Autistukai

Na kaaa, nepatvirtino mums autizmo! Is laimes skraidziau. Visus testus vaikas atliko puikiai ir su kaupu! Psichologe labai ji gyre! Jai nekilo nei menkiausios dvejones. Pas logopeda-oi, reikes dirbti. Bet gestud kartoja nuostabiai. Aisku, ne viska moka, ne viska supranta, bet ji mane labai pradziugino, pasakydama, kad vaikas tikrai kalbes!! Dar laukia musu poryt kazkoks uzsiemimas vaiku kambaryje, kur stebes psichologe ir logopede, o kita treciadieni jau aptarimas-ir diagnoze. Pas psichologe sedejo susikaupes, ramus, pas logopede blaskesi, skubejo, krito jam viskas is ranku. Ji pasake, kad turi hyperaktyvumo bruozu. Todel neisklauso iki galo kai kazko prasai, ar sakai. Taip sakant "ner kada jam". O psichologe nu labai gyre, kad protingas, kad moka susikaupti. viskas nuo veiklos priklauso-ar ji jam maloni ir idomi. Gavau daug patarimu ir is vienos, ir is kitos-kaip lavinti, kaip elgtis su vaikais, taip pat ir apie vyresneli pakalbejom. Viskas ok. Tik reikia daugiau mano pastangu. Kai gausim galutine diagnoze-dar pranesiu.

tas, apie ka raso internetas yra tipinis autizmas, vadinamas "vaikystes autizmas". dar yra autizmo bruozu turinciu zmoniu - F84.8 (kiti ivairiapusiai sutrikimai).
visi autistukai skirtingi. visu pirma noriu paklausti, pas kuria gydytoja buvote? Autizmo specas - Mikulenaite VRC. Lesinskiene, kiek zinau, tik privaciai. Galite kreiptis i Lesinskienes konsultacija, jei yra abejoniu.
galiu papasakoti savo ir sunaus istorija - visa raida buvo gera, kaip laikrodukas, elgesys, kaip ir jums, nekele problemu, tualeto reikalai is vis super - nuo metu ir sysiu ir kaku prasosi (aisku anksciau dar budavo avariju, dabar nebe). Maniskis irgi ir lipde ir piese ir ko tik nedare. is pradziu ismoko skaicius, spalvas, figuras ir raides (rode pirstais, kai klausiau "kur lygiagretainis ar kur oranzine spalva", o tik po to sneketi pradejo. i akis irgi ziurejo (bet patyres specialistas pasakys, ar pakankamas tas akiu kontaktas), sypsojosi i sypsena, rode jausmus(tiesa, is jusu parasytu dalyku nezaide vaizduots zaidimu ir dabar dar sunkiai su tuo). Jus atlikti testus esate nekompetetinga (atleiskit), tai gali tik specialistas. kai jam buvo 2,5m (pries metus) del prastos kalbos, nu beveik nesnekejo, bet "viska" suprato kreipiausi i VRC, ten - autizmo spektro bruozai. netikejau kaip ir jus... aukletojos, o sulaukus ir VRC stacionaro, ir tevai VRC begulintys sake "normalus vaikas". Bet isvadu skaiciukai buvo ne tokie "normalus". Ir kalbos suvokimas atsiliko, buvo mazesnis nei kitu vaiku ir girdimasis demesys, regimas demesys, atmintis. Ergoterapeutai irgi pastebejo dalyku, kurie "normaliems" zmonems reti.

Patarciau eiti dar pas Lesinskiene ir/arba pas Mikulenaite, jei tikrai abejojate diagnoze.

Sveiki,
Prašau visų dėmesio! Ypatingai gyvenančius Kaune ar netoli jo. Vykdoma apklausa dėl ypatingų vaikų priežiūros centro steigimo Kaune. Labai pagelbėtumet jei pasidalintumėt apklausa ir kituose neįgalius/ypatingus vaikus auginančių tėvelių forumuose
www.manoapklausa.lt/apklausa/672102841/

