Įkraunama...
Įkraunama...

Padėkite nugalėti neapykantą

QUOTE(Luknė @ 2008 07 28, 22:40)
:
Aš kai noriu būti šviesesnės nuotaikos pasistengiu atsikelti ryte labai anksti, kai visi miega. Gerti kavą ir žiūrėti į tekančią saulę ir mieguistą vos bebundantį miestą, ramius medžius... Žiemą labai maloniai nuteikia gatvę šluojančių kiemsargių šluotų garsai, taip ramu, kad dar ankstus rytas, kad kažkas rūpinasi mano takais...
Linkiu tau gražių dienų aplink tave ir tavyje 4u.gif


user posted image
Kaip gražiai parašei user posted image
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo barsukele: 29 liepos 2008 - 09:27
QUOTE(Luknė @ 2008 07 28, 22:40)
4u.gif  Nemanau. Tu man atrodai tikrai miela.


Ačiū už šiltus žodžius, net kažkokia šiluma per visą perėjo 4u.gif

Tikrai, šiandien jau visai priešinga nuotaika ir jausmai blush2.gif
Atsakyti
Nors ir sena tema, bet ababos postas labai atitiko mano situaciją.

...O dabar eik su manimi. Mes turime apsilankyti dviejose vietose: pas tuos, kuriems padarei ką nors bloga, ir pas tuos, nuo kurių nukentėjai. Eikš, eikime prašyti atleidimo tų, kuriems nusikaltai net ir to nenorėdamas. Štai jie - duok man ranką, kad tvirtai ją paduočiau tavo priešininkui. Nepavyksta? Tada duok man ranką, aš paimu tavo priešininko ranką ir taip sudarysime grandinę - užmegsime bendravimo ryšį. Tavo ir jo pagieža turi pereiti per mano širdį ir sunykti meilėje... Štai jūs bendraujate per mano širdį... Daugiau nebėra neapykantos. Jis tau atleido ir , net jei to nenorėtų, tau yra atleista, nes esi sujungtas su mano širdimi. O dabar apsikabinkite...

Būtent šiais žodžiais ir tokia situacija mintyse bei širdyje mokiausi atleisti. Sunku prieiti prie to momento, kai reikia perlipti per savo principus ir atsiprašyti. Sunku pripažinti, kad buvai neteisus, tapti nuolankiam iš išdidaus, net išpuikusio tam tikrais momentais... Bet koks palengvėjimas, kuomet pajunti, jog skausmo ir neapykantos daugiau širdyje nejauti. Kai eini link to žmogaus jau šviesiomis mintimis ir geromis intencijomis, kai nebijai būti vėl įskaudintas, nes net ir tokiais momentais supranti, kad Dievas siunčia tokį išbandymą, kad sustiprintų dar labiau, kad priartintų dar arčiau Jo paties.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Pekutis*: 07 rugsėjo 2010 - 12:35
QUOTE(barsukele @ 2007 12 18, 19:09)
Žinot, aš manau, jei žmogus aklas, galit blizginti su prožektorium prieš akis kiek tinkami, jis vistiek nieko nematys...
Kažin, ar keičiasi nuo to kitas?  Gal tik mums patiems kliūna purvo daugiau? Sutikit, kad yra tokių, kuriems visada negerai, ir kuriems niekada nebuvo gerai, tai kažin ar mūsų jėgose padaryti, kad kada nors jiems bus gerai? g.gif


o zinot apie toki dalyka kaip psichiniai sutrikimai....?
gal zmogus turi labai rimtu problemu (vidiniu ta prasme), gal net nepagydomų.
Atsakyti
As irgi noreciau nugaleti neapykanta, nes manau kad butent sis jausmas paskutiniu metu man pritraukia daugiausia problemu (sulaukiu karminio auklejimo). Bet nuo ko patartumete pradeti? Dabar dazniausiai uzsuku i cerkve ir uzsakau kad melstusi uz ta zmogu. Tam kartui jauciuosi gerai, bet...isausta kitas rytas ir vel viskas stojasi i senas vezes.
Atsakyti
QUOTE(~Solara~ @ 2010 11 23, 22:54)
As irgi noreciau nugaleti neapykanta, nes manau kad butent sis jausmas paskutiniu metu man pritraukia daugiausia problemu (sulaukiu karminio auklejimo). Bet nuo ko patartumete pradeti? Dabar dazniausiai uzsuku i cerkve ir uzsakau kad melstusi uz ta zmogu. Tam kartui jauciuosi gerai, bet...isausta kitas rytas ir vel viskas stojasi i senas vezes.



O jei pabandytum pati melstis už save ir kitus? mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(Pievugele999 @ 2010 11 24, 10:04)
O jei pabandytum pati melstis už save ir kitus? mirksiukas.gif

melstis irgi turbut reikia ismokti, kad ta malda eitu is sirdies. Nuejusi i baznycia dazniausiai jauciuosi nejaukiai (nezinau kodel), todel dazniau uzsuku i cerkve. Nors atrodo ir ten ir ten galima pasikalbeti su Dievu, bet tas pokalbis man sklandesnis gaunasi cerkveje. g.gif
Atsakyti
QUOTE(~Solara~ @ 2010 11 24, 11:34)
melstis irgi turbut reikia ismokti, kad ta malda eitu is sirdies. Nuejusi i baznycia dazniausiai jauciuosi nejaukiai (nezinau kodel), todel dazniau uzsuku i cerkve. Nors atrodo ir ten ir ten galima pasikalbeti su Dievu, bet tas pokalbis man sklandesnis gaunasi cerkveje.  g.gif

Taip, melstis reikia iš širdies. Ir ne, to ko gero išmokti neina.Tą reikia jausti. Juk ir mamą myli ne todėl, kad išmokai mylėti, o todėl, kad tiesiog myli, jautiesi su ja saugiai. Taip ir Dievas - turi jį pajusti, tada ir malda bus savaime iš širdies visur, kur bebūtum, net ir vidury gatvės. mirksiukas.gif
Atsakyti