nebegėriau nieko, kai situacija pablogėjo, ginekologė rekomendavo pagerti Valeradix 3 kartus dienoj po 1 tabletę. Dabar geriu tik Triptan forte ir Valeradix tik tada, kai jaučiu stipresnį nerimą.




Viskas aisku, bent jau ramiau kai suzinai, kad is bedos galima pavartoti 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Sabalyte @ 2014 10 10, 23:13)
man teko nėštumo pradžioje truputį pagulėti ligoninėje

O del kokios priezasties ligoninej teko pagulet?
QUOTE(Sabalyte @ 2014 10 10, 23:13)
Na, pirmiausias mano sprendimas, kuris manau yra teisingas, buvo išvažiuoti iš miesto, kuriame jaučiau tą nuolatinę įtampą, pavargdavau nuo skubėjimo, daugybės žmonių ir t.t. Aišku šitam sprendimui su vyru brendom jau keletą metų. Taip pat stengiuosi nesėdėti per dienas namie, išeinu į žmones, bendrauju, stengiuosi nesusitelkti tik į savo pojūčius. Užėjus panikos atakai, stengiuosi susitelkti į kvėpavimą, jį normalizuoti, kad bent kažkiek sumažėtų nerimas. Manau, kad man padeda kažkiek ir tas Triptan forte. Dėl jo ir svorio metimo, tai man tikrai to nepasijuto. Aš kaip valgiau anksčiau, taip valgyti noriu ir dabar, o ir svoris kol kas tikrai nekrenta. Kur čia kris tas svoris nėštumo metu  biggrin.gif


Man tai dabar stipriai sumazejes apetitas, nors ir nieko dar nevartoju. Tai jeigu mazai valgysiu, tai gal ir prades tas svoris krist. To labai labai bijau...

QUOTE(Sabalyte @ 2014 10 10, 23:13)
Dėl ad ir maitinimo, tai tikrai žinau, kad yra negerai, nes jo patenka į motinos pieną. Nežinau, kokios pasekmės būtų kūdikiui, bet pati kažkaip kol maitinsiu, tikrai nevartosiu ad. Aišku, jei emocinė būklė labai pablogėtų, gal net ir negalėčiau maitinti ilgai, nes pienas gaminasi smegenyse, o jei jausčiau pastovią įtampą, stresą, neaišku, kiek ten to pieno ir turėčiau. Na bet tikiuosi viskas bus gerai, galėsiu maitinti ir neteks grįžti prie ad.


Tai va, del to maitinimo, tai irgi klausimas kaip cia bus. Jeigu busena bus tokia, kaip dabar, tai abejoju ar butu to pienuko. Labai labai noreciau issikapstyti is tos nesamoniu nesamones iki vaikelio gimimo.. verysad.gif
Atsakyti
Is tiesu tai pastarosiom dienom labai man suprastejo savijauta, net sapnuoju ta baisia nerimo busena. Kad isprotesiu irgi pagalvoju.. Buvau vakar pas psico, tai aisku pasiule sedatifo paciulpt reguliariai, tris kartus per diena ir antradieni vel eisiu pas ja. Jeigu bus vis dar taip pat, tai tada siuntima gausiu pas kita specialista.
Niekada nebuciau pagalvojus apie tai ir labai keistai man atrodydavo tokie dalykai kaip nestumo metu gerti ad, bet dabar pati jau apie tai galvoju, nes visai nebegaliu dziaugtis, visam kune silpnumas, apetito nera. Ir netgi nelabai jau yra uz ko uzsikabinti, kad isbuti diena. Pries kelias dienas dar kazkaip prasiblaskydavau atlikdama darbus arba derindama namu dizaina, bet dabar visiskai...
Dabar gal siek tiek pagereja tik kalbantis su vyru apie tai arba su jumis, bet tuo paciu visa tai irgi gasdina, nenoriu vyro ibaugint ar versti apie tai galvoti.
Kazkokia visiska kancia gyventi pasidare, nors ir toki stebukla savyje nesioju. Nebegaliu suvaldyti tos busenos. Zinoma, man dar cia ir genai prisideda, nes mano teciui buvo kazkokios rusies depresija. Zinau, kad nesu kalta del to, kad taip man vyksta, bet tuo paciu ir gaila savo vyro ir maziuko. Atrodo, atiduociau viska, kad tik galeciau jaustis kaip anksciau.
O ar jus jauciat toki kaip ir kaltes jausma pries savo artimuosius?
Labai labai laukiu palaikymo 4u.gif
Atsakyti
Stejjse nuosirdziai uzjauciu... laikykis..
Atsakyti
QUOTE(Luka77 @ 2014 10 11, 12:29)
O del kokios priezasties ligoninej teko pagulet?
Man tai dabar stipriai sumazejes apetitas, nors ir nieko dar nevartoju. Tai jeigu mazai valgysiu, tai gal ir prades tas svoris krist. To labai labai bijau...
Tai va, del to maitinimo, tai irgi klausimas kaip cia bus. Jeigu busena bus tokia, kaip dabar, tai abejoju ar butu to pienuko. Labai labai noreciau issikapstyti is tos nesamoniu nesamones iki vaikelio gimimo..  verysad.gif

