QUOTE(gluosnis @ 2015 03 14, 01:30)
Jei motinos meile butu meile, tikra, sunus nebutu degradavusiu parazitu. Jei sunus toks, reiskia su motinos meile kazkas negerai.
Įdomi mintis.

Niekada nepagalvojau

kad šiaip šeimos bėdų tęstinumas matosi iš kartos į kartą, tai faktas. Bet gal čia yra taip, kaip su austrėm ir perlais? Iš išorės vargai, o viduj meilės perliukas? Na, nežinau. Reiks pagalvoti, kai neturėsiu, ką veikti

Nors šiuo atveju nelabai linkusi sutikti

Aš greičiau sakyčiau, kad sūnus yra mamos veidrodinis paslėptų charakterio bruožų, įsitikinimų atspindys. Bet tai nereiškia, kad ji kažkaip ne taip myli. Juk tų pačių tėvų vaikai būna oho kokie skirtingi
Nors žinau faktą, žinau žmogų, kuris pats apie save sako taip: "buvau paskutinis niekšas ir kalinys, paskutinis brudas. Mama meldėsi už mane daug metų kasdien, kad aš pakilčiau." Ir išlipo, ir pakilo, sustiprėjo, atsistojo ant kojų, turi gražią šeimą, pats kitiems panašaus likimo žmonėms stipriai padeda. Galėčiau net vardą pavardę parašyti, internete yra straipsnių apie jo pakilimą. Esu aš jį gyvą mačiusi, nu tipiškas kalinys, su sulaužyta nosim. Daugiau nesiplėsiu apie jį. Ne mano reikalas.
Amariliai, vėl suputojai kaip koks putokšlis. Va, tau sekanti užduotis pamąstymui, kodėl taip skaudžiai reaguoji

Tarp kitko, dabar kaip tik skaitau knygą apie kvantinį protą, būtent kaip mintimis keičiant emocijas, įsitikinimus ir pan keičiasi genai. Autorius ne ezoterikas, amerikonas mokslininkas.