http://www.delfi.lt/...i.d?id=67569208

Laba, turiu klausimų, gal kas atsakys.. žodžiu su sūnum kad kažkas ne taip kilo įtarimu nuo gimimo, vis girdėjau "išaugs, išlepintas, prisigalvoji" ir t.t. darželį teko keist, nes aplinkiniai nenormaliais laikė, mokykloj - vėl kalnas problemų, nes jis kitoks, draugų nėr, o ir man ne visada jau kantrybės pakanka.. vargais negalais išsikovojau ir atliko tyrimus, nes jau sakiau mane į mišką išvežt teks jei nieks nepaaiškins jo elgesio, mąstymo, rezultatas - Aspergerio sindromas siūlo neįgalumą tvarkytis, kadangi kol dasikasiau iki normalių gydytojų vaikas kaip ir į paauglį spėjo pavirst, kaip ir informuot apie situaciją turėjau. Vajei kas darėsi.. kokios isterijos "aš ne invalidas". Neįgalumo tvarkyti net neplanavom, BET.. gydytojas teigia, kad kitaip nebus paskirtas pagalbinis mokytojas, nepritaikys jam mokymosi programos pagalbinio tikrai verkiant reikia, keist m-klos nenorim (jau turbūt niekur ir neimtų jo, ši - trečioji ) turim siuntimus pas neurologą, paskui PPT, dar genetikos centras laukia..

jis ir nera invalidas - saunus, protingas vaikinas, tik kiek kitoks, todel jam reikalinga tam tikra pagalba, kad susikurtu sau tinkama ateiti, kad nebutu neigalus visa gyvenima, o galetu juo pasirupinti pats - bet ta pagalba yra mokama, ji kainuoja tiek valstybei, tiek teveliams (kazkuria dalimi). Todel jam reikalingas tas pazymejimas - valstybe remiantis juo suteis lengvatu (kad ir autobusu taloneliams, mokykloje specialistais), o ir gaus pinigeliu, kuriuos gales arba taupyti kazkam, arba isleisti savo pomegiu tobulinimui ir pan Jis turetu ta suprasti ir apsvarstyti - paaiskinkit, kad jo niekas nedaro invalidu, o ir pazymejimas - toks jau dalykas, tikrai ne ant kaktos ji israso, o duoda kortele, kuria rodai kam nori

bandom kelias savaites paaiškinti būtent, kad jis gabus kai kuriose srityse, mokytojos padėjėja padės suprast pateiktą medžiagą, atrodo, kad užsiblokavę kas galvoj - ne ir taškas galų gale paaiškinau su pinigais, nemačiau kito varianto: kiti vaikai gana popierinę 5eur kupiūrą, o jam duos tą pačią sumą po 1eur, to pasekoje jis irgi gaus tuos pačius 5eur. Kažkiek aprimo.. tik neįsivaizduoju kaip iki galo viską reiks sutvarkyt be barnių.. mažas - nesidomėtų turbūt, o čia beveik 14-etis su hormonų audromis vis pamąstau, kad gal nereikėjo judint visko, bet palikt likimo valiai irgi nenorėjau. Kiekviena svajojam, kad vaikai išsilavinimą įgytų, turėtų gyvenimo tikslą kurio siektų, išmoktų savim pasirūpinti ir t.t.
Aš nesugebu ir neturiu kantrybės su juo mokytis vakarais, nežinau kaip kokioj situacijoj reaguot į jo pasisakymus ar poelgius, kiti vaikai namie su juo irgi ilgai neišbūna, atstumia
Gal skirs kokias konsultacijas?

tai gaunasi, kad gydytojas teisus? pagalbą su mokslais gausim tik tuomet kai turės neįgalumą?

siaip tai nesusije - nes pagalba gauna ir neturintys neigalumo - bet jus galite jam to labai neaiskinti Be to, jei jis taip priestarauja - gal verta neaiskint jam tu smulkmenu, tvarkytis kaip jums reikia ir tiek

Tai nesuprantu, kur klausimas. Kaip ir viską pati sau atsakėte. Vaikas jau didelis, ir puikiai, manau, supranta, kad jis turi specialiųjų poreikių (bet išgyvenamą šoką ir neigimą puikiai suprantu). Nereikia klijuoti sau kažkokių tai etikečių. Lankykitės būtinai pas psichologą su vaiku, ir nedelsiant, kad jam padėtų susitaikyti su esama padėtimi.

Kriiste labai gražiai parašė.

Tik man neįtikėtina, kad, matant problemas nuo mažumės, nesulaukėte, neradote jokios pagalbos. Kokiame mieste jūs?

