Diskusija apie auklėtus/neauklėtus vaikus

na ta baimė mano mylimai sesutei atsirado irgi 17 metais. Tais pačiais metais ir išnyko. Žinoma seserei isterija, kad ji gali skaudžiai nudegti pirštus. Mh, ir 221 amžiuje isterija yra raminama ir taip.
Bet jūs visos fantazuokit, man labai patinka jūsų minčių vingiai

Is tiesu as stengiuos savo vaiku nemusti, randu kitokiu budu, kaip su jais kalbetis. Bet papasakosiu viena atveji. Normalu kai vaikai tarp saves pasigincija, ar ne. O sunus, kai buvo gal 5, supyksta- kaukst sesei su masinyte per galva, o masinyte metaline, oho kaip skaudziai kliuva, po to dukra verkdama bega skustis. Kiek sykiu sunui bandziau isaiskinti, kad mustis negerai, kad kitam skauda, geriau lai ateina pas mane, jei ko nepasidalina ar ka. Nu niekaip jam nedaejo, tam kartui atrodo suprato, o paskui ir vel tas pats. Kol viena karta paemus masinyte kaukstelejau jam, tuomet jis realiai suprato, kaip skauda. Iki siol, jau keli metai praejo, tai nepasikartojo. Todel manau, kad kartais fizines bausmes nera tokios jau nepriimtinos

Mane tai apskritai labai zavi, kai tevai bausdami musa vaika, del to kad vaikas muso kitus. Ir dar aiskina: nu nu nu, mustis negrazu, negalima, skauda juk kitam...

Zavekis i sveikata. Bet vietoj tuscio blablabla pasakyk konkreciai, ka reikejo daryti tokiu atveju? ir jei jau tai tooookia tragedija, kodel vaikas liovesi tai daryti? Gal del to, kad jam dasuto, kad ir kitam skauda? A?

Kaip matau, cia temos pradzioje kazkam juokinga. Nematau nieko, absoliuciai nieko juokingo. Priesingai. Man apmaudu, kad sitiek moteru bando pateisinti smurta pries vaikus







Jus ir vel nekantri Zmones juk be sm dar ir asmeninius gyvenimus turi

Mes buvom panasioje situacijoje, mes padovanojom 2 juru kiaulytes, kai dukrai buvo 6m. Jinai noredavo abu nestis vienu metu... Keleta kartu bandeme paaiskinti. Nepadejo. Ir tai ne vaiko kalte. Mes, tevai, neparuoseme, atsakomybei tureti augintinius. Tad narva itaiseme svetaineje, kad visuomet butut ant akiu, ir mokeme ka reiskia auginti daug silpnesnius padarelius. Kai maneme, kad jau ismokeme pakankamai, tuomet jinai vel galejo juos issimti be musu leidimo ir prieziuros.

Vaikams degtukai, ziebtuveliai isvis turetu buti nepasiekiami!



Aciu uz puikia nuoroda As labai nemegstu straipsnio autores rasliavu. Bet sis buvo malonus siurprizas - nepersunktas negatyvumu, niekinimu tautieciu.


Buvo vienas kartas, kai jau maniau gausiu is tevo antausi... Buvau visai jaunikle, tik ka issilaikius teises. Susigundziau paimti tevo masina, be jo leidimo. Puikiai suvokdama, kad as neturiu draudimo mano vardu, mano tevams finansiskai butu didelis smugis, jei kazkas atsitiktu, ir kad as katik iskepta vairuotoja. Juk nelamaimes ivyksta kazkam, bet ne man... Bet vat sugebejau ipilti i kita masina. Tevo pirma reakcija buvo - ar tu suzeista? ar yra kitu nukentejusiu? atvaziuoju... Na galvu dabar tai klius. Atvaziavo, apziurejo... Teks skolintis, spaustis, bet issikapstysim. Tai tik METALAS! Tai viso labo daiktas! Ir jam rupejo kiek galima greiciau mane vel pasodinti uz vairo. Ir tik praejus kuriam laikui, praejus sokui atskaite gera morala - ramiai ir be isterijos.


Virga, man ir si tema skaudi. Vaikai yra graziausias dalykas, ka gyvenimas duoda Uztat likau istiesu suzaveta, kaip norvegai elgiasi su vaikais

O kas Jums trukdo išeinant su mažiausiaja dukryte, pasiimti ir vidurinėlę, arba, jei išeinate viena, palikti ją kartu su su tuo, kas prižiūri mažąją?

Už vaikus esate atsakingi judu su vyru, tai pasirūpinkite jų saugumu, o ne daužykite todėl, kad jie riboja Jūsų laisvę išeiti iš namų.

O dėl, pasak Jūsų, "tarybiškumo", tai tokios Vakarų Europos šalys kaip Jungtinė Karalystė ar ta pati Norvegija žymiai labiau "tarybinės", nes ten įstatymais reglamentuota iki kokio amžiaus vaikų negalima palikti vienų.

Ir kaip tavo situacija reiktu pritaikyt manojoj? Suni narve laikyt?

Aš irgi.Jie ten jais dalinasi.Už pinigus,žinoma.
Etc,ir kada gi pas mus tokia tvarka bus



JOKIŲ ŠUNŲ GRIEŽTAI.ŠUNYS KENKIA VAIKŲ SAUGUMUI.

arba vaika

O jei rimtai, tai as jusu vietoj buciau irgi aiskinus, aiskinus, aiskinus, kad taip nedarytu, bet jei ir taip "nesuprastu" (tiesa ta, kad supranta tokiu metu, bet vistiek nenori klausyt), buciau davus i uzpakali uz suns tampyma ir nelaimes su suniuku butu isvengta. Ai, vaikas gi butu visam gyvenimui traumuotas

Iki pliaukštelėjimo subinėn dar galima vaikui ne aiškinti(nes tas aiškinimas ilgainiui tampa lopšine ir niekas jos negirdi),o kelis kartus tiesiog pasakyti griežtai ir taikyti kažkokias sankcijas.Paprastai suveikia.Vis geriau,nei suluošintas šuo ar namus nusiaubęs gaisras.
Šios pasekmes vaiką suluošina ženkliai labiau,nei griežtesnis auklėjimas.Kažkada maža kaime netyčia užmyniau viščiuką.Po šiai dienai man jis ant sąžinės tupi.

Aš esu gavus į kailį vaikystėje. Ne nuo miestiečių tėvų, o nuo giminaičių kaime Tai ką tėvai aiškindavo kantriai, ilgai ir humaniškai, man vienu mostu ir visam laikui paaiškino kaime.
Skriaudos nejaučiau nei tada (labiau gėdą, kad va taip nutiko, gavau visgi ), nei juo labiau vėliau. Aiškiau supratau, kad taip ir turėjo kada nors nutikti..
O gavau už labai paprastą dalyką - kiaulių gydymą. Pasiimdavau švirkštą, pritraukdavau vandens ir eidavau kiaulių skiepyt Keliskart tėvai užmatė, gražiai paaiškino - negalima ir t.t., bet eilinį kartą kiaulėms gavus į sprandą su adata ir pradėjus žviegti, atsirado šalia ne tėvai Ir gerai šmaukštelėjo. Kaip ranka nuėmė norą gydyti ir tėvams net nesigyriau

Tiesa, po mokyklos aš visgi nuėjau mokytis pagal pašaukimą. To neišmušė Realizavau norus.

Tai aš manau, kad lietuviškam kaime turbūt tų visų kalbų su vaikais nesupranta. Rykštę išsilaužia ir išauklėja. Gerai ar blogai ne man, muštai, spręsti.
Man irgi atrodo baisiau nei baisu tas mušimas, bet turbūt būna visokių situacijų