QUOTE(Lu @ 2014 10 06, 22:44)
Luka, man dabar 31 metai.draugu daug neturiu, keli žinojo , del ko neinu. Viena drauge irgi "sirgo" tai labai suprato, palaikė. Vyras man padėjo tuo laiku labai. Mane kai pirma sykį ištiko PA , buvo naktis as isbegau i laiptine, nes galvojau, kad mirstu... O poto per PA vyras ramindavo ir griežtesni žodį pasakydavo- man padėdavo. Nors neseniai kalbėjomės apie ta sirg ima, tai jis nesuvokia kaip taip gali būti.ir sake, kad sunkoka ir jam buvo tokia mane matyti. Del gėrimo alko tai saikingai tikrai gAlima.
as tai draugams ir giminaiciams stengiuosi nesiskusti. Tada, kai pries metus buvo prasidejes tas reikalas, tai visai nezinojau ko imtis ir kas cia darosi, pas koki gydytoja eit. Tai, kai jau pastebejau, kad kelias savaites nepraeina ta busena, tai pasakiau tevams, kad manau, jog man depresijas ar kazkas panasaus. is pradziu tevai tikrai nesuprato ir neziurejo i tai rimtai (nors ir mano teciui buvo diagnozuotas obsesinis sutrikimas ar kazkas ten tokio, bet tuo metu jis jau gerai jautesi ir mane, kad as issigalvoju). Vyrui, tuo metu buvo dar tik suzadetinis, tai tiesiog paminedavau, kad kazkokia pasimetus jauciuosi, kad kazkoks keistas, sunkus laikotarpis, bet kad visa tai labai sunkina gyvenima, sunkina gebejima susikaupti, mastyti, bendrauti, tai nesakiau. Nemaniau, kad verta ji apkrauti papildomom problemom ir nemaciau prasmes sakyti, nes zinojau, kad jis nelabai kuo man geles padeti. Situacija nebuvo tragiska, galejau pati susirasti psichiatre, psichologe, susirasti daug info internete apie visa sita busena, apie ad, tai gelbet manes nereikejo. O kai budavo negerai, tai su mama stengdavausi pakalbeti apie gyvenimo prasme ar kazka tokio
tai ir dabar savo vyrui nesakau, kad jauciu ta stipru nerima, stengiuosi likti stipri, nepasiduoti. kai buna blogai, atsigulu i lova ir foruma apie panasias i save paskaitineju (kazkaip nuramina) arba knyga paskaitau, jeigu norisi.
QUOTE(yesboss @ 2014 10 07, 08:38)
Luka, tai vat, man taip pat magistras, paskutiniai metai, atrodo ir anksciu buvau jautri, bet ne tokia kaip dabar, atrodo sprogs ta ytampa, man tik siltnamio salygomis gyvent 
klausei, kap vyrai reaguoja, as drauga turiu, tai jam nelabai suprantamos tos busenos, pastato i vieta ir tikrai neguodzia ir neverkia kartu, bet po daktarus vezioja ir rupinasi, yra sakes, kad jam sunku mane tokia mtyti, ypac, kai verkdavau daznai. O kjaip taviskis? 
klausei, kap vyrai reaguoja, as drauga turiu, tai jam nelabai suprantamos tos busenos, pastato i vieta ir tikrai neguodzia ir neverkia kartu, bet po daktarus vezioja ir rupinasi, yra sakes, kad jam sunku mane tokia mtyti, ypac, kai verkdavau daznai. O kjaip taviskis? Paskutiniai metai, tai turesi darba greitai rasyt. as kai rasiau, tai geriau ad ir jau tikrai gerai jauciausi, todel jokiu problemu nebuvo ir puikiai apsigyniau. Bet jeigu tuo metu butu ta busena, tai butu neabejotinai daug sunkiau.. Tai jeigu dabar labai sunku ir ad negeri, tai patarciau apie tai susimastyt is anksto, kad paskui nebutu problemu.
As tai nenoreciau, kad mano vyras mane pas psichiatre veziotu arba labai rupintusi mano psichine sveikata. Man atrodo, tada dar labiau nenormali jausciausi. Jeigu esu samoninga ir sugebu savim pasirupint, tai nekisu i tai vyro. Noriu, kad vyras manim didziuotusi, o ne manytu, kad as kazkokia psichine. O jis kai tokiu busenu nepatyres, tai jam gali sunku but suvokt, kas man darosi, isvis gali issigast. O tai man tikrai nebutu i nauda.
QUOTE(yesboss @ 2014 10 07, 11:22)
Klausykit merginos, o AD nuima vidinę baimę?
Nes aš taip jautriai reaguoju į vusus pasakojimus...vat dar širyt papasakojo apie žmogų, kuris išprotėjo ir nusižudė...tai tokia baimė sukilo, kad man taip nebūtų. Žinau, kad tai jau tikrai nesąmoningos mintys, bet kodėl aš to taip bijau...
Nes aš taip jautriai reaguoju į vusus pasakojimus...vat dar širyt papasakojo apie žmogų, kuris išprotėjo ir nusižudė...tai tokia baimė sukilo, kad man taip nebūtų. Žinau, kad tai jau tikrai nesąmoningos mintys, bet kodėl aš to taip bijau...
Ad dazniausiai viska sutvarko (bent jau mano atveju). Nuima ir nerima ir baime, o tada ir savim labiau pradedi pasitiket ir protas praskaidreja ir gali gyventi laiminga, visaverti gyvenima. Jeigu dabar nesilaukciau, tai tikrai eiciau pas gydytoja, pasakyciau, kad besena kazkiek atsinaujino ir tikrai neatmesciau galimybes vel pradeti ad gerti. Nes su ta busena gyvenimas visai ne gyvenimas, o egzistavimas. Jeigu yra galimybe is to issivaduot, tai kodel nepasinaudot.