Beje, kaip Kriiste ir rašo, pagalbą gauti galima ir neturint neįgalumo. Kreipkitės į PPT (Pedagoginę psichologinę tarnybą), siuntimą, sakote, jau turite. Ten nustatys vaiko poreikius ir surašys rekomendacijas mokyklai (ten pat bus ir parašyta, kad reikia pedagogo padėjėjo), tuo vadovaudamasi mokykla turės teikti specialistų pagalbą, skirti padėjėją. Vaikų psichologai taip ar taip yra nemokami, net jei mokykloje nėra, o jei ir yra, greičiausiai to gali neužtekti, tad kreipkitės į artimiausią polikliniką ar psichikos sveikatos centrą - vaikų psichologą. Be to, psichologo konsultacijos būtinos ir jums, tas pats vaiko psichologas, įsigilinęs į problemą ir vaiko sutrikimą, suteiks jums daug patarimų, kaip bendrauti su vaiku, kaip jam padėti ir taip toliau. O galvojimas, kad nereikėjo nieko judinti - didžiulė jūsų klaida, tad pamirškite šitą mintį. Plius, dabar jau konkrečiai žinote sutrikimą, tad pradėkite nieko nedelstama - skirkite laiko kasdien informacijos paieškai internete (tikrai rasite daug patarimų), bibliotekose yra knygų apie Aspergerio sindromą, tad kol prilauksite pagalbos iš šalies, sau ir jam galite padėti pati.
http://www.mintis.eu...-sindromas.html

http://www.knyguklub... taisykles.html

http://www.knyguklub...p;anid=1cdb9218

Ir t.t.
O neįgalumas skiriamas ne amžiams, dažniausiai 2 metams, tada reikia nustatinėti iš naujo, siūlau tuo būtinai pasinaudoti. Aš pati išgyvenau visas "gedėjimo" fazes, ir neigimą, ir t.t., kol susitaikiau, praėjo keleri metai, pradžioje net diagnozės neleidau rašyti. Ir ką, vis tiek faktas ir liko faktu, tik dabar jis man nei kiek nebetrukdo, tiesiog esame tokie ir viskas, mano mylimas vaikas nuo to nei kiek neprastesnis, kad turi pažymėjimą. Duokite sau ir vaikui laiko susitaikyti, ieškokite skubiai psichologinės pagalbos, nes bus kur kas lengviau ir jums, ir jam.

visas veiksmas Kaune..
vat tame ir faktas, kad kiek skųsdavausi šeimos gydytojai ir pasakydavau apie keistumus (pvz. didžiausia isterija jei bent kokia smulkmė pasikeičia nei įprastai, kalbėt man suprantamiau pradėjo virš 3m., nebendravo su bendraamžiais, jumoro nesuvokimas ir t.t.), išgirsdavau "vaikui dėmesio trūksta, išaugs, išsigalvoji", tuomet ne kartą vedžiojau pas nemokamus psichologus, atsakymas "dėmesio stoka", tada vėl visi kartojo "išaugs, išlepintas, neprisigalvok nesąmonių", tuomet trūko kantrybė ir privačiai nuvedžiau intelekto tyrimų, gavau ats., kad įtaria autizmą, reikia tirt. Išsikovojau, kad mokykla siųstų į PPT, palankė užsiėmimus pas psichologę, padarė testukus nustatyt žinių lygį, iškvietė mokytojus, paaiškino apie darbą su juo ir viso gero. Naudos iš viso to - niekas nepasikeitė, kadangi jis nesupranta, tai nieko nedirba per pamokas, mokytojai jį arba ignoruoja ir rašo man pastabas, arba numeta pas socialinę darbuotoją pamokų metu prieš mokslo metus vėl pasiskundžiau šeimos gydytojai, kad man sunku su juo, kažkas negerai, nes matau, kad blogai jam, gavau atsakymą "galiu pasiūlyt nemokamą psichologę, bet ten jau buvot ir girdėjot - dėmesio stoka, o realiai tokie vaikai Lietuvoje niekam nereikalingi ir reikiamos pagalbos negausit, nėra reikalo gaišt laiko"
dabar šiaip ne taip papuoliau į KMUK (išprašiau siuntimo), pradžioj ten priešiškai sutiko, bet kai atliko testus vis tik pripažino, jog negerai ir reikia pagalbos vėl mokykla siunčia į PPT, ten skundžiasi, kad nėr vietų. O ką man daryt?.. laikas bėga.. buvom mokykloj, ten pasiskundė, kad nėr iš ko skirt pagalbinės, tokių vaikų - daug ir t.t.
po tokių paieškų kas jam blogai žinokit pati pagalvoju "gal aš durna, per daug reikalauju? " tuo labiau jaučiu aplinkinių spaudimą ir moralizvimą apie jo elgesį

ačiū už nuorodėles neturiu daugiau kur patarimo klaust, aplinkiniai nesupranta ką reiškia turėt vaiką, kuris yra kitoks, kiek reikia pastangų

