Autistukai

o kaip elgtis tevam jei klasej vaikas yra pavojingas?

ta prasme pavojingas Jusu vaikas kelia kazkam pavoju ar kitu tevu vaikas?

kitas vaikas, ne maniskis. ir ta agresija ( ar net neagresija o nedeakvatus elgesys ) dazniausiai nukreiptas pries maniski. mano vaikas yra labai bendraujantis ir jis tiesiog nori bendrauti o tas kitas vaikas tarkim ciumpa uz rankos ir lauzia per riesa, jau taip dare n kartu, ciumpa uz kapisono ir tempia, taip smaugdamas, jei dirba su zirklem visada grasina kad ikirps, kai piesia visada apipaiso rubus maniskiui... na va toks nekoks elgesys. mano mazius daugiau nieko ir nesneka kaip tik tas vaikas smauge, lauze ranka ir t.t. as zinau kad nelaime nenutiks nes visada salia yra padedeja, tiesa padejeja daugiausia ir sedi prie to vaiko kad kitu nenuskriaustu... rubus net mokytojai apipaiso.

mokyt savo vaika, kad su juo neitu biciuliautis, juk klaseje yra kitu vaiku, labiau tam nusiteikusiu O mokytojos paprasyti, kad sodintu juos atokiau vienas nuo kito

dekui uz patarima

Sveikos, mamytes. Nezinau ar cia rasau, diagnozes dar neturime, bet kazkaip liudna ir negera viduje. Pirma karta siandien su savo maziuku (3.5 metu) buvome Kauno VRC. Kol sulaukeme eiles i registratura, kol sulaukeme eiles pas neurologe... vaikas jau buvo pavarges, susierzines. Nes tarp laukianciuju taip pat buvo vyresnis berniukas, agresyvokas, aktyvus, tai ir "uzsivede" maniskis su juo. Uzeinam i neurologes kabineta - prie pat stovi staliukas su zaislais, kaladelem ir kedute. Maniskis (jis is tokiu visiskai nieko nebijaunciu, nauja aplinka jam nekelia jokio rupescio, jei yra idomios veiklos, jis sedasi ir zaidzia), tai jis iskart ir atsisedo prie stalo ir pradejo zaisti. Ta neurologe iskart bartis pradejo, kad vaikas turejo paklausti jos ar galima jam zaisti. Nu bliam Ar darzelyje vaikas klausia ar gali zaisti? Jei yra zaislai, reiskia jie skirti zaisti. Nu ar ne taip. Zodziu, ji to taip nepaliko, priejo, bane sakyti jam, o jam dzin, paziurejo i ja ir toliau zaidzia, kol ji paeme mano vaika uz rankos, tas iskart gintis - kumsciuotis, kai ji sueme jo rankas - tuomet jau su galva bande jai trenkti. Nu suprantu, kad gal maniskis agresyvokas, del to ir atejome ieskotis pagalbos, bet jei ji taip bande uzmegzti kontakta su vaiku - tai as apsalus. Bet veliau viskas buvo ok, zaisliukus susidejo, paprasydamas, sudeliojo puzzle, knyguteje siek tiek parode ko klause (ne i viska aisku atsake), tai skyre mums pas psichologa atlikti DISC testa ir dar kazkoki. Neisidemejau. Tuomet logopeda skyre ir soc. darbuotoja. O veliau bus aptarimas, kad prieiti bendra kazkokia diagnoze. Jus jau turbut susidurete su tuo. Praejote viska. Gal galite papasakoti placiau apie tuos testus atliekamus psichologo. Ir apie soc darbuotoja mane domina. Ka ji veiks su vaiku? Kaip ji tirs?

Neramu man. Kreipemes siaip del atsiliekancios kalbos ir del elgesio - viskas kumsciais ir rekimu. Turi vyresni broli (8.5 metu), tai amzina kova beveik tarp ju. Bet darzelyje kiek klausiu, kiek bendraujame su aukletojom - jis niekuo nesiskiria nuo kitu vaiku - ir rengiasi, ir valgo, ir miegot eina, be jokiu kaprizu. Tik kad sunkiai sneka, kiti vaikai jo nesupranta. Nes grupeje jo amziaus yra tik vienas berniukas, kiti 4-5 metu.Maniskis kai ko nors nori - visaip bando pasakyti, paaiskinti, o siaip i klausimus neatsako, nepalaiko visiskai dialogo. jei zaidzia - pats skleidzia garsus, inykes i zaidima, lego puikiai delioja, puzzle delioja labai greit ir net neziuredamas i paveiksliuka. Dazniausiai pasiima pats viska, ko jam reikia - atsigerti, ar sausaini is spinteles, ar aktimel is saldytuvo. Jis geriau viska pasiims pats, nei paprasys.

