jei tai tikrai gamtos klaida, kuriai nera priezasciu kartotis - jus dar butinai turesit vaikuti. ir ne viena. zinoma to praradimo jausmo neuzpildys nei dvynukai nei astuntukas, bet tu dar butinai susilauksi vaiku. dar labai mazai laiko praejo, ir jei nuosirdziai, tai manau neskubink ivykiu, leisk atsigauti truputi savo organizmo. visgi tu isnesiojai mazyle 9 menesius, atidavei visa save, tad jokiu budu nenusimink dar labiau jei nepavyks pastoti is pirmo ar antro ciklo.
as po savo didesnio persileidimo, norejau bet kokia kaina pastot iskart - bet veliau supratau, kad tiesiog sirdy tikejau susigrazinti ta vaika. o paskui, kai ta maza sirdute paleidau ir palikau amzinoj ramybej (nors dar ir dabar uzdegu zvakute kartais), tik tada supratau, kad galesiu priimti nauja gyvybe, ne kaip kazka kas pakeis pirmaja, bet kaip visiskai nauja mano vaika. as tikrai zinokit siandien galvoje esu daugiavaike 4 vaiku mama, kad ir kaip cia nenormaliai skambetu. isivaizduoju kaip kiekvienas atrodytu, kuo butu uzauges, net vardus turiu sugalvojus