Žinokit, paskaičius tikrai plaukai pasišiaušė. Nors mes patys realios pagalbos nelabai ir gaunam, bet jau pusantrų metukų pradėjau eiti pas specialistus, nepatiko išvados, sužinojau, kad raidą vertina toks Vaiko raidos centras, pareikalavau siuntimo ir ištyrė ten. Tai ten tuoj pamatė, kas ir kaip, dar ta, ko aš nemačiau, ir dar ilgai nemačiau, daug kas išlindo ir vėliau, bet niekas niekada nėra pasakęs, kad vaikas elgiasi taip ar taip dėl dėmesio stokos ar išlepinimo, atvirkščiai. Man kraupu klausytis, kad Kaune gali dėtis tokie dalykai, sakyčiau, kokioje provincijoje, bet akivaizdus įrodymas, kad bet kur gali pasitaikyt tokios situacijos. Matau, kad jau ilgą kelią nuėjote, linkiu stiprybės nenuleisti rankų ir kovoti toliau, tikrai per daug nenorite ir nereikalaujate, gal ir per mažai. Belskitės visur, kur tik susižinot. Aš pati nesu susiradusi (nors jau tikrai norėčiau), bet kiek žinau, būna tėvų paramos grupės susibūrę, manau, tikrai daug ką patartų ne tik bendravime su vaiku ir konkrečia pagalba namuose, bet ir kur kreiptis ir ko reikalauti.

Taip, Lietuvai tokie vaikai yra nereikalingi, pagalba neteikiama arba ji labai epizodiška, o juk nemažai iš jų turi didžiulį potencialą ir tinkamai ugdomi galėtų ateityje ne tik nebūti našta valstybei, bet ir gal būt grandiozinė nauda. Bet gi čia Lietuva, čia lietūs lyja, žmonės emigruoja su autistukais iš čia, kad gautų tinkamą pagalbą... Pedagogai iki šiol nėra ruošiami darbui su sutrikimų turinčiais vaikais, o priimti atnešamų žinių ir rekomendacijų, jau paruoštų, surinktų, sukramtytų - ne, nusigręžia ir tiek, ką čia ta mamelė man aiškina, aš geriau žinau (nors nežino nieko) - patys nepriima pagalbos ir žinių, kas padėtų dirbti grupėje su tokiu vaiku, tai ką kalbėt... Juk lengviausia - nusikratyti ir jiems ramu. Niekada nepagalvos - o jei tai būtų mano vaikas? Mano vaikas darželyje tyčia daromas atsilikėliu (pvz., padaromos pratybos už vaiką, ir aiškinama, kad viską padarė vaikas), o kaip pykstama, kad mama domisi, kad ima pratybas namo ir dirba pati su vaiku, ko nedaro ne tik auklėtojos, bet ir vaikui asmeniškai paskirta padėjėja (pinigai rasti, darbuotojas yra, kaip ir gerai, bet, deja, mums buvo daugiau žalos, negu naudos, finale vaikas atsisakė eiti į darželį, kol ji yra grupėje). Žodžiu, čia pasaka be galo, kova su vėjo malūnais, bet sustoti negalima.

Kelintoje klasėje? Kaip gaila, kad jau didesnis, nes mažesniems iki 7 metų daugiau pagalbos galima rasti, ir, sakoma, kad didžiausius pasiekimus galima padaryti iki 7 metų. Mes, deja, irgi nepasiekėme norimų rezultatų ir reikiamos pagalbos iki tų 7 metų, bet kažkiek vis tiek konsultacijų ir pagalbos, nukeipimo tam tikra linkme turėjome, tikiuosi, kad kažkaip įveiksim problemas, nors mokyklos laukiu su didele baime ir nerimu...

