Reikia patarimo!

Tai niekas ir nesako, kad vaikas kaltas. Bet ateis laikas, kai taip auklėtas vaikas taps paaugliu, jaunuoliu, kuris vis dar nesusivoks, kur baigiasi jo teisės ir prasideda pareigos. Kitų žmonių atžvilgiu. Bėdukė tada būna.

Va, taip sutinku. Kad informacija užverst užvertė, bet ne visi ją normaliai suprato. Ir, nėra specialistų kurie išaiškintų ją. Plius, žmonės dažnai gėdijasi kalbėti apie tai, kokias problemas turi su vaikais, nes tiesiog bijo tos pačios visuomenės pasmerkimo.
Va, žiūrėkim Bernšteine jau net porą kartų paminėjo, kokie jos vaikai faini ir išauklėti. Tai, jei kažkuriai mamai auklėti sekasi sunkiau, ji neturi žinių, arba kažkas neramina, - ji neklaus, nesikreips į specialistus, nes bus tiesiog gėda.



Aš į diskusijas nuo to ir įsivėliau, kad lyginom kelias šalis. Pas mus yra tokių kavinių. Todėl ir sakau, kadangi visko yra įvairiau, nei LT, tai ir tolerancijos ribos kitokios. Bet, šiaip iš esmės tiek tokių kavinių, tiek restoranų, tiek viešbučių tikrai būna. Net, LT kavinė čia, Uk, vaikus priima tik iki 22 val.

** O, va čia jūs klystate. Tokiems tėvams reikalinga visų mūsų aplinkos, visuomenės pagalba, palaikymas, supratimas ir atjauta.

O, vat tas ant žemės besiraitantis vaikas. Jums jis kuo konkrečiai kliūna? Kad galvą nuo jo pradeda skaudėti? Ar dar kas? Koks jūsų reikalas, kodėl ta mama jums turi duoti ženklą? Ką jūs su tais ženklais darysit? Kam jums išvis reaguoti? Nu, jei labai rūpi, prieikit paklauskit tos mamos, savo patirtimi pasidalinkit. Patarkit kaip geriau. Žiū, ir vaikas per tą laiką nusiramins, pamatęs, kad mama nekreipia dėmesio, o su gražia ponia šnekučiuojasi.



Taip, būna. Nu, bet iš esmės, tai gyvenime pasitaiko daug nepatogių, nesmagių situacijų. Nu, neišauklėsi viso pasaulio, pagal save. Niekaip.



Niu, šiaip tai mano vaikams asmeniškai tokia situacija būtų labai super, nes mes galim tada aptarti skirtingą elgesį. Kas dera, kas nelabai. Kaip visa tai reiktų spręsti ir t.t. ir pan.
Bet, šiaip iš karto kyla mintis, kad personalas pamatęs nuobodžiaujantį vaiką, greičiausiai jam pasiūlys kažką, kažkuom užsiimti. Dar neteko matyti kitaip. Arba tos situacijos buvo tokios nereikšmingos gyvenime, kad tikrai neatsimenu.



Bingo. Vaikai yra mūsų pačių elgesio veidrodis. Ir, dažnai baudžiamas už tai, kad kreivai rodo. Kai tuo tarpu, tėvus reiktų auklėti.
Papildyta:


Va tada įsikiša vaikų teisių apsaugos tarnybos. Ir, tėveliai šaukia jau kitaip, kokios tos tarnybos negerietes

Tikrai ne kiekvienas dirbantis gali sau leisti eiti į kavinę po 22 val. Nors ir ne vaikai, bet gali būti jau per vėlu Todėl, mano nuomone, kiekvieno vaikas yra jo atsakomybė. Jei tu žinai, kad tavo šeimoje yra žmogus su spec. poreikiais, tai taikysies pirmiausia pats, o ne tikėsies, kad visi kiti iš karto susivoks ir visada duos kelią
O kaip invalidai žmonės laukia spec. autobuso, ieško tik spec. įvažiavimo ir atsisako daugelio dalykų, kurie jam nepritaikyti.
Kur jūs matėte, kad privažiuotų su vežimėliu invalidas prie kokio kalno ir paleistų kakarinę, imtų rankas gražyti: ką daryt, kaip užvažiuot, nėra spec. takelio Nėra, tai nėra... Važiuoja ten, kur yra arba sėdi namie.
Jei jam ko trūksta, jis gali ieškoti pagalbos kitaip: per projektų rašymą, asociacijas ir t.t. ir pan., bet nepakeis savo būties vien tik rėkimu ar trukdydamas kitiems.

Taip, man dar ir kaip gali trukdyti vienas kažkur besiraitantis vaikas, jei tai nėra kasdienis reikškinys, jei toje pačioje vietoje nesiraito dar keli. Nepaverskite nenormalių dalykų visuomenėje kažkokia "norma". Tai - ne norma. Reikalinga arba profesionali pagalba (jei tai ligonis) arba geras diržas, jei tai kaprizai. Arba "diržas" tėvams, kad iki tokių kaprizų daleido vaiką, jį sugadino.

