Autistukai

vrc niekas nekainuoja, nuejau ten, nes norejau isgirsti specialistu nuomone ir patarimus, as gi ne gydytoja, nors skaityti ir moku ir isvadas jau savas turejau pasidarius, bet patvirtinima isgirsti noriu. Kol kas gydytojos mintys su mano sutampa. I paskirtus uzsiemimus irgi vaikstom, nes blogiau nuo to nebus, o ir vaikas ir as pakeiciame aplinka, kas mano nuomone nera blogai, nes vaikas i tai reaguoja visai normaliai. Del darzelio planuoju leisti tris pusdienius per savaite, i sveiku vaiku privatu darzeli. Mano nuomone dabar butent tas amzius, kai vaiko kitoniskumas dar labai nekrenta i akis, koks gi skirtumas ar metinukas moka viena skiemeni ar 12, pampersu dar nei vienas pats sau nepasikeicia ir pavalgyt patys nepavalgo. Sau patogumo neieskau, jei vaikui darzelyje bus blogai, bet nedvejodama nebevesiu, pagrindas kodel to noriu yra vaiko socializavimas. Iki siol lankome yamaha, kvieciames vaikucius i svecius, stengiames aplankyti kitus vaikus ir tame matau geru poslinkiu, praejusia savaite vaikas nustojo bijoti kitu vaiku, pradejo sekioti, lyg ir bande zaisti. O siaip vaikas linksmas, sypsosi, megsta zaidti su gyvunais ir prieziura tiikrai nemanau kad sunkesne nei sveiku vaiku. Visu vaiko keistenybiu nenurasau autizmui, nes ir sveiki vaikai visokiu oziu/baimiu ir dar kazin ko turi. O del ABA man dideles dvejones, jei zinociau kad naudos bus, kad ir uz 3 abas sumokeciau, bet svaistyti pinigus, o svarbiausia laika tam, kas neduoda naudos nenoriu, todel labai idomi kitu patirtis, nes kol kas panasu, kad niekas su tokiais mazais vaikais nieko apciuopiamo nedaro, o sedet ir laukti kazko ne mano budui.

VRC, ART - daugiau skirti tevu apmokymui ka ir kaip mokyti vaika - pasiziuri, pasigaudai ideju, pasiklausineji, kazka nusikopijuoji - patys is saves uzsiemimai daug naudos neduos - nes labai jau ju mazai... Su tokiais sudetingais sutrikimais kaip autizmas - reiktu nuolatinio, kasdieninio tokio darbo Pakeisti aplinka, jei vaikas neigiamai nereaguoja - visad puiku - as irgi tokiu budu ja keisdavau - bile tik kas priimdavo ar salygos budavo

nu va del darzelio - tikrai sutikt sunku, aisku, gal kad nezinau ir nepazystu vaiko, o amzius ir numanoma diagnoze jame - gana niuriom spalvom atrodo Is tikro net iprastos raidos vaikui lopsyje nematau nieko gero Jei vaikas labai socialus ir pageidaujantis bendrautis su vaikais - nuo 2 metu (pasitaiko tokiu isimciu) jau jauciasi gerai... Bet tas leidimas tik del bendravimo su vaikais ir kai jis pats to nori... Iki 3 metu dauguma vaiku yra individualistai, jie kartu nezaidzia, ar zaidzia labai mazai - dazniau priesingai - jei vienam kazko uzreikejo - to reikia absoliuciai visiems, jei vienas netinkamai elgiasi - ta demonstruoja visi... Aisku priklauso nuo aukletoju - kiek jos stengsis realiai gilintis i jusu vaiko kitoniskuma ir jusu pacios lukescius darzelio atzvilgiu - jei vaikas hyperis, "sunkus" - jis greit taps nemegiamas (priklauso nuo aukletoju), geranoriskumas jo atzvilgiu greit isgaruos - jus savo lukesciu nepateisinsit, tuo tarpu vaikui skriauda bus ir nemaza (pasakyt jums negales, nes nekalba, pats issprest konfliktu negales - nes nemoka ir tas paaskinimas kad taip negalima autistu neveikia, vaikai del jo elgesio vengs - gausis kaip atstumtasis) Nzn, bent as ta socializacija bandyciau ugdyt prie savo akiu, kur galiu kontroliuot situacija, vertinti kas teisus kas ne ir mokyt vaika, taip, kaip manau reikalinga tesinga, nenurasant jo... Juk yra zaidimu kambariai, bureliai, uzsimemimai visokie, galu gale drauges su vaikais ir pan... Kas geriau tokiame amziuje pasirupins vaiku, ypac su tokiais specifiniais jo poreikiais nei mama? Aisku yra pasisventusiu aukletoju, kuri ta aplinka sukurtu super puikiai - bet nemanau kad tai imanoma bendrojo ugdymo grupeje, ir kad tokiu ten daug yra

