Kivuka - vasarėlės karščius prisimenant

pasišildėt tskant
Odilija - Grantas jau ne pas mus nuo gegužės pabaigos. Nesutapo jiedu su mano mama. Grantas ne vietoje pradėjo daryti, visas įsitempęs buvo, mamai irgi sveikata sušlubavo, žodžiu nesutapo charakteriai. Ir anksčiau problemikių būdavo, bet viskas susigulėdavo o vat paskutiniu metu jau ir pati mačiau, kad Grantui ten nėra gerai. Pasiėmiau pas save, bet pas mane butukas mažas, Grantukui tiesiog vietos mažoka buvo o ir su Grikiu nelabai sutarė. Davėm skelbimus, mūsų temos merginos irgi padėjo paplatinti ir atsirado žmonės, kurei irgi turi vyresnio amžiaus rusų melsvajį katinėlį, kuris beje buvo veisiamas tuo metu kai Grantas gimė ir kaip iš akies trauktas jų katinas atrodo. Tie žmonės netgi mano, kad gal Grantas yra jų katinėlio vaikas, nes pasirodo Grantas yra retresnės spalvos ir pan. Tik kad mes Granto dokumentų nepasiėmėm iš jo pirmųjų šeimininkų tai neiko tiksliai atsekti neįmanoma. Na bet tai ir nesvarbu. Žodžiu Grantas dabar gyvena pas į skelbimą atsiliepusios moters mama, nes jų katinas serga inkstų nepakankamumu ir tie žmonės nenori, kad apsigyvenus antram katinėliui liga nepaūmėtų. Žodžiu Grantukas ten visus pakerėjo, yra lepinamas ir be galo mylimas. Retkarčiais susiskambinam, buvau vasarą aplankyti Grantuko tai matėsi kaip jisakim sekioja savo šeimininkę, linksmas ir žaidus katinėlis. matosi kad jam ten yra labai gerai gyventi. Tai tokia Granto istorija

mano vyriausias katinas Mauras kai Grantą parsinešiau išėjo pas tėvukus pasisvečiuoti, nes Grantas labai dėl jo stresavo, tai taip ir liko tenai, nes ir tėvukai nenori jo atiduoti - jis kaip koks pshichologas mamą veikia. Jis visas toks užtikrintas, išlaikytas, solidus ir visad ramus, mama visus jo norus tenkina ir jis mamą savo dėmesiu pamalonina. O ir tėvų katytė Mikutė viena likusi liūdėtų. Tėtis vakarais išveda Maurą ir Mikutę laukan į kiemą pasivaikščioti, aš irgi vos ne kas antrą dieną užbėgu nes gi tam pačiam keime gyvenam tai Mauras irgi jaučiasi visiškai laimingas, tad taip ir liko

o pas mane liko kruopa ir pernai lapkritį namus pas mane suradęs Grikis

Tai tokios istorijos

Svarbiausia, kad dėl Granto man visiškai ramu, tei žmonės jo tikrai nenuskriaus ir neišmes, labai nuoširdūs ir gyvūnus mylintys žmonės, gyvena Grantas kaip karalius tai net jeigu ir nutrūktų kontaktas su jo šeimininkais visteik žinočiau kad jam viskas gerai.
Ui, prirašiau