Įkraunama...
Įkraunama...

Padėkite nugalėti neapykantą

QUOTE(Takelis @ 2008 01 05, 19:54)
Taigi ir aš užkibau už to sakinuko... unsure.gif  Tai, kad pasijutai įskaudinta, yra visiškai tavo problema. Todėl, kad tu turi pasirinkimą, kaip sureaguoti į tau sakomus žodžius ar veiksmą. Tau rinktis, ar įsižeisi, jausiesi apš...ta, ar ne. Gali niršti po to visą parą arba palinkėti gero (kad ir mintyse). Vienu atveju pasikelsi sau spaudimą, kitu atveju garantuota sveikata. Tavo reakcija parodys, ar leisiesi valdoma kito žmogaus pykčio, ar ne. Jei leisiesi - tavo problema ryški. verysad.gif

Aš papasakojau minčių eigą po nemalonios situacijos. Ar iš jos atrodo, kad įsiskaudinu, pasikeliu spaudimą ir leidžiuosi veikiama pykčio? Visgi manau, kad jei kažkas nemoka bendrauti su žmonėmis, skaudina kitus tai jo problema, nes nemalonus žmogus neturi draugų, niekas nenori jam padėti, kai sunku...
Po skaudžių žodžių automatiškai sureaguojama - nemalonu, o kiek tęsis tokia būsena priklauso nuo minčių. Aš mąstau taip kaip papasakojau ir man nuo to lengviau ir ant tų žmonių nepykstu, todėl apie tai papasakojau. Galbūt tokia minčių eiga kuo nors ydinga, bet man ji kol kas priimtina.
Atsakyti
Atvirai kalbant, manau kad tu Lukne tik parašei "esu įskaudinta" iš inercijos, aš daug dėmesio skiriu formuluotėms, tiksliam apibūdinimui, tai taip nepasakyčiau, o tu tiesio parašei ir tiek, nemanau kad skaudiniesi dėl kokio nors locho užgauliojimų. O jei žinai žodžio ir minties kuriamąją galią, tiesiog suformuluok kitaip.
Atsakyti
Matomai, Lukne, nepagavau tavo minčių esencijos unsure.gif
Dar prikibsiu : stenkimės į nieką nereaguoti automatiškai. Daugeliu atveju rezultate pravalas. Automatinės reakcijos veda į šabloniškus rezultatus, šabloniškas situacijas iš kurių, neduok Dieve, dar ir šabloniškų išeičių ieškoma. Netaikau to konkrečiai tau, tiesiog absoliutinu . 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Takelis @ 2008 01 05, 20:53)
Dar prikibsiu : stenkimės į nieką nereaguoti automatiškai. Daugeliu atveju rezultate pravalas. Automatinės reakcijos veda į šabloniškus rezultatus, šabloniškas situacijas iš kurių, neduok Dieve, dar ir šabloniškų išeičių ieškoma.

Taip, tu teisi, dėl to ir sukamės kaip voverės rate. Visada yra paliktas atsarginis išėjimas. Tik ne visada lemputė ten dega, todėl ir nematom verysad.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo barsukele: 08 sausio 2008 - 09:29
...ir dar ne vienas išėjimas, užėjimas ar praėjimas...Tai priklauso nuo mūsų fantazijos lakumo. Kaip sakoma, kam pinigų užtenka, tam trūksta fantazijos juos išleisti lotuliukas.gif
Atsakyti
Pasidalinsiu savo eksperimento eiga ir rezultatais.

Aš jau matau, kad su savo begaliniu (bereikalingu) noru padėti tuoj pridarysiu blogiau unsure.gif Tas asmuo, kuriam vis duodu ką nors paskaityt, tik dar labiau pradėjo kaltinti aplinkinius, kaip jie ėda sveikatą, nervina ir varo į ligas unsure.gif Savo kaltės absoliučiai nemato ir jaučiasi 100 proc. teisinga asmenybe. Taigi, tik padidėjo agresija ir žodinis puolimas į aplinką. Aplinka darosi, aišku, agresyvesnė, nes visai nelinksma, kai nuolat visokie kaltinimai ir nelabai aišku už ką.... unsure.gif

Tai va, jei nebūčiau brukusi knygų, tas aplinkos kaltinimas dabar būtų švelnesnis unsure.gif Tuo pačiu ir aplinka taip agresyviai į "bandomąjį" nereaguotų.