Dėl nedidelio kraujavimo nėštumo pradžioje.
Dėl valgymo, tai čia tau taip turbūt dėl nuolatinio nerimo. Kai gyveni strese, įtampoj, tai valgis lieka antraeiliu dalyku. Organizmas nuolat yra kovos būsenoj, tad ir nesinori valgyti. Tiesą pasakius, įsivaizduoju tavo būseną ir jei pati būčiau tokioj būsenoj rimtai pasvarstyčiau apie ad gėrimą nėštumo metu.Aišku, geriausia būtų pasitarti su psichiatru, gal gerti po kokį ketvertuką tabletės rekomenduos, kas antrą dieną, bet tikrai ta nuolatinė įtampa labai negerai tiek tau, tiek leliukui. Tikrai skaičiau forumuose apie keletą atvejų, kai mamos nėštumo metu turėjo gerti ad ir vaikučiai gimė sveiki. O nuo apsigimimų, raidos sutrikimų, genetinių ligų neapsaugotos visos, gali mamai, kuri nieko nevartojo nėštumo metu, gimti vaikas su sveikatos problemomis. Tai įtakoja daug faktorių.
Atsakyti
QUOTE(Luka77 @ 2014 10 11, 12:57)
Is tiesu tai pastarosiom dienom labai man suprastejo savijauta, net sapnuoju ta baisia nerimo busena. Kad isprotesiu irgi pagalvoju.. Buvau vakar pas psico, tai aisku pasiule sedatifo paciulpt reguliariai, tris kartus per diena ir antradieni vel eisiu pas ja. Jeigu bus vis dar taip pat, tai tada siuntima gausiu pas kita specialista.
Niekada nebuciau pagalvojus apie tai ir labai keistai man atrodydavo tokie dalykai kaip nestumo metu gerti ad, bet dabar pati jau apie tai galvoju, nes visai nebegaliu dziaugtis, visam kune silpnumas, apetito nera. Ir netgi nelabai jau yra uz ko uzsikabinti, kad isbuti diena. Pries kelias dienas dar kazkaip prasiblaskydavau atlikdama darbus arba derindama namu dizaina, bet dabar visiskai...
Dabar gal siek tiek pagereja tik kalbantis su vyru apie tai arba su jumis, bet tuo paciu visa tai irgi gasdina, nenoriu vyro ibaugint ar versti apie tai galvoti.
Kazkokia visiska kancia gyventi pasidare, nors ir toki stebukla savyje nesioju. Nebegaliu suvaldyti tos busenos. Zinoma, man dar cia ir genai prisideda, nes mano teciui buvo kazkokios rusies depresija. Zinau, kad nesu kalta del to, kad taip man vyksta, bet tuo paciu ir gaila savo vyro ir maziuko. Atrodo, atiduociau viska, kad tik galeciau jaustis kaip anksciau.
O ar jus jauciat toki kaip ir kaltes jausma pries savo artimuosius?
Labai labai laukiu palaikymo  4u.gif

O kiek jums jau savaiteliu? Labai tave suprantu, pati praktiskai visa trecia nestumo trimestra tokios busenos praleidau doh.gif Nors ejau privaciai pas psicho, bet jis net nieko uz vizitus neimdavo, formindavo kaip testini vizita kazkaip, o eidavau kas savaite. Jetau, kaip sunku pamenu budavo, eidavau su ta mintim, kad jau viskas, noriu AD, toliau taip nebegaliu, o jis kazkaip sugebedavo man sitas mintis ismust. Israse raminamuju, tipo jie saugiau nestumo metu nei AD, bet net neprisilieciau prie ju. Taip ir gyvenau nuo vieno vizito iki kito, kurie kazkiek pakraudavo pozityvo. Bet uztai dabar gyvenu su baime ar neislys sitos negeroves nestumo metu mano suneliui tuo paciu pavidalu doh.gif
O del kaltes, tai nestumo metu budama tokios busenos naturalu kad ja jauti pries vaikuti.
Nors pamenu, kai dar tik prasidejo sitos nesamones, labai grauziau save, jauciausi kalta ir pries vyra, kad esu silpna, reikia jam visas sitas nesamones iskesti kartu, bet vyras mane labai palaike ir dabar tai naturaliai vertinu, be jokios kaltes - kaip jis pats man yra pasakes, pvz pas ji silpnoji vieta stuburo isvarza (karts nuo karto duoda apie save zinoti), taip pas mane nervukai-ir nieko cia nepadarysi, kiekvienas su savo mirksiukas.gif
Jetau, taip gerai jauciausi, o nuo vakar vel sugriuvau doh.gif Jau pradedu galvoti apie AD doh.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo wiki123: 11 spalio 2014 - 15:54
QUOTE(Sabalyte @ 2014 10 10, 22:13)
Dėl ad ir maitinimo, tai tikrai žinau, kad yra negerai, nes jo patenka į motinos pieną. Nežinau, kokios pasekmės būtų kūdikiui, bet pati kažkaip kol maitinsiu, tikrai nevartosiu ad. ...

Taip patenka AD į pieną,todėl likus iki gimdymo 2 savaitėms nutraukiau jų vartojimą... ir kas iš to...nepavyko. Maitinau tik 2 dienas ir taip trenkė nerimas ir PA iš naujo,kad nieko nebeliko kaip nutraukti maitinimą ir griebtis AD iš naujo verysad.gif oiii kaip kaltinau save ,kad negaliu savo kūdikėlio maitinti,kiek verkiau dėl to,labai kalta jaučiausi ,kokius metus mane ta mintis persekiojo g.gif Na bet kitaip būčiau tik sėdėjusi į kaldrą susisukusi ir net pasirūpinti savo leliuku būčiau neturėjusi nei jėgų nei noro.

Kažkuri klausė kaip jaučiuosi prieš savus sirgdama,ogi niekaip,nes jie nieko nežinojo smile.gif o svečiose atsigaudavau,susikoncentruodavau į aplinką kas vyksta aplink mane,juokdavausi ir juokaudavau kartu su visais,nors trumpam pasijausdavau žmogumi smile.gif Važiavimas į miestą ir vaikščiojimas po parduotuves taip pat prablaškydavo mane,vydavau mintis,kad man gali pasidaryti blogai smile.gif

Sveikutės ,sugrįžtu biggrin.gif Jau 7 mėnesiai be AD ir jaučiuosi vis dar puikiai thumbup.gif na gal šį kartą pavyks man ir liga nebepasikartos unsure.gif
Atsakyti
QUOTE(Luka77 @ 2014 10 11, 12:57)


O ar jus jauciat toki kaip ir kaltes jausma pries savo artimuosius?
Labai labai laukiu palaikymo  4u.gif



Patikek ir dar kokia kalte jauciu verysad.gif ypatingai pries savo vyra, atrodo jauni zmones, o per mane negalim gyvent pilnavertiskai, optimistiskai, keliauti, linksmintis, as visko bijau, paluztu nuo kiekvieno menknieko, apimta pastovai nerimo, nesuprantu ir is kur maniski turi kantrybes doh.gif

o man siandien visiska krize, man cia tas zarnynas jau seniai durniuoja, o siandien paleido vidurius ir pamaciau siek tik kraujo ir taip paluzau blink.gif nebeturiu tiesiog elementariai nebeturiu jegu vel tyrimams, o mintys aisku kokios iskart, vos kad ne mirstu, bliaunu kruvinom asarom, kad man jau kapiec visa diena ir niekas manes nenuramina, nu tai ar cia gyvenimas? doh.gif
Papildyta:
QUOTE(Taira1* @ 2014 10 11, 19:43)


Sveikutės ,sugrįžtu  biggrin.gif Jau 7 mėnesiai be AD ir jaučiuosi vis dar puikiai  thumbup.gif na gal šį kartą pavyks man ir liga nebepasikartos  unsure.gif



liuks thumbup.gif labai linkiu, kad nepasikartotu, arba labai ilgai tas nepasidarys drinks_cheers.gif
Atsakyti
Papildyta:
QUOTE(jauniute @ 2014 10 12, 01:28)

o man siandien visiska krize, man cia tas zarnynas jau seniai durniuoja, o siandien paleido vidurius ir pamaciau siek tik kraujo ir taip paluzau blink.gif  nebeturiu tiesiog elementariai nebeturiu jegu vel tyrimams, o mintys aisku kokios iskart, vos kad ne mirstu, bliaunu kruvinom asarom, kad man jau kapiec visa diena ir niekas manes nenuramina, nu tai ar cia gyvenimas? doh.gif



Kaip viskas pazystama, tai net juokas ima kad ne as tokia viena kuriai kapiec, biggrin.gif laikykis mergyt. Man irgi tokia raumenu itampa durna, nors protas veikia normaliai ir esu siek tiek apsiraminusi bet pasamonę matyt veikia pilnatis... doh.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo jurgonse: 12 spalio 2014 - 09:53
QUOTE(jauniute @ 2014 10 12, 01:28)
o siandien paleido vidurius ir pamaciau siek tik kraujo ir taip paluzau blink.gif


o pas mane jo daznai buna,bet tik ant popieriaus lašas.ejau pas gyd.zvakutes kol naudojau ok buvo.užsirašiau pas proktologą,eilė 4 mėn reikėjo laukti.Kol sulaukiau tai būtent tą dieną mm atėjo doh.gif
Atsakyti