Mes jau viską praėjome...
Ir kai skaitau Jūsų problemos aprašymą - matau daug panašumo su mano perliuko bėdomis... Kreipėmės irgi dėl kalbos, tačiau iškart pasakė, kad čia ne tik kalba.... Pasakė, kad autistukas, tik dar nenorėjom pripažinti.... Laikui bėgant - atsirado ir išryškėjo "visa puokštė"..... O ir autistukai nėra visi kaip vienas...
Specialistai centre - Žmonės dirbantys ne tam, kad dirbtų, o atiduodantys tam visą save... Lankomės pas juos jau beveik du metai....
Jums paskyrė DISC tyrimą - vaikščiosite į paskirtus apsilankymus, susidėliosite grafiką. jau nebepamenu kiek ten būna skirta apsilankymu, bet visas tyrimas užtrunka apie 1,5 mėnesio jei neklystu... Bendrausite su mūsų gerąja psichoterapeute Milda Ergoterapeuto nereikės išvadų? Šiaip tai pas šiuos visus specialistus siunčia... Registruoja ateinančiai savaitei 2dieniais. Užsirašai kitai savaitei - dvi dienos per savaite, per dieną - dviejų specialistų konsultacijos po 30 min.
Jos turi įvairių testų, testai dauguma žaidimų forma.....
Pamatysite kaip galima prakalbinti savo vaiką
kaip galima dasibelsti iki jo pasaulio....

Gaila, kad negalėjau Jūsų nuraminti, kad viskas gerai....

P.S. jei šiaip kas - galite man ir až parašyti...

Apsizliumbiau.

Bent jau ta neurologe pasake - atliksime tuos testus, kad atmest autizma. Tai as kazkaip ir nesureiksminau, maniau, kad didesne tikimybe, kad ne autistas, nei autistas. Mums paskyre kita treciadieni pas logopede Ausra ir pas psichologe Daiva. Niu ir tas soc darbuotoja. Pasikartosiu- ka ji daro su vaiku? Irgi testus kokius atlieka?

As galvojau per kitas tas konsultacijas ir bus diagnoze. Bet matyt, klydau, reikiu keliu konsultaciju tu paciu specialisu, kad gauti diagnoze?

Dar apie maziuka - turejome dideliu bedu su dideliu reikalu i puodu. Slapintis ejome ant puoduko, be problemu. O vat didelis reikalas - visuomet i triusikelius. Ejau is proto, darzelyje prasiau visaip, kad irgi padetu, sodintu, niekas nieko nedare. Kol paemiau ir susitariau su vaiku - atsisedom prie interneto, rodziau jam puodukus ivairius ir isrinkom kokio norim (nors ju turejome keleta, tik paprastuciai jie buvo), nuvaziavom, nupirkom, labai akcentavom. Tuo paciu pripirkau lipduku ivairiu su gyvuneliais, skaiciukais ir pan. Ir prasidejo - matau, kad jau kaupiasi, as uz jo, ant puodo - padaro, mes labai akcentuojam - duodam lipduka, parodem vieta kur gali klijuoti lipdukus ant plyteliu vonioje. Viskas, dvi dienos ir vualia!!! Pradzioje vis girdavosi lipdukais atejusiems, dabar jau uzstumta spintelem, nebeprisimena tu lipduku, reikalus atlieka tik i puoda. O tai buvo spalio men, kai jam buvo jau 3 metai ir 4 men.
Niekada nebuvo kazkokiu klykimu del pakeisto marsruto, siaip yra labai meilus, apsikabinti megsta, visada su pusbroliu apsikabina kai susitinka. Visada pries miega mane apsikabina, paguli, paskui sako ate, nusisuka ir miega. Su tuo miegojimu - sunku budavo pripranti, kai pasakai einam miegot - isterijos, ne klykia ir viskas. Bet darydavau savaip, "lauzdavau" ji, t.y. kaip lauzia trimecius, kai jiems krize, kai jie dievai ir viskas bus taip, kaip jie nori. NE sakau, einam ir viskas, dabar jau dazniausiai nesipriesina. Daug kalbu. Ikalbineju, sakau, prasau ir be isteriju isjungia TV ar zaisla pasideda i vieta ir einam miegot. Nu nezinau, as dar turiu vilties,kad cia tik siaip krize mums. Nes islepintas, gi maziukas. Dar ta neurologe pasake, kad tai gali buti "antro vaiko sindromas". Nesu girdejus apie toki, bet supratau ka ji turejo omeny - kad islepintas, mamyciukas, kad jam daznai nusileidziama, nes jis gi maziukas, mazesnis uz broli ir pan. Sutinku, musu seimoje jis tikrai yra labiau lepinamas, jam daugiau leidziama, kad tik isteriju nekeltu. Nors kaip jau minejau, paskutiniu metu "lauzau" as ji. Turime tokio pat amziaus pusbroli (keliais menesiais vyresnis), aisku skiriasi jie kaip diena ir naktis, bet ir auginamas jis siek tiek kitaip. T.y. daug padejo seneliai, daug uzsieme, daug skaite jam, be to jis seimoje vienas, visas demesys jam, irgi paisterikuoja. Jau 4 metai jam, o kas karta, kai isvaziuoja is musu - verkia. Nes nenori rengtis, nenori vaziuot. Ir kiekviena karta tas pats, nors sveciuose pas mus buna maziausiai du kartus i savaite.

