Įkraunama...
Įkraunama...

Diskusija apie auklėtus/neauklėtus vaikus

QUOTE(Le Murka @ 2014 11 05, 12:07)
o jums normaliai atrodo toks vaiko nekomunikavimas su aplinkiniais?  g.gif
Papildyta:

o kaip tai susije su vaiko nenoru bendrauti su kitais vaikais? g.gif

Mano vaikas yra stebėtojas, o ne dalyvis. Ir nematau tame nieko blogo. Aš pati tokia. Galiu būti žmonių kompanijoje, bet su nieku nebendrauti, o tiesiog stebėti aplinką, ir man nėra neįdomu, nes stebėti kitus žmones yra visai smagu. Kaip viena moteris kartą pasakė, kad viskas kas vyksta aplink jai (dukrai) yra tarsi spektaklis.
Tėvo bendravimas su dukra prideda dukrai drąsos, mamos bendravimas su sūnumi - švelnina berniukišką būdą. Ir nereikia būti psichologu, kad suprastum jog tėvo baimė pasilikti su savo vaiku, persiduoda vaikui. Užteko išvykti į komandiruotę ir palikti vyrą su dukra visiškai vienus dviem dienom (dar ir į ligoninę naktį važiavo) ir grįžusi radau visiškai kitą vaiką.

QUOTE(Monteverte @ 2014 11 05, 12:12)
Būtent. Tokiu atveju tada našlaičiai turėtų iš viso bėgti nuo visų žmonių į miškus huh.gif
Ar tik nebus problemos gilesnės, maždaug tokios, kad tėvai tik glosto visą laiką, jei ką vos vos pabara, o aplinkinis gyvenimas rodo ką kitą, kad pasaulyje yra visko, jis žiaurokas. Tai vaikas ir nenori trauktis nuo tėvukų niekur, išeiti iš savo komforto zonos g.gif

O jūs manot, kad našlaičiai (jei jie spėjo pažinti tėvus) puola visiem į glėbį? Labai abejoju. Kaip tik manau, kad tie kurie turėjo tėvus (ar vieną iš tėvų) ir tai prisimena, daug atsargiau elgiasi bendraudami su kitais žmonėmis. Nes jie žino praradimo jausmą ir nenori to patirti vėl.
Nebus schmoll.gif
Atsakyti
QUOTE(pikkolo @ 2014 11 05, 14:25)
Mano vaikas yra stebėtojas, o ne dalyvis. Ir nematau tame nieko blogo. Aš pati tokia. Galiu būti žmonių kompanijoje, bet su nieku nebendrauti, o tiesiog stebėti aplinką, ir man nėra neