Sveikos, na mes jau pasiemem dokumentus is PPT, reikia vezti i darzeli, tik as dar pasidomejau, kad mums priklauso sanatorija 1k metuose, o kas dar, gal susidurete ir zinote?
Del diagnozes, mums nustatytas f83 misrus raidos sutrikimas, dideli specialieji poreikiai, neirase autizmo, nes mes to praseme psichologes, kuri dare disc vertinima, nors ji minejo, kad daug autistuko bruozu, taciau papriestaravome, kad autizma diagnozuoti per valandos trukmes testa nebutu pakankamai objektyvu (tuo metu ir patys turejome itin mazai info kas tas autizmas ir kokie pozymiai). Dabar trecia savaite istisai viska skaitau, domiuosi, tik irgi pasimetu, nes pagal viena informacini saltini atrodo, kad jam autizmo pozymiai, pagal kita, kad vos du pozymius is desimties galeciau pritaikyti. Jis nebijo svetimu zmoniu, svetimu erdviu, nera prisirises prie jokiu daiktu (su visais vienodai zaidzia), nera prisirises prie jokio maisto (tas pats ka valgyti), nejautrus sviesai, garsui, triuksmui.. Naturaliai kyla klausimas o kas jam taikytina, jam nereikia kompanijos, nuolat zaidzia vienas, nesidomi vaikais, jis visiskai nejautrus skausmui, nera pavojaus jausmo (apskritai turbut nebijo nieko), turi savo ritualus tarkim atsikeliant ar einant miegoti kiekvienas zingsnis man puikiai zinomas, nes seka po sekos yra visiskai vienoda, na ir kalba kaip pauksciukas, sava kalba, neturi jis tu pykcio priepuoliu, na labai retai, nebent jei stipriai paskubinu ir kazka padarau per jega (tarkim skubedama greitai pati aprengsiu). Nes del savarankiskumo problemu neturi, valgo pats, rengiasi pats, eina i tualeta, bet cia buvo mano juodas darbas situ dalyku ismokyti (o atrode beviltiska situacija, kai lyginau su vyresniuoju vaiku). Zinoma, dirbu su juo daug, darzelyje taip pat nuolat su juo uzsiima spec pedagoge, logopede, progresas, kad po truputi pradeda atkartoti isgirstus garsus, dabar maniakiskai susidomejo skaiciais ir raidemis, nei pro joki uzrasa nepreina kol nepakartoju kokia tai raide kur jis pirstuku rodo.
Beje rase kazkurios del lauko, mes gyvename uz miesto, ir dar musu namas antras nuo gatves, tai i lauka jis daznai iseina vienas, buvo momentas kai dvieju metuku gaudydavom ji po visa rajona, bet pastaruosius metus is kiemo niekur nebevaziuoja, o lauke prabuna nemazai. Del kantrybes stovint eilese ir kazko laukiant labai gerai issiugdem pries kelis menesius budami Disneylande ir laukiant prie atrakcionu, pirma diena buvo visiskas chaosas, atrode kaip kaprizingas, neisaukletas vaikas, nei susitarsi, nei islaikysi, prie didesniu eiliu net nestodavom, o paskui kai suprato koks smagumas laukia siek tiek pastovejus, (o prie kai kuriu atrakcionu tekdavo ir po gera pusvalandi palaukti) tai dabar nekyla problemu stovint eileje nesvarbu kur, visada kantriai stovi laukia ar tai butu parduotuves kasa, ar spektaklis.
o kokio amziaus jusu vaikas? beja, mamytes norejau paklausti kaip realiai pasireiskai tas pavojaus jausmo nebuvimas? arba skausmo nejautimas? maniskis pavyzdziui isidauzes retai verkia (na nebent labai smarkiai griuvo) tiesiog uzsigaves jis "painskcia" sakau isidauzei, palinksi ir parodo kur, atseit paglostyk... bet verksma retai isgirsi
