Vegetodistonija...nerimas...panikos atakos

Žinau,tai yra sunku.bet reikia kažkaip perlipti per save ir bandyti eiti į priekį.

Manau,kad tos būsenos ji nesuprasdavo,na,ta prasme neįsivaizdavo kas per reikalas.Išklausydavo ir pasakodavo ką skaičius yra apie tuos nerimus,kad tikrai nemirsiu ,neišprotėsiu ir tt.

yesboss,aš manau ,kad ir gydo.Tampa mintys šviesesnės,ir tu be streso ,didelio nerimo gali žvelgti tolyn į gražią ateitį.O nutraukus tikrai gali būti laaaabai ilga remisija.Svarbiausia jų nebijoti ir dar negalvoti tiek į prekį kas bus,kai nutrauksiu.O ypač,galvoti,kad gali būti blogai

Mano gydytoja yra sakius, kad visokie raminamieji uzmaskuoja, o ad gydo ir pakankamai juos pavartojus, turetu nebepasikartoti. Na, bet mano atveju, pasikartojo. galbut man tiesiog juos reikejo dar ilgiau pagerti, bet jau nebegalejau del nestumo. Bet ir tai man atsinaujino ne is karto, o tik po pusmecio. ta pusmeti be ad gyvenau puikiai ir maniau, kad jau viskas su jais baigta

O tau, yesboss, dabar pirma karta pasireiske ta busena?

Na, taip, istversiu kaip nors, bet labai bijau, kad ji nenuslops iki gimimo. Kai gims maziukas, noriu buti stipri ir laiminga.. o ir del vyro nesmagu, kai as taip nieko nenoriu ir tokia silpna jauciuos..

Sveikute, geriu neilgai, koki pora savaiciu. Bet man su juo tikrai geriau. Siaip mes su vyru grizome gyventi i savo gimtaji miesta is sostines, tai cia buvo mano sena svajone. Vargino mane tas gyvenimas skruzdelyno salygomis, daugybe zmoniu, pastovus judejimas. Aisku, tuos pojucius gal ir nerimas pastiprindavo. Bet kuriuo atveju, dabar jauciuosi ramiau, tikiuosi istempti iki galo be vaistu. Vienintelis dalykas, ko vis dar bijau - viena apsipirkineti dideliuose prekybos centruose. Man prie kasos daznai istinka panikos ataka, tai kazkaip nesinori kankinti saves ir leliuko. Tuo labiau siuo metu turiu galimybe apsipirkti ne viena.


Pritariu tau. Vis delto labai gaila, kad tas pagerejimas po ad buna tik laikinas. Aisku, as kartais pamastau, kad jei yra kokia liga, kuri neisgydoma, tad nuolat tenka vartoti vaistus (kaip pvz. cukrinis diabetas, kai reikia pastoviai leistis insulina), tai kodel va nerimas laikomas nerimta liga, kuriai vaistu turi uztekti pusmecio. Juk tai nervu sistemos sutrikimas, hormonu disbalansas smegenyse, kuriu trukuma uzpildo ad. Juk tai taip pat labai svarbaus organo pazeidimas, atsirandantis del ivairiu priezasciu. Akivaizdu is sios grupes, ivairiu forumu, kad daugeliui tas hormonu disbalansas islieka ir toliau nutraukus ad del jautresnes nervu sistemos, gyvenimo aplinkybiu, nuolatinio streso ir t.t. Tai as kartais pagalvoju, kad gali nepavykti is ad islipti ir visa gyvenima ir kaip tam diabetininkui vaistus gerti nuolatos. Bet zinot, jei ir teks, as turbut verciau rinksiuosi kokybiska gyvenima negu kankinsiuosi ir vis galvosiu, kad noriu gyventi, jaustis kitaip. Tas nuolatinis nerimas, panikos atakos taip isvargina, kad visos fizines ligos atrodo menkavertes....Daug prirasiau, tai tiesiog mano nuomone, zaviuosi zmonemis, kurie viska susitvarko be vaistu, ju stipria valia. As irgi siuo metu mastau, kad gal pavyks islipti is sitos busenos, gal nebereikes vaistu, dedu tam daug pastangu. O kaip bus, parodys gyvenimas...


Kai gims maziukas, tada ir matysi, kaip jautiesi. Siaip pabandyk dar pavartoti to preparato Triptan forte, gal jis tau pades ir nereikes grizti prie ad, bent jau nestumo metu. Butinai lankyk joga ir toliau, dar gali retkarciais Valeradix pagerti, man ji buvo rekomendavusi ginekologe. Gal kaip nors bent truputi pagerinsi savo busena ir bus lengviau likusi nestumo laika.

