QUOTE(BitėMaja @ 2014 10 22, 12:19)
Kad kažkaip iš pasakojimo atrodė, kad nereagavo į tas bausmes (ranką patraukė ir toliau savo)? Taigi man atrodo jos labiau reikalingos tėvams "garą nuleist".
O jūs, sakote, irgi buvot išdykusi. Ar manote, kad nebuvo jokios bausmės, kuri būtų buvusi efektyvi, bet ne fizinė? Pvz. apriboti kažkokią jums patinkančią veiklą, užkrauti užduočių, ar pan?
Manau, dėl gėjų skaičiaus jūs klystate, skiriasi tik matomumas. Bet matyt man reikia apie tai naujos temos, nes labai jau kliūva tokie komentarai.
Trumpam laikui aprimdavo truputį
O tėvai ne žmonės? Neišsemiama kantrybės taurė? Taip, ir jiems prireikia garą nuleisti, jie irgi turi teisę būti netobuli kaip ir jų vaikai. Vaikas gali būti hyper, o tėvas nervingesnis ne? Visus psichotropiniais malšintyi? Tokia yra šeima. Vaikai negali būti pasaulio bamba. Labai svarbu tiek tėtis, tiek mama, tiek vaikai, net namų augintiniai gyvūnai labai svarbu. Svarbu visa visuma.
Klausimas nerealiai sudėtingas iš tiesų. Darbai galbūt būtų kažkoks sprendimas mano negatyviam elgesiui, išgalvonėms nesąmonių, bet tada aš imčiau nekęsti tėvų

Aš viduje nuo vaikystės jaučiuosi labai laisvu žmogumi, nert nežinau kodėl. Tam tikri rėmai man priimtimi, aš jų mielai laikausi, bet tam tikri absoliučiai ne ir jei mane rėmina, aš maištauju, o jei įrėmintų artimiausieji

Bijau ir pagalvoti. Galėjo būti taip, kad ta mama, kurią šiai dienai aš labai gerbiu, myliu, žaviuosi ir t.t., man būtų patapusi amžina prieše ir aš susigadinčiau tiek savo, tiek jos gyvenimą. O globėjai mano atveju, o viešpatie dieve, nusižudžius būčiau garantuotai
Jei mama ne kokia asocialė, ji žino geriausiai

Tik mama
Nežinau

Man regis ten, kur jie taip matomi, tai jų skaičius ir didėja, nes netikiu vien tik įgimtumu, manau, kad psichologiniai dalykai irgi prisideda, bet nenoriu plėsti tos diskusijos. Man gyvenime nepatinka daug kalbėti, nagrinėti tai, kas man svetima, nenoriu ties tuo jokiais būdais akcentuotis.