tai gal ir atmes - buna ir taip Kazi dar kas geriau - ar lengvas autizmas ar kokia sunki kalbos diagnoze Taip kad nenusiteikit labai depresyviai - absoliuciai tie tyrimai, testai vaiko nepakeis - tik galbut leis suprast jo elgesio priezastis ir rast tinkamus budus, metodus ji kontroliuoti

Logopede stebes ir vertins vaiko komunikacine puse, psichologe - is psichologines puses, o socialine (klausimas pas ka jus nukreipe - socialine pedagoge ar socialine darbuotoja) - jei pedagoge, tai ziures kaip vaikas bendrauja, kaip elgiasi, kokie jo socialiniai igudziai, jei darbuotoja - tai domesis jusu seima, jusu taisyklemis ir tvarka, galbut problemos kyla is seimos, ne is vaiko sutrikimo ir visai ne is piktos valios, tiesiog taip gaunas, apie tai nepagalvojama. Paaiskins jusu teises (pasalpos, jei priklauso neigalumai, sanatorijos, kokios pagalbos galit gauti ir pan) Dar galbut jus sumaiset ir jums skyre ne socialini (nzn ka), bet spec pedagogo konsultacijas?

Ant lapelio uzrase man soc. darb. Tai manau soc darbuotoja. Jau itariu kodel. Nes pasakiau, kad vyras daznai buna komandiruotese, o ta dar karta perklause ar vaikus auginu viena. Nu ne, sakau, yra vyras. Seimoje pas mus aciu dievui viskas super tiesiog. Tokiu vyru dar paieskot reikia. Mes 5 metus gyvenome Norvegijoje, maizukas gimes ten. Ir darzeli metus laiko atlankes ten. Bet jau metai, kaip esame grize i LT. Metus laiko lako darzeli cia Lietuvoje, tikrai postumis yra, tikrai zymiai daugiau sneka. Tik dazniau megsta zaisti vienas. Priisminiau ir as, kaip buvome gimtadienyje. Kai vaikai skirtingo amziaus - nuo 3 iki 10 metu, pasamdytas personazas, aiskina jis ivairius ziaidimus. Tai maniskis ziurejo kaip dare kiti ir ta pati dare. Tik jis labai nekantrus. Pvz sustojo poromis ir atejus jusu laikui reikejo apibegti rata. Niu tai labai nekantravo maniskis, kol ateis jo eile. Bet iskente. Aisku, buna momentu, kai jis pavargsta nuo visu ir tyliai nueina i kita kampa, susiranda sau veiklos, ir tai dazniausiia buna kaladeles, ar ergoterapinis zaislas, ar puzzle. Atsipalaiduoja, pazaidzia - ir vel grizta. Nors va vasara buvome gimtadienyje gamtoje - lakste, duko, ejo is proto vienodai su visais kitais. Jam beprotiskai patinka vanduo - plaukia vis dar su pripustukais, bet turbut galetu jau ir be ju. Ir nepavargsta. Vyresnis brolis, jau vos kvapa atgauna, o mazius varo nesustodamas ratais. Jam nera sienu, tvoru ar kazko, per kur jis nepraeitu - jis visur uzsikars, prisistums kazka, ant ko uzlipti ir pan. Yra labai sumanus. Tik yra aktyvus. Bet ir eilese atstovime, ir prie gyd kabineto islaukiam, tad nera taip viskas baisiai. IR DAR svarbiausias dalykas - vyro tetis, maziuko senelis - pradejo kalbeti irgi tik po 4 metu. O tai gali buti ir paveldima. Ir dabar i ji paziurejus, galima sakyti, kad keistas zmogutis, kitoks siek tiek. Bet gyvena, turi zmona, susilauke dvieju vaiku, turejo savo versla, nera tinginys. Zodziu toks "kitoks", kokiu gali buti kas antras toks.