Baigiu eksperimentą ir skelbiu išvadas: rūpinkimės savo reikalais biggrin.gif
Atsakyti
lotuliukas.gif lotuliukas.gif lotuliukas.gif Pakėlei nuotaiką. Čia iš serijos : gal tau šieno po galva atnešti, o gal dainelę padainuoti... Tikrai paėmė juokas. Kaip galima žmogui pačiam sau prisikiaulinti.
Atsakyti
QUOTE(Lane @ 2008 01 11, 20:20)
Pasidalinsiu savo eksperimento eiga ir rezultatais.

Baigiu eksperimentą ir skelbiu išvadas: rūpinkimės savo reikalais biggrin.gif

Gavai tikrai vertingą pamoką doh.gif ir stebėtinai greitai. Kaip sakoma, protingas-iš savų, iš svetimų-išminčius, tik kvailys nieko nesimoko lotuliukas.gif Jei po poros mėn studijų jau protinga, tai ir išmintis ne už kalnų 4u.gif
Buvo laikas, kai piktinausi, vadinau tai abejingumu aplinkiniams, bet irgi greit gavau pamoką ir nuo laiko net paklausta neskubu atsakyti, tik nuorodas duodu. Kai pradeda labai prašyti, pamatau kad tikrai labai reikia, gyvybiškai svarbu tiesiog imu ir sutvarkau. Bet pauzę išlaikau, tuomet turiu pagrindo "įduoti meškerę" smile.gif
Atsakyti
Kartą, kai su don Chuanu klaidžiojome po miestą, pakėliau sraigę, šliaužiančią šaligatviu, ir nunešęs pakišau po vijoklių lapais. Neabejojau, jog ant šaligatvio ją anksčiau ar vėliau žmonės būtų sutraiškę, tad jaučiausi išsaugojęs šiai būtybei gyvybę. Don Chaunas atkirto, kad taip manyti yra kvaila ir lengvabūdiška, kadangi aš neapsvarstęs dviejų svarbių prielaidų. Pirma, galbūt iššliauždama ant šaligatvio ji išvengė kuo tikriausios mirties nuo nuodų, galėjusių kaip nors atsidurti po vijoklio lapais; antra, ji galėjo turėti pakankamai jėgos nušliaužti į kitą gatvės pusę. Taigi, užbaigė Don Chuanas, įsikišdamas sraigės ne tik neišgelbėjau, bet netgi atėmiau iš jos tai, ką ji buvo pasiekusi žūtbūtinėje kovoje už išlikimą. Norėjau grįžti ir nunešti sraigę atgal ant šaligatvio, bet don Chuanas neleido. Jis paaiškino, kad toks sraigės likimas: vienas idiotas pastojo jai kelią ir pavertė jos pastangas niekais. Palikta ten, kur dabar yra, galbūt ji sukaups jėgų naujam žygiui.
Tada atrodė, kad pamoką įsidėmėjau visam gyvenimui, bet iš tikrųjų buvo kitaip. Kaišioti savo pagalbą taip ir liko sunkiausiai įveikiama pagunda.

Citata iš K.Kastanedos ANTRASIS JĖGOS ŽIEDAS.
Atsakyti
Nekenčiu savo motinos. N-E-K-E-N-Č-I-U.
Atsakyti
QUOTE(Lane @ 2008 03 09, 18:00)
Nekenčiu savo motinos. N-E-K-E-N-Č-I-U.


vargas tada tau (jei tikrai nekenti).
Atsakyti
QUOTE(Ugnė @ 2008 03 09, 16:06)
vargas tada tau (jei tikrai nekenti).


Žiaurus vargas... Man šlykštus net jos prisilietimas, šlykštu girdėti jos kvėpavimą. Darausi absoliutus ligonis, jaučiu verysad.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Lane: 09 kovo 2008 - 16:18