QUOTE(upsideize @ 2015 08 12, 12:54)
Sutinku, viskas palaipsniui, pamažu ir pasitelkus kūrybiškumą, kaip vaikui pateikti naujovę.
Pritaikytos aplinkos visur negausi. Jeigu gyveni aktyvų gyvenimą, eini į viešumą su vaiku- jis taip pat patiria stresą. Jeigu norėdami išvengti streso mes vengsim stresorių, tai tada tikrai neprisitaikysime (tas galioja visiems). Nuvesti vaiką į visai kitą aplinką (sutvarkytą ją taip, kaip vaikui geriau- būtų stresorių vengimas. Aišku, čia pagal vaiką reikia žiūrėt. Bet manau, kad kažkiek autistukai turi būti "judesyje"- tarp įvairių vaikų, triukšme. Juk nepašalinsi visko, kas jam netinka.
Mano atveju, jeigu stengčiausi, kad vaikas nepatirtų streso- mes sėdėtume namie kartu dviese ir eitume tik į keletą vietų- kur jam patinka. Jis tada būtų begalo laimingas. Bet palaipsniui, man aiškinant, kas kur kaip vyksta- jis susitaiko ir mums darosi lengviau iš namų iškišti nosį. Mikulėnaitė mums sakė, kad nors jis ir priešinasi- reikia jį mokyt, nes kitaip jis išmoks tik tai, ko jis nori.
O jeigu būčiau nutraukusi lankymasi pas specialistus- jau kildavo minčių, nes maniau, kad jam tai kelia per didelį stresą, būtume tiek daug praradę.
Manau spec. grupėje iškiltų tos pačios problemos, tik ten vaikų elgesys gali net labaiu erzint maniškį, nes jam patinka kai niekas prie jo nelenda.
Pritaikytos aplinkos visur negausi. Jeigu gyveni aktyvų gyvenimą, eini į viešumą su vaiku- jis taip pat patiria stresą. Jeigu norėdami išvengti streso mes vengsim stresorių, tai tada tikrai neprisitaikysime (tas galioja visiems). Nuvesti vaiką į visai kitą aplinką (sutvarkytą ją taip, kaip vaikui geriau- būtų stresorių vengimas. Aišku, čia pagal vaiką reikia žiūrėt. Bet manau, kad kažkiek autistukai turi būti "judesyje"- tarp įvairių vaikų, triukšme. Juk nepašalinsi visko, kas jam netinka.
Mano atveju, jeigu stengčiausi, kad vaikas nepatirtų streso- mes sėdėtume namie kartu dviese ir eitume tik į keletą vietų- kur jam patinka. Jis tada būtų begalo laimingas. Bet palaipsniui, man aiškinant, kas kur kaip vyksta- jis susitaiko ir mums darosi lengviau iš namų iškišti nosį. Mikulėnaitė mums sakė, kad nors jis ir priešinasi- reikia jį mokyt, nes kitaip jis išmoks tik tai, ko jis nori.
O jeigu būčiau nutraukusi lankymasi pas specialistus- jau kildavo minčių, nes maniau, kad jam tai kelia per didelį stresą, būtume tiek daug praradę.
Manau spec. grupėje iškiltų tos pačios problemos, tik ten vaikų elgesys gali net labaiu erzint maniškį, nes jam patinka kai niekas prie jo nelenda.
