Sveikutės.
Na kurgi aš daugiau savo nerimus dėl katinų sudėsiu jei ne čia
Rašinėlis vadinasi: HELP apsispręsti...
Žodžiu turiu dilemą - arba užsikoduot (kaip ne kurios čia), arba imt antrą katę (tą mažylę iš kaimo).
BET. Gal pagelbėsite tos, kurios turi ne vieną, ir kas turi patirties ir kažkokių argumentų. Turiu krūvą abejonių ir didelį protinį stabdį:
Pvz. dabar turiu vieną Fibi, kuri yra super tvarkinga, rami, savarankiška. Miega tyliai visą naktį (tas man yra itin svarbu, nes esu neseniai turėjus gyvenime 4 metus nemiegojimo naktimis...), ryte kartu su mumis keliasi, pasiprašo į lauką, kur ir atlieka reikaliukus (kraiko net neperku), nesiaubia namų, draugauja su visais, nieko nebijo (gali važiuot ant žoliapjovės, kad liudija apie itin subalansuotą nervinę sistemą

), na žodžiu, tobula šeimos narė.
Dabar, jei aš atsivežu tą leliuką, reiškia: katė Fibi gali susinervuoti, apsysioti visus namus, keršyti mums už išdavystę, išeit iš namų ir t.t. Mažylis aišku bus kaip tikras kūdikis - nemiegos, cypaus naktim, nepataikys į kraiką, iškapstys mano gražiuosius vazonus ir kainuos krūvą pinigų (skiepai, sterilizacija ir pan.). Tai va čia kalba mano proto balsas, bet ar kas paneigtų, jog taip nebus?
O širdis tiesiog žiauriai gailisi to mažiuko palikto kažkur kaime, 4 dienom uždaryto pirtyje, vieno tik su maisteliu (yra palikta anga išeit, tik nemanau, kad ji susipras kaip tai padaryt.. ir abejoju ar jos mama ateis pažaisti)...Ji neraliai meilutė, žaisminga ir gero būdo. Žinau, kad mylėčiau, globočiau ir viską dėl jos padaryčiau.
Gal kažkiek ir hiperbolizuoju. Bet visvien nežinau, kaip teisingiausiai pasielgti.
Čia klausimas mamkom kaip Diinka, Magnuna, mama danute ir dar visom visom, turinčiom šią patirtį...