***Mūsų katytės ir katinėliai***

Nugu tai nugi, ale kai aš maža buvau ir kur mieste su tėvais sutikdavom tėvų pažįstamus, tai prasidėdavo svarstymai į kurį iš tėvų aš panaši ir niekaip neapsisprendžia į kurį o man vaikui trauma, galvojau - viskas, mane ligoninėje sumaišė ir aš ne savo tėvelių vaikas o paskum pradėjo sakyti, akd mes su broliu panašūs kaip dvynukai tai logiškai išmąsčiau kad abiejų negalėjo sumaišyti, vadinasi viskas tvarkoje Daba juokas ima pagalvojus, akd suaugusieji kažką kalba o vaikai savaip supranta

vakare namuose ir aš užeisiu į FB pasidraugauti
Meduolis į cukrinę glazūrą pamirkytas

O aš, kai prasidėjo tos žmonių paieškos laidos su Knispeliu, visada galvodavau - galėtų atsirasti koks nors vyresnis brolis ar sesė, kaip įdomu būtų Bet paskui logiškai išmąstydavau, kad jeigu tėvai mane "pasidarė" 19 metų, tai iš kur dar galėtų būti koks vyresnis/vyresnė

O man buvo juokinga sitacija: Dalyvavau brolio firmos baliuje. Visi žinojo, kad aš jo sesė, o vienas iš svečių priėjo ir klausia: "ar turi sesę?", sakau: "taip" ir parodžiau į brolį

Labos, merginos, užšoku trumpam, nes ariu kaip bėris

Valio Busy sūnaičiui

LABAI smagu dėl Gliuko Zundyt, šiukštu blogų minčių nespinduliuok

Aist su Ainu tokios dailutės

ir visiems,ko nepaminėjau pagyros, lekiu darbuotis...

O dar sužinojau, kad MB sesės katelė iškeliavo vaivorykštės pasižiūrėti... Mažiukė turėjo FIV, gingivitą, jai buvo pašalinti dantukai, bet nelabai padėjo, pradėjo gydyti hormonais, lyg pagerėjo ir staiga nustojo ėsti, mukrito temperatūra...

Žinios iš Šmikio fronto:

1. Grybo nėra
2. Yra norėtojai

Sveikutės.
Na kurgi aš daugiau savo nerimus dėl katinų sudėsiu jei ne čia

Rašinėlis vadinasi: HELP apsispręsti...

Žodžiu turiu dilemą - arba užsikoduot (kaip ne kurios čia), arba imt antrą katę (tą mažylę iš kaimo).

BET. Gal pagelbėsite tos, kurios turi ne vieną, ir kas turi patirties ir kažkokių argumentų. Turiu krūvą abejonių ir didelį protinį stabdį:
Pvz. dabar turiu vieną Fibi, kuri yra super tvarkinga, rami, savarankiška. Miega tyliai visą naktį (tas man yra itin svarbu, nes esu neseniai turėjus gyvenime 4 metus nemiegojimo naktimis...), ryte kartu su mumis keliasi, pasiprašo į lauką, kur ir atlieka reikaliukus (kraiko net neperku), nesiaubia namų, draugauja su visais, nieko nebijo (gali važiuot ant žoliapjovės, kad liudija apie itin subalansuotą nervinę sistemą ), na žodžiu, tobula šeimos narė.

Dabar, jei aš atsivežu tą leliuką, reiškia: katė Fibi gali susinervuoti, apsysioti visus namus, keršyti mums už išdavystę, išeit iš namų ir t.t. Mažylis aišku bus kaip tikras kūdikis - nemiegos, cypaus naktim, nepataikys į kraiką, iškapstys mano gražiuosius vazonus ir kainuos krūvą pinigų (skiepai, sterilizacija ir pan.). Tai va čia kalba mano proto balsas, bet ar kas paneigtų, jog taip nebus?

O širdis tiesiog žiauriai gailisi to mažiuko palikto kažkur kaime, 4 dienom uždaryto pirtyje, vieno tik su maisteliu (yra palikta anga išeit, tik nemanau, kad ji susipras kaip tai padaryt.. ir abejoju ar jos mama ateis pažaisti)...Ji neraliai meilutė, žaisminga ir gero būdo. Žinau, kad mylėčiau, globočiau ir viską dėl jos padaryčiau.
Gal kažkiek ir hiperbolizuoju. Bet visvien nežinau, kaip teisingiausiai pasielgti.

Čia klausimas mamkom kaip Diinka, Magnuna, mama danute ir dar visom visom, turinčiom šią patirtį...

Odilija, Fibi nebūtinai keršys ir sisios. Gali laikytis nuošlay, tas tiesa, bet namus tikrainebūtinai suniokos mažytė pasijutusi saugi gali irgi ramiai miegoti, nepcypti, o į dėžutę labai greit išmokstvarkingai eiti, katės yra švarios..
O visa kita... čia jau kaip širdis lieps...
Aš irgi bijojau mažų katinukų įnešamos sumaišties...

