QUOTE(Medinis @ 2006 08 17, 08:58)
Matai, vyras į seksą žiūri truputi kitaip nei moteris. Aišku seksas su mylima, gerai pažystama moterimi yra nuostabus. Bet ir šiaip seksas visai neblogai. O kai tai supranti, tai supranti kad dėl kažkokio pasidulkinimo prarasti tai, dėl ko n metų gyventa ir susigyventa - tiesiog kvaila.
Nesutinku, kad taip į seksą žiūri vyras, manau, kad daugelis moterų žiūri taip pat, neišimtis esu ir aš, tačiau yra toks dalykas, kaip pagarba partneriui ir pasitikėjimas. Man mano vyras yra artimiausias žmogus... Turiu aš ir tėvus ir brolių, tačiau tai kas kita, jie turi savo gyvenimą o aš - savo. Visokių minčių ir pagundų kyla tiek man, tiek mano MB, juk tai normalu, abu turim akis

Manau, kad pasidulkindama su kitu, aš visu pirma išduočiau save, savo įsitikinimus, pripažinčiau, kad mano vertybės tėra susikurtas kortų namelis, kuris nuo menkiausio geidulio ir subyra... Vyras gal man ir atleistų, bet kaži ar pati sau aš galėčiau atleisti? Tačiau, jei žmonių vertybių skalė šiek tiek kitokia, ar yra prasmė moralizuoti ir kalbėti apie priesaikas? Visuomenės nuomonė? Kiek ji svarbi, mano viena draugė sako, "šunis loja, o karavanas eina", taigi pakalbės ir greit pamirš. Todėl neištikymybė, tiek vyrų, tiek moterų atsiremia į jų asmenines vertybes... Žmogus, kuris neišduoda, nes bijo, kad pagaus anksčiau ar vėliau tinkamai progai pasitaikius išduos... Jei ištikimas, nes nieks nesidomi irgi anokia vertybė, nes neaišku, kaip būtų, jei proga pasitaikytų... Manau, kad žmonės, kurie išduoda savo partnerius tai daro iš silpnumo, nes, matyt, kažkur kirba, kažkoks nepilnavertiškumo kirminėlis, gal nepasitenkinimo - sunku pasakyti, matyt, kiekvienas savo turi...