QUOTE(upsideize @ 2014 12 02, 17:21)
Matau yra daug panašumų

. Bandau saviškį įkalbėt parašyt kalėdui seniui laišką, išmokt eilėraštį. Nujaučiu, kad jeigu jis nenorės, nieko nesigaus, nes mano prašymai, liepimai tik įsiutina jį. O kad nors ketureilį

. Praėjusiais ir dar vienais metais atgal sekėsi geriau, tada buvo klusnesnis, darė, ko prašau. O dabar

nori daryt tik tai, kas jam smagu. Manau, vistiek turiu priverst suprast, kad yra dalykų, kuriuos daryti reikia.
anksciau, kai buvo mazesne, tai ja labai nervindavo, kai bandydavau ka nors paaiskinti, parodyti, atseit, ziurek, cia tas ir tas, daro taip, sako anaip. Dabar suprantu kodel ji pyko, nesuprasdavo zodziu, gal per daug sudetingai pasakodavau, tai jai skambedavo panasiai kaip "bla bla bla", aisku, kad pikta

Dabar jau idemiau klausosi. Nupirkom playdoh plastilino rinkini su formelem, tai abi po kelias valandas dirbam, prikuriu istoriju visokiu, kad cia tortas, papuoskim ji, uzdekim zvakuciu, cia zvaigzdute, uzdek akutes ir sypsenele, patinka jai, dar galvoju gerai motorikai minkymas plastilino. Nu jo, gerai butu kad suprastu zodi "reikia", nes didziaja gyvenimo dali juk ir darai tai kas reikia, nes taip reikia

O cia Kriiste gerai parase, kad tuos nemalonius dalykus, kuriuos daryti reikia, galima paverst smagiais, tik zinoma cia jau tektu mums pasukt galvas kaip tai padaryt. Panasiai dirba Son-rise, kiekviena dalyka-mokyma pavercia savotiska svente