Nesitikiu, kad suprasit. Bet, ar matot skirtumą? Žmogui su negalia prisitaikyti yra lengviau, paprasčiau, nei sveikiems žmonėms prie kelių žmonių su negalia? Žino, kad savo būties nepakeis rėkimu, tai ir nerėkia. O, va sveikiems žmonėms, kai kuriems tik duok galimybę gerklę atplėšt.

Aš, net nežinau apie ką diskutuojam. Primušti vaiką diržu yra gerai Ta prasme, smurtas prieš vaiką, yra gerai? Tai, ko jums tos VTT kliūna? Valio. Anie gi irgi vaikus auklėja. Ir jų tėvus.

Norite pasakyti, kad visa visuomenė turi spręsti konkretaus žmogaus problemą, o ne tik tam tikros tarnybos, tam tikros pritaikytos vietos ir pan.? Žinote, aš irgi turiu ant pečių labai didelę problemą, turbūt jos mąsto net nenutuokiate, gal norėtumėte ją išspręsti, nuimti nors kiek nuo manęs tos naštos? O gal net visa jūsų giminė gali padėti? Nes žinokit realiai tai Lietuvoje visoms atsakingoms tarnyboms da lampački, o jūs iš paprastų žmonių tikitės, kad jie užsiims svetimomis bėdomis, savas pamiršę

VT vaikų nelabai auklėja, juos atima ir gėjams dažnai atiduoda, dėl to ir buvo pagrindinė diskusija

Jus pati pagalvokit ko jus mokote vaika ji lupdama. Koki elgesio modeli itvirtinate?
Koki konflikto sprendimo buda parodote?

Bernsteine irgi neturejo jokiu ziniu apie vaiku aklejima, nera skaicius nei vienos knygos.

Tai jus, Limcamca, aptarsit situacija namie. O va, tai mamytei tokia situacija atrodo visai normali, ir kas gi cia tokio, kad pyplys svetimai tetai i lekste prispjaude.... jis gi tik vaikas.

Vadinasi, lankytojai turetu vakarieniaut po 22 val., kai visi isterikuojantys pypliai pagaliau isvedami namo. Gerai, jei tik vienas toks, o jei kokie 5? Personalas privalo ne tik aptarnauti lankytojus, bet dar ir su "stebukliukais" uzsiimineti. Beje, restoranas vakarinis, atsidaro tik vakare, taigi maziems vaikams ten tikrai ne vieta. Restorano sveciai privalo toleruoti isterikuojanti pypli, nes va, paims ir prispjaus tau i lekste. O koks mamytes vaidmuo? Sedeti, stebeti, juoktis su draugem ir galiausiai pasipiktint, kaipgi kazkas dryso jos stebuklui zodi pasakyt. Zodziu, gaunasi taip, kad vienas pyplys strojina visus.
Ir tikrai ne visi isterikuojantys vaikai yra su negalia. Daugelis is ju yra tiesiog islepinti iki begalybes.

Aš nekalbėjau apie mokymą, ne man ir galvoti kaip mokyti svetimus vaikus. Aš kalbėjau apie matomą situaciją parduotuvėje, kai vaikas daužosi galvą į grindis, raitosi, o kai kas norėtų, kad niekas nereaguotų. Aš tik sakiau kokie jausmai tada sukyla: ligonis, perlepintas neadekvačių tėvų ar dar kas?

Aha, nesakykit nieko, bijokit stebukliukų ir jų mamyčių, užsimerkit prieš bet kokį nemandagų elgesį, visada manykit, jog "tai ne jūsų reikalas", leiskit spjaudyti jums į lėkštes, tik žinokit, kad ribų nejaučiantis ir elementarios kultūros neturintis mažametis išaugs į dar didesnių ribų nejaučiantį chuliganą, kuriam spardyti žmogų viešoje vietoje bus visiška norma, nes gi niekas jo niekada nedrausmino, jam viskas buvo GALIMA

Taigi jus rasete, jog klykiantis vaikas parduotuveje nera norma ir reikia arba pas specialista arba dirzo. Tai dabar pamastykit, ko tas primustas vaikas pasimokys is savo tevu elgesio.
Vaikas klykiantis parduotuveje nebutinai yra ligonis ar perlepintas, jis dar gali buti ir mazas zmogus, dar negebantis isreiksti, suvokti ir valdyti savo emociju?
Beje, beskaitant visa rasliava, man jau nekyla klausimas is kur LT vaikai ismoksta etikeciu klijavimo ir patyciu. Is tevu.

Ta situacija su dusinamu katinu... kažin ko pasimokys vaikas, jeigu jo motina kartu su juo žvengė ir linksminosi iš egzekucijos? To, jog tai visiškai NORMALU.

As visiskai sutinku, kad mama, matydama kaip jos vaikas skriaudzia kita, turi butinai reaguoti adekvaciai. Zvengimas cia tikrai netinka, lygiai taip pat kaip netiktu ir fizines bausmes taikymas vaikui .