Va taip pojucius uzmaskuoja butent raminamieji ir trumpam laikui praeina, o ad manau vartojant ilga laika, kiek liepia gydytojas gydo, mintys tampa visai kitokios, tada atsirand air motyvas pradet dirbti su savimi zinok
Papildyta:



rimtai galima valeradix nestumo metu? kai jega, nes man jis is tikruju kazkaip padeda,ne kaip koks ten sedatifas, va tas tai man kaip vanduo

Pritariu tavo nuomonei as irgi stengiuosi nenugrimsti. Einu i joga, po jos dar po miesta pasivaikstau, susigalvoju darbeliu. Bet kad kol kas tai labai sunkiai sekasi. pvz. siandien kazko pavargau mieste ir norejau kuo greiciau namo, i lova. Grizau, pablioviau, net valgyt nesinorejo visai. Bet po to susiimiau ir ejau blynu kept. Bet kas is to. Grizo vyras, pradejo pasakot kaip jam viskas gerai sekesi, kokie jo tolimesni tikslai, o as papasakot nieko negaliu, mane smaugia ta busena, net kartais normaliai jo neisgirstu. Nu cia tikrai ne gyvenimas

O kaip tu stengies nepasiduot? Kokias pastangas dedi?



Bet labai nenoriu, kad jam gimus taip jausciausi. nes jeigu taip bus, tai is karto po gimdymo irgi, manau, kad negalesiu ad vel pradet, nes reiks maitinti...
Gal zinot nuo kada mazdaug jau galima pradet po gimdymo ad?

Paskaiciau apie ta Triptan Forte, tai jis atrodo tikrai neblogas, bet viena jo funkiju ta, kad padeda numesti svori, nes mazina apetita. As kaip tik dabar per tuos nerimus beveik valgyt visai nenoriu, tai tas dalykas man butu ne i nauda. Gaila, nes seratonino tai man labai labai reiketu..

Vis analizuoju ir analizuoju savo busena, ir va ka suradau, labai visas sitas tekstas tinka man:
"Nesuvaldytas stresas - daugelio ligų priežastis, apatijos ir depresijos kaltininkas, dažniausia gyvybinės ir kūrybinės energijos praradimo priežastis, tačiau yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis.
Ilgą laiką patiriamas stresas darbe gali sukelti rimtus psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimus: depresiją, nerimą, nuovargį nervingumą, širdies ligas, mažinti atsparumą ligoms. Nuo tokių pasekmių kenčia darbo našumas, kūrybingumas ir konkurencingumas. Ilgalaikį stresą dažnai lydi: fiziniai skausmai; dėl stiprios nuolatinės įtampos gali kilti arba tęstis ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujotakos, aukštas kraujospūdis, skrandžio opos; nuolatiniai aukšti ir perdėti reikalavimai, keliami sau; stiprus nevisavertiškumo jausmas, menkas pasitikėjimas savimi, jausmas, kad esi silpnesnis už kitą, abejojimas savo verte, baimė, kad esi nemėgstamas. stiprus nepasitenkinimas, kad kūno išvaizda neatitinka norų; patirdami sunkumų žmonės gali išmokti netinkamo elgesio modelių, pavyzdžiui, atidėti sunkius darbus ilgesniam laikui, agresyviai reaguoti, vengti sunkių situacijų arba neplanuotų veiksmų, sprendžiant kompleksines užduotis."
Tai nejaugi mane kamuoja kazkoks kvailas nuolatinis stresas del smulkmenu, taip pat daznai pykstu ant saves kad neisieina buti tokia kokia noreciau buti, kankina dazna baime del isivaizduojamu ligu, kiekvienas rytas prasideda lyg su baime lyg su itampa kaip pries koki egzamina...per daug silpna mano nervu sitema i viska labai jautriai reaguoju ir stresuoju...
Daznai vakare gryzus is darbo neturiu jegu gal ir noro ka pasidaryti, tai ryte atsikelusi pykstu ant saves kad nepadariau to ar ano...kazkokia kova pas mane vyksta su pacia savimi...atrodo kad viskas susidejo i viena kruva stresas baimes nervingumas pyktis nepasitikejimas savimi....

labai gerai issireiksta, nes va mane ir apemes toks dalykas, kad istisai kovoju pati su savim, kiek jegu jau iseikvota i niekur taip sakant beprasmiskai

Butent Man dar iskilo klausimas: kaip jus bendraujat su savo giminaiciais, vyrais (draugais), ir kitais artimais zmonemis? apie ka snekat? nes as toks vaizdas, kad neturiu ka pasakyt apart savo busenos analizes..

yesboss kazkodel neleidzia man tau rasyti privacios zinutes
tai parasysiu cia, uzeinu paskaitau jus visas, bet akzkaip nerandu ka komentuot..
taip buwau pastojus, ir pakolkas esu nescia, bet antradieny suzinojau kad mazyliukas nustojo vystytis, tai db laukiu sawaiminio persileidimo.. o siaip daugiau lyg ir nieko naujo..
beja malonu kazkas prisimena mane..

kraupiai nuskambėjo šitas tavo pasakymas...
o kiek čia laukti reikia,kad savaime viskas įvyktų?kiek laiko buvo?
kai man buvo persileidimas,tai ir ligoninėje parą gulėjau,nes pilnai jis neįvyko,gyd viską pabaigė

kraupiai.. bet nieko jau enpadarysi.. tiesiog yra taip..
o laukti.. net nezinau kiek.. sawaite, dvi.. galbut tris.. kadangi turejo but jau 6 saw. taciau jis atitiko tik nepilnas 4 saw. tai ginekologe pasake kad wiskas turetu issiwalyt sawaime.. tai db laukiu..