bet imetus vaika i bendrojo ugdymo grupe, turinti dideliu ir sunkiu sutrikimu jau nebera palaipsniui pratinimas - ten tikrai buna chaosas ir jo supratimu dar didesnis nei realiai... Taip pat su aukletoja - bendrojo ugdymo grupese jos dirba su vaikais, neturinciais sutrikimu arba turinciais nezymius sutrikimus, taciau turi mazai patirties, suvokimo apie sudetingesnius atvejus, nes ji nesispecializuoja toje srityje, tad taikytadama netinkamus metodus ne tik nepades vaikui, bet gali ji ir luosinti, pati to nezinodama, nenoredama. Juk ir pediatras gydo visas, su vaikais susijusias ligas, taciau jei kas negerai su sirdele, inkstukais ar dar kuo - kreipiames i kardiologa, nefrologa ir tais klausimais su pediatre nebebendraujame, nes nu ji nesispecializuoja tame. Puiku, jei aukletoja nuteikia vaikus teigiamai pries kitoki vaika, nera patyciu, ji globoja - bet toks vaikas globojamas ir namie, gimineje - kur jam dar igyti savarankiskumo igudziu? Ikimokyklinukas atrodo dar mazas, ir nesunku ji nei aprengti, nei jam padeto spresti jo problemas, ypac kai kiti grupeje ta daro jau patys, o kad butu greiciau - sis aprengiamas... Gaunam spec grupeje penkiameciu - kurie nei kelniu nusimaut negeba, jau nekalbu apie apsirengimus, apsiavimus, buna kad net nevalgo patys (maitint reikia) - tai jis cia gera pavyzdi gauna? Gauna tik globa, rupesti - taciau gyvenimui visai neruosiamas... Nuo to nukencia vaiko savarankiskumas, pasitikejimas savimi - nes visi kiti uz ji viska padaro, geba padaryti geriau - kam stengtis? kam kazka paciam daryti... Spec darzelyje jie visi vienodai neigalus - ir negali 1-2 zmones visu nei aprengt, nei susziuret, nors ju ir maziau - tad tenka patiems viska pasidaryti - vaikai ten gyvena normalu gyvenima, kaip normalus vaikai... Ten aplinka dalinai pritaikyta - daugiau specialistu, daugiau dirbama su ju spec poreikiais, mazesnes grupes - bet tai nera visiska izoliacija - jie ir zaidzia (mokinami zaisti kartu), ir vaidina, ir piesia grupeje, ir lipdo ir deliones delioja ir isdykauja ir nesamones krecia - juk ne po viena vaika grupeje... Taciau grupe priziuri su spec poreikiu vaikais daugiau patrties turintis zmogus, kuris specializuojasi tame, jis supranta kur reikia vaikui pagalbos, o kur ne... Kiek leisti reikstis jo keistumams, o kur jau riba ir kaip keisti ta elgesi... Nu normaliam zmogui, nesusidurusiam ar imanoma paaiskint, kad vaikas taip bijo praskrendancios muses, kad ji gali istikt isterijos priepolis, kaip jis elgsis, kai ta muse praskris pro vaika ir sis ims klykt - greiciausiai puls ramint, kad cia tik muse ir ji nieko nedaro... O gal tas vaikas net ne muses bijo, o to garso, kuri ji skleidzia skrisdama... Bet cia jau reikia ismanyt autistu specialiuosius poreikius, bet ar tai imanoma, kai pedagogas dirba tik su NT vaikais?
Be abejo Milkulenaite tai sake ir ji teisi, ir jus teisi - reikia vaika mokyti - bet kiek jis mokomas grupeje? Ko jis mokomas grupeje? Ka jis pasieke per ta laika kuri lanko? Ar jus esat stebejus ugdyma, veiklas grupes, kuria jis lanko? Kas ir ka, kaip su juo dirba apart to, kad jis lanko bendrojo ugdymo grupe Renkantis grupe - i tuos klausimus reikia atsakyti, o nesusikurti iliuziju - kaip jis matys nuostabius vaikucius ir taps toks pats... Tam reikia labai daug darbo ir ziniu... Vistik esu susidarius nuomone (velgi is patirties), kad didelius spec ugdymosi poreikius turintys vaikai tiek darzely, tiek mokykloje (bendrojo ugdymo) plaukia pasroviui, yra "nurasyti" nes salia yra "lengvesniu" su kuriais gali rodyti rezultata... O tevu pasipriesinimas spec istaigoms, grupems kyla is to, kad truksta ziniu - juk jus turit nusiteikima net nelanke tos istaigos...
Bet jus lyginat nelyginamus dalykus - individualu darba su specialistais ir jame kylancius sunkums ir grupine veikla bendrojo ugdymo grupeje...
Ir spec grupeje yra ivairiu vaiku ir problemos kyla tos pacios kaip ir bendrojo ugdymo (yra ikyresniu vaiku, yra neikyriu) Taciau suziureti ir spresti 20 vaiku problemas yra sunkiau nei 10, is kuriu dalis per veiklas buna pas specialistus, tad ju realiai buna dar maziau
As jusu tikrai neitikineju - nes jau kartojuos - nezinau jusu vaiko, jo gebejimu, galimybiu ir poreikiu, tik kalbu bendrai apie siu istaigu specifiskumus