Tai viskas ok - surasys i vaiko kortele, galbut jo negerumus "nurasys" kad tecio daznai nera ir pan

Tikekimes. Aciu Jums. Taip gyvenam tik metus laiko. Bet kol gyvenome nuolat kartu (Norvegijoje) jau tada matesi, kad atsilieka kalboje. Tuomet viska nurasem dvikalbysteje, juk darzelyje su juo kalbejo Norvegiskai. Ten jis ismoko mustis, ten jis ismoko pastovet uz save. Nes amzius toks jo buvo - 2-2.5 m. kai vaikai mokosi tokiu dalyku. Ir TEN jis ismoko viska rodyti pirstu, arba imti uz rankos aukletoja ir vesti parodyti ko jis nori, jei nemokedavo pasakyti, arba sake lietuviskai, o ji jo nesuprato. Taip ir liko. Ir dabar kartais paima aukletoja uz rankos ir vedasi, jei kazko nori. bet jau reciau. Dabar ismoko viska imti pats. Labai panasus berniukas yra jo grupeje darzelyje. Tik jis su zaislais nezaidzia, dazniausiai tik laksto ir trukdo kitiems, pvz seka visur is paskos tiesiog prilipes prie kito vaiko. Ir dazniausiai prie maniskio. Manasis pasakyt negali, tai svelniai stumteli ta vaika, o jam dzin - jis vel prie jo. Pati viena diena praleidau istysa diena ju grupeje pries pat Kaledas. Aisku, kai jau atsibosta maniskiui, jis gali ir stipriau stumtelti. Bet tas neverkia, pastovi minute ir vel is naujo. O siaip namie - as drasiai galiu pasakyti, kad jei kazkas maniskiui nepatinka, arba kazkas vyksta ne taip, kaip jis noretu - jis iskart kumscius paleidzia. Laikai ji uz ranku - spiria kojom, prispaudi kojas - trenka su galva. Zodziu kovotojas, kovos iki paskutinio. Jo paskutinis turi buti zodis, jo paskutinis turi buti kumstis ir pan. Stebejau sia sav kaip "susipyko" su mano teciu. Kai jau nebebuvo kuom mustis (nes rankos ir kojos prispaustos), tai tik reke, net galima sakyti isterikavo. Tuomet senelis nepaleido jo tol, kol nesutare, kad susitaiko ir maniskis nesimus. Senelis ji paleido, jie apsikabino lyg niekur nieko ir viskas - tuoj pat emesi kitos veiklos. Jis toks padare-pamirso. Gal tai ir yra, kad nesuvokia, kad kitiems skauda, liudna, pikta ir pan. Bet su mazesnais uz save elgiasi ITIN graziai. Jau ne karta pastebejau (gaila kad abu kartus buvo mergyte, mazesne uz ji), jis daboja ja, mergyte nubego link isejimo, jis pasivijo, bando paimti uz rankytes svelniai ir sako - negamala, eik ten - ir rodo, kad griztu pas mus. Tokio jo svelnumo praktiskai nematau. Nes aplink berniukai, brolis, pusbrolis, draugai visi su berniukais. Turime tik viena mergyte draugu tarpe, tai lakste aplink ja, kai ji laiptais lipo, kai ji lakste su jais duko, jis ne tiek duko su kitais, kiek ja dabojo, apkabina vis, bando prilaikyti, kad nepargriutu. Vyras sako, kad gal seses reik berniukams, kad atsirastu tas svelnumo jausmas. Bet man gaila mergytes bus, nes augs tarp tokiu "pasiutusiu" bernu, kuom pati uzaugs.