Kai paėmėm Matildą su 5 leliukais (4-5 savaičių), viskas vos ne tobula buvo - ji jais rųpinosi, nei kokio triukšmo, ei baisaus rūpsčio... o kai jiė ėmė datyris aktyvūs, tolerancijos tibos plėtėsi proporcingai katukams kylantiems šiltiems jausmams

Dabar namie 6 katinai ir ką? nagi, smagu

Be abejo, kad sunku apsispręsti , bet visų pirma visi blogumai kažkada praeina
Kai mano Funtė sulaukė 10 metų, sumaniau atsivežti irgi iš kaimo mažytę katytę, labai labai mažytę. Nes likusi ten būtų neišgyvenusi. Gydžiau ją kol išgydžiau, ilgokai. Kadangi jai dar reikėjo prie mamytės būti, tai nebuvo išmokusi tualeto reikaliukų. Teko šiek tiek pagelbėti, kad atrastų savo dėžutę. Ir štai mums rugsėjį jau 5 metai ir tikrai net keista, kad taip greitai praėjo ir aišku viskas užsimiršo. Funtukui iš pradžių buvo sunkoka su nauja drauge, bet įvyko lūžis ir jie dabar geriausi draugai ir nė trupinėlio nesigailiu, kad ji atsirado pas mane. Kantrybės reikėjo, bet kai esi atsakingas už mažą padarėlį, jį myli, tai ir viskas atrodo kitaip.
O Pūkelytę iš vis parnešiau, kaip sakoma neperspėjusi saviškių ir ji jau buvo gal kokių 1-2 metų. Net nemasčiau kaip jie visi sutars, nes tuo momentu reikėjo ją gelbėti. Friskutei su Pūkyte apsiprasti užteko kelių dienų, o Funtė kažkaip labai normaliai iš karto suregavo. Nėra jie draugai, bet kartais , labai jau retai ,pasipeša. Ir čia viskas 1 kambario bute.
O gyvenant nuosavame name, kur yra kiemas manyčiau būtų visai gerai, jei Fibi turėtų draugytę. Kaime pas mus yra nesutariančių tarpusavyje katyčių, bet kai nori valgyti visos susirenka ir kartu valgo
Nežinau, bet aš parvežčiau Fibi draugę.

Labai priklauso ir nuo atvežamo kačiuko. mano katės jų jau dešimtimis matė

buvo tokiu, su kuriais kartu miegojo ir prausdavo, buvo tokių, nuo kurių slapstėsi.

jei katytė labai meili, tai tik pliusas, nes ji pati norės bendrauti, ieškos šilumos. net mano Bugoi užsispyrę meilūnai paperka

dėl namų siaubimo, tai visko gali būti, bet daug kas priklauso ir nuo kitų katinų namuose. visi katinai kažką išmokdavo iš maniškių.

Nipasakyčiau Aš su mama- tai .. vaje vaje...būdavo. O ir dabar santykiai laikosi šaltos taikos stiliumi.

Odilija - kai parnešiau namo Kruopą, Mauras iš pradžių kreivai pažiūrėjo, bo toji būtinai norėjo kakoti į jo tuoletą nors buvau iš pradžių atskirą padėjusi, norėjo lipti ant jo karstyklės kas Maurui išvis šoką sukėlė (nuvijo ir dar pusvalandį aplink sofą, kur Kruopa pasislėpe, bambėdamas vaikščiojo) o paskum ėmė įžvelgti ir gerų pusių tame kad namie yra kompanjonė o kruopa Grikį priėmė vos ne išskėstom lapcėm Taip kad sunku pasakyti kaip Fibi sureaguotų į naują gyventoją, čia veikia taisyklė - kol nepabandysi, tol ir nesužinosi. Dėl namų vertimo ir visokių zbitkų - iš mano patirties vienas aktinas daugiau apverčia, nes vaikšto ir ieško prie ko prisikabinti ir kas ne vietoje padėta o dviese daugiau vienas su kitu užsiima ir namai labiau ramybėje paliekami mano patarimas būtų - pabandyk ir matysi kaip seksis, jeigu matysi kad nerpitamta namuose, duosi skelbimus ir ieškosi namų mažylei, o gal kaip tik ims ir prilips ir visa kita pasirodys menkniekiai, kaip mano Grikis pvz. daba aš negaliu atsidžiaugti kad pas mane papuolė šitas stebuklingas katinas o toje gydykloje be grikio buvo dar vienas kačiukas ieškantis namų ir žmonės užėjo išsirinkti. Moteris, kuri Grikutį globojo nesuprato, kad aš jį irgi globon žadu imti ar dar kaip ten gavosi, bet ji pasakė, kad Grikis jau užsakytas ir anie žmonės paėmė kitą kačiuką - gavosi kad ir anas katiniukas ir Grikis namus surado

Kivuka, ziurek, ka radau