Žodžiu, jums būtina turėti oficialias diagnozes, rekomendacijas iš PPT ir t.t., ir ieškosite pagalbos jau turėdama įrodymus popieriuje, kodėl tas vaikas toks ir kokios pagalbos jam reikia, kaip su juo dirbti, o ne numetinėti pas soc. darbuotoją pamokų metu. Ir būtinai tvarkykitės neįgalumą. Už tuos pinigus atvažiuokite į privačią konsultaciją pas doc. Lesinskienę, ji specializuojasi autizmo srityje, gal būt padės jums ar nukreips tinkama linkme. Galų gale, susirasite mokamą specialistą, bet tikrai gerą ir tos srities žinovą, kuris bent kažkiek jums realiai padėtų, jei nemokamai šitoks šnipštas.


Aš pati dar nekontaktavau, bet yra štai tokia organizacija, gal būt rastumėte pagalbos ar patarimo pas juos https://www.facebook...?ref=ts&fref=ts

Dar:

Kaune

"Romuvos" klinikoje
Rotušės a. 23, Kaunas
Kiekvieną pirmadienį 18:00 kviečiame tėvelius, auginančius vaikus su autizmo spektro sutrikimais, į savitarpio pagalbos grupę. Grupėje, vedami psichologo, tėveliai bendrauja, dalijasi patirtimi ir patarimais ir... atsipalaiduoja prie puodelio arbatos. Kartu visos bėdos atrodo daug mažesnės.
Vieno susitikimo kaina 10 Lt. Susitikimo trukmė 1,5-2 val.
Kontaktai pasiteiravimui:
Tel. 8 616 55950
El. paštas e.mickeviciene@gmail.com.
www.romuvosklinika.lt

Taip, PPT atliko, kas jiems priklause Per pamokas bandykit jus jam uzdavinius iskelti - kokiu tikslu jis ten turi sedeti - jis nesupranta, uzduociu neatlieka, taciau gali paklausyti ka mokytojai pasakoja (derinkit ta su mokytojais), gryzus paklauskit ka idomaus isgirdo per viena ar kita pamoka - tegu nors po sakini pasako ir bus uzdavinys ivykdytas, jis jausis svarbus, atlikes jam patiketa uzduoti Del numetimo socialinei - manau jus ne taip supratot - per tam tikras pamokas jis dirba su specialiaja pedagoge (tai du skirtingi darbuotojai), dazniausiai ji skiria matematikai ir lietuviu pamokoms (arba kur vaikui sunkiai sekasi) - ten jis mokosi ta pati, ka vaikai klaseje, bet individualiai, jam priimtinu tempu, valandu maziau nei turi jie tu pamoku, bet individualus darbas kokybiskesnis, gautumete neigalumo pasalpa (juk sioje situacijoje jis ir yra neigalus, nes jam reikia pagalbos mokytis) - galetumet pasamdyti privaciai ta spec pedagoga dienomis, kai mokykloje su juo nedirba... Zodziu jusu atveju jums geriausias draugas turi buti specialusis pedagogas mokykloje - mylekite ji, bendraukite su juo, tarkites, klauskit kaip ir kuo galit padeti namuose, nes mokytojai cia nelabai prie ko, be jusu vaiko jie turi klaseje dar 29... kai pamoka 45 min, tai vienam vaikui tegali skirti 1,5 min... jusiskiui to negana...



nu kad ruosiami, nereik taip kategoriskai sakyt, taciau kas is tu ziniu, jei klaseje 30 vaiku? Anksciau budavo spec istaigos (mokyklos, darzeliai), ten vaiku maziau, tai ir darbas kitaip vyksta, dabar daug kalbama apie integracija, vaikus integruoja, o pagalbos pedagogam jokios...

su padejejom dar baisiau... tai etatas uz minimuma nereikalaujantis jokio issilavinimo... Mazesniame miestelyje uz tokia alga normalu surasti tiesiog gera zmogu, norinti paglebeti, padeti vaikui, bet ir tai individuali zmogaus savybe, gebejimas pedagogiskai dirbti su vaiku, klausyti mokytojo, tevu, specialistu rekomendaciju... O didmiestyje? Kas gali uz toki atlyginima dirbti toki sudetinga darba? Tai ir gaunasi kad tik priedas prie klases... Jokios naudos... Bet ne zmogus cia kaltas, o sistema...
tokiu atveju gal naudingiau issirupinti namu mokyma - tada ateina mokytojas/ai i namus ir dirba su vaiku individualiai, o i bendras pamokas vaikas eina i mokykla (muzika, kuno kultura ir pan)