mes visos ir po 10 abu nupirktumem - jei tai padarytu vaika ne autistu Kiek skaiciau, domejausi, seminaru dalyvavau - mano nuomone aba naudinga tik krastutiniu atveju ir turint realius tikslus ko tuo siekiama, ko norima ismokyt vaika (rengtis, skaiciuoti, skaityti, praustis ir pan) - bet tai nepadarys vaiko samoningu NT O jei tas autizmas nera sunkus - yra daug pigesniu budu, kaip traukt vaika uz ausu is autizmo liuno, bet velgi - ne autistu jis netaps... Seminare lektores klausiau (kuri pristatinejo UK mokykla dirbancia pagal aba) - kokie imanomi vaiko savarankiskumo rezultatai - ar imanoma kad autistas sugebes gyventi savarankiskai - atsakymas buvo, nuo daug ko priklauso, teoriskai taip, o bet taciau praktiskai... ne... Tada taip iseina - mokai tik kad mokyt, kad vaikas turi teise i ugdyma, o ugdymo forma tokia... kaina irgi...

Pagal viska ka aprasete tikrai yra del ko nerimauti, o vyresniajam gal tiesiog ne paauglyste, o stresas, tiek metu gyveno norvegijoje, o dabar kita salis, kultura, klasiokai galu gale. Dar jaunesnis brolis, visa mamos demesi pasiima, kaip jam jaustis? Jei vaikui sunku ir nesusitvarko pas vaiku psihologa tikrai reiketu nuvezti, pasirupinti ir siuo vaiku.
Soc. nereikia bijoti, cia ne norvegija, kur atims vaika ar kazka irasys, kad tevas dirba ir gyvena kitur metus, to bijoti nereikia, ji papasakos kokios pasalpos priklauso ir dar ten kazka.





Zinoma geriau susirupinti is anskto, o ne laukti iki 3 ar 5 metu, o po to lakstyti susiemus uz galvos. As saviski i vrc nuveziau metuku ir sesiu menesiu, ir tai manau per velai, nes tuos minimus keistumus as maciau anksciau, bet va klausiau daktaru, kad prades kalbeti, kad viskas bus gerai, bet beda buvo ne tik kalba, bet ir suvokimas, emocijos, ir t.t. ir pan. ABBA tikrai nepakenks sveikam vaikui, o su sutrikimu raidos pades. Dar siulau pasidometi vitaminais gerinanciais, tomati terapija.
O jei as tureciau pinigu dauginimo masina (gal paskolinkit parai )) ), tai as irgi imciau visus specialistus, vesciau visur, kad zinociau, akd del savo vaiko padariau viska. Siaip is esmes taip ir buvo, emiau paskolas, kad galeciau suteikti vaikui kuo daugiau, nes neigalumo pasalpos neuztekdavo, dabar grazinu. Bet vaikui kainos nera, mes nugalejom sindroma, linkiu kad ir jum viskas butu gerai

ta prasme nugalejot - buvot diagnozuoti ir neliko visai visai autizmo bruozu? jokiu jokiu pozymiu Pas mus irgi situacija nebera prasta - bet uch kiek bruozu like ir lenda lauk

Taip.

Idomu papasakokit daugiau - kokio amziaus jums diagnozavo, kokio sunkumo, kokio esat dabar ir kokias terapijas lanket?

Tai vat man irgi seimos pediatre ir kiti gydytojai ta pati kale, viskas tam vaikui ok, sypsosi, linksmas vaikas, neuzsidares savyje, reiskia emocijas, viskas bus ok, o as maciau, kad ne ok, pirma karta del tam tikru keistumu kreipiausi i vrc 6 menesiu, po to 9 menesiu ir nuo 9 menesiu jau laukeme eileje i dienos stacionara. Bet kuo toliau, tuo viskas ryskeja ir tik dziaugiuosi, kad pastebejau pakankamai anksti. Labiausiai man kliuna vaiko suvokimas, nesugebejimas mokintis is aplinkos ir kalba. Del vitaminu tai jau 2 menesius geria eyeQ zuvu taukus, pradejus gerti zuvu taukus siaip ne taip ismokinom parodyti ate ir ploti biski pradejo, bet ploja kada nori, o ne megdziojant. Kokius jus vitaminus vaikui davete? As kokius randu, tai visi netinkami mano vaiko amziui. Kaip smagu skaityti, kad vaikui padejo, ka jus savo atveju darete konkreciai, t.y. kokius specialistus lankete? Kas labiausiai jusu akimis ziurint padejo? Ka jusu atveju reiskia nugalejote sindroma, nes kiek suprantu autizmas nei isgydomas, nei isaugamas, gal pas jus buvo tiesiog raidos atsilikimas?
Papildyta:

Negaleciau sakyt, kad jusu zodziuose logikos nera, bet as vis tiek linkusi pabandyti, bus blogai, nebevesim i darzeli, o tu bandymu bendrauti su mamos prieziura stengiames kad kuo daugiau butu.

Fenomenas ar stebuklas.
na meginsiu prisiminti.
Pastojau 23 metu, nestumo metu ir stresu turejau, ir sirgau 5 menesyje gripu, velavau gimdyti, 41 savaite skatino, nuleido vandenis, isreikalavau epiduro, nes buvau bepakratanti kojas, niekas nepaaiskino, kad noras kaku yra stangos, todel guledama palatoj toj gimdymo, kai gydytoja pasirodydavo kaip jaunas menulis, laikiau suglaudusi kojas, nes bijojau, kad nekulturinga s.kti ant gimdymo stalo, kai atejo kazkas is personalo, pasakiau, paziurejo man ten sako vaiko pakausis islinde, taip ir pagimdziau savo pridusinta mazuteli, violetini su didziule hematoma ant galvos, tada gelta, isnesiotu naujagimiu skyrius, vaikas visa laika klyke, as salia. Irase i neurologijos stebejima, ir rachitas buvo beprasidedantis, gerem d vitamina po 12 lasu savaite, po to islingo desines puses tonusai, kreivakaklyste, gerem vitaminus, raminancius, lankem masazus. Sedet pradejo sesiu menesiu, nesliauzojo, iskart pradejo ropoti, 11menesiu lankem masazus, nes vaiksciojo ant pirsciuku galiuku, rankas kaip pausktis sparnus pakeles, pradejo eiti metuku, bet pastebejau, kad akiu kontakto ner, jokiu ate ate jokiu garsazodziu nieko, kazka itariau nors apie autizma dar nezinojau , bet kazka itariau, na lyginau su kitais vaikais ir pan. Tai va i vrc pakliuvom metuku su puse, ten gavau diagnoze F84.8 su lydinciom dar emociju, miego sutrikimas ir pan. , gavom vidutine, keliu balu truko iki sunkios. Tirtas del epilepsijos, neurologiniam, buvo nuo gimimo klausimas ar vaiku nebus cerebrinio.Nuo to prasidejo musu kelias ilgas ir sunkus musu kelias. Tiesa, tuo momentu dar gavom MMR vakcina, tada vaikas mano keliem metam isskrido i orbita, ir bandziau as ji susigrazinti. Metus lankem paprasta darzeli, nekalbanciam, nesuvokianciam vaikui, nemegstanciam vaiku, garso, triuksmo, daranciam i pampius, gerianciam is buteliuko tai buvo trauma. Po metu matydama, kad jokio prgreso (juk tikejausi kad budamas tarp sveiku ims pavizdi), pamaciau kad nieko cia ne geriau, pradejom lankyti logopedini. Gavom labai saunia logopede, dar dabar prisiminus juokas ima, tada verkti norejosi, vaikas rekia, nesedi, kede meto, kaip ji ji prisijaukino nesuprantu, vaikas nicnieko nesuprato, myke iki keturiu, nezinojo jokio zodzio reiksmes net mama, ar gerti, nieko nerode pristu, as tiesiog kazkaip intuityviai zinojau, kad nori gerit ar pan, rikiavo viska, ejom tik vienu marsrutu, parduotuvej pirkom tik pagal tam tikra schema, lauke reikejo sokineti per sulinius, jei neduok di kas paspausdavo sviesoforo signala buvo isterija, atvaziuoja torleibusas ir mes nelipam isterija, buvo sunku, buvo daug asaru, buvo momentas kai norejau su vaiku nuo to vrc tilto nusokti, buvo patyciu is tu bobuciu ir mokymo kaip cia as neaukleju vaiko, buvo mano siulymu joms eiti ant didelio vyrisko organo, buvo visko, galeciau knyga parasyti, bet neziurint to, tesem eiti i darzeli, isejau is darbo, ir namie tapau spec pedagoge, visas butas buvo kaip kambarys vrc., su visokiais pribumbasais, iki siol ant saldytuvo nuotraukos darzoviu ir vaisiu, negaliu atplesti nes su superklijais buvo uzklijuota Buvo ir gerimai ivairiu papildu ir preparatu, buvo muzikos terapija, daug dirbom namie, kartu su vaiku medituodavau, maudziau svestam vandenyje, veziau pas bureja, TTOMATI terapija, jei reiketu buciau ir kaka valgiusi. Meldziausi labai daug, stengiausi nedaeiti iki antidepresantu, nors manau man ju tada reikejo, priaugau nuo vaiko gimimo 50 kg. susiedziau sveikata, isoperuota skydliauke prie metu, jos jau neturiu. Bet, galva siena pradauziau, ir vaikas gryzo is to astralo. Keturiu pradejo tarti garsus kaip leliukas, pradejo po truputi bendrauti, mazejo to rutiniskumo aisku as ir lauziau ji labai lauziau. Sakydavau, as invalido neauginu, as auginu sveika vaika. Penkiu prasidejo alalija, lyg ir dinamika buvo, labai bijojau, akd ismoktu taisyklingai kalbeti, suvoktu ka sako. Sesiu vaikas pasileido laukais, kalboje ir suvokime, ismoko tarti r raide, ismoko graziai taisyklingai kalbeti, supranta, pradejo skaiciuoti, skaityti iskart, nors mokinau raides spalvas ir skaicius, pradejo sudetis atimtis 100 ir daugiau, pradejo noreti draugauti su kitais, noriai eiti i kina, kavines, teatrus, muziejus ir pan.va tada prasidejo musu aukso amzius, mes visur ejom, vaziavom kaifavom, nes nebeliko jokiu oziu, emociju ar pan. Sysiu i puoda ismoko keturiu, nuo buteliuko atprato irgi ekturiu, kaku i tualeta tik penkiu.
Dabar mano vaikuis 7 metai su puse, ir svarbiau gyvenime man nieko nera, vaikas mokosi bendro lavinimo klaseje, katalikiskoje gimnazijoje. Klaseje vienas geriausiu mokiniu, dalyvausim matematikos kenguros olimpiadoj, lanko keutris burelius, megsta skaityti skaiciuoti, ir taip padeklamavo ismokta eilerasti, kad mokytoja tikria pasiryzo ji i skaitovu konkursa deleguoti. pradzioj tik jautrus greit uzisverkdavo, ir pavargdavo, jau verkia maziau, bet zinoma pavargsta, bet pakalbi, issiaiskini ir viskas. Noriai mokosi anglu kalbos, puikiai valdo kompiuteri, stengiasi mokytis rusu kalbos. Kasdien trys valandas buna vienas nemie, kol gryztu is darbo.
Na taip truputi flegmatiskesnis nei kiti, bet ne hiperiukas, truputi jautresnis, bet jau i seneli visas, nes ir muzikuoti pradeda mokytis, labai megsta. Bet tai ne autistiski bruozai, tai grynai gimines bruozas, pas vyra vgiminej visi prie muzikos ir jautrus flegmatikai.
O diagnozes neliko. Oficialiai.
Sakyciau, kad mano vaikui to nebuvo, kad tai neimanoma pasveikti, bet tikrai buvo, tikrai turiu dar filmuotos medziagos, turiu dienorasti, ir turiu tai ka turiu dabar. Jauciuosi palaiminta Dievo, nes jis suteike man galimybe patirti motiniska dziagsma auginant sveika vaika, pries tai patyrus motiniska skausma auginant neigaliuka. Kas konkreciai padejo neisskirciau, ypac eiga paspartino Tomatis terapija, na ir papaildai, o gal tai visko miksas? MMR atsisakem revakcinacijos 6 metu. Nuo ko jis toks, ar gimdymo sunkaus, ar jis sunkus buvo nes sirgau, negeriau folio rugsties nes buvo netyciukas, ar nuo streso per nestuma as nezinau.
O man ir neidomu nuo ko, knygos nesiruosiu rasyti, tiesiog dziaugiuosi, nors ir nedrasiai, bet dziaugiuosi kad yra kaip yra.
Stai viskas, tikiuosi nieko nepamirsau.

labai labai idomu ir tikrai nuostabu Pas mus panasi eiga, tik kad maniske ir kalbejo kazkiek ir dare nemazai ka, paskui buvo regresas ir staiga viskas dingo, o atsirado klykimai, isterijos, nesupratimai

Dabar mokosi 2 klaseje, pirmune - kaip ir viskas ok, o bet taciau... Kol antroke - dar pirmune, bet islindo skaitymo bedos - skaito gerai, neskiemenuoja, bet nesupranta KA skaito ir APIE KA... Ta supratau analizuodama pazymius - kas daroma klaseje, viskas kaip ir OK, bet kur reik savarankiskai uzduotis perskaityt - prastai... Skaitymas toks be intonacijos, ir jos nesigauna ismokt, nors labai stengiames Nu ir valgymo problemos - sunku rasti KA ji valgys... Ir draugai... Nemoka draugauti bet labai nori - padraugavo su mergaite - psio, drauge iki negaliu, kita diena ta mergaite draugauja su kita - jai tragedijos O siaip visa kita puiku, geras, draugiskas, meilus vaikas irgi isbuna viena, kol as darbe. Nueina i parduotuve - nuperka ko prasoma ir pan, susitvarko ka reikia - nu bet negaliu sakyt kad viskas tik labai gerai, nes bedu yra islike - bet gal issispres

O gal atsimenate tiksliai kokius vitaminus ir papildus per ta laikotarpi vartojote ir kaip vadinasi logopedinis darzelis kuri jusu vaikas lanke.

Ir kur ta tomatis terapija lankete?

Manau issispres, mes gi mamos tokiu pergyvenusiu viska kaip per padidinamaji sitkla ziurim
Ai, del valgymo, tai pas mus vienus metu, gal du buvo maistas toks, kakava sultys, sriuba, desreles, sureliai, ir bulvytes fry, ir bananas. Viskas daugiau nieko neisiulysi, dabar uztat mes einam susiu valgyti, ir visko bent paragauja, tada sako kas jau patinka o kas nelabai Maniskis skaito komiksus, pasakoja aisku nelabai dar zodis zodin, bet ko noret is vaiko kai pradejo kalbeti pries pusantru metu normaliai Veksleri padare, labai ausktas iq vaiko. Del draugu, maniskis klasej su visais nedraugauja, yra kas jam nepatinka, yra kam jis enpatinka, bet turi kelis draugus, ir kelias drauges. Ir dar turi geriausia drauga is darzelio laiku, turi jo numeri, susikambina jei, susitinkam, ten isdykauja jie zaidzia, smagu kai vaikas turi tikra drauga
Vaikas atsakingas, moka uzsirakinti duris, zino kas yra elektra, kur reikai skambinti nelaimes atveju, kad reikai isvesti suni, moka pasigaminti sumustiniu, pasidaryti arbatos. Moka meluoti Supranta jumora, toki vaikiska. Tai su tuo viskas gut.
Man regis ir pas jusiske viskas gut, tik ta musu mamu baime, bet ka daryti, kai isgyventa tiek kad ...Maniskiui tikrai buvo sunkiau pasireiskes sindromas.

mes siemet irgi veksleri darem - kiek jums rode? pas mus vidutini, ner aukstas Ir psichologe, pas kuria darem autzimo nelabai izvelge joje, bet taip graziai veksleris atskleide jos sunkumus

bet tie draugai irgi galvoja kad jis ju draugas? nes musu atveju atrodo, kad tik ji tas draugystes mato, o tiems "draugams" ji nesiskaito uz drauge

jumora mansikei reikia paaiskinti ir tada ji supranta, bet jei girdi pirma karta koki pajuokavima - priima uz tikra piniga

nieks cia negali pasakyt kam lengviau, kam sunkiau pasireiske - juk nematem tais laikais vieni kitu vaiku (kaip ir dabar nematom), o vertinam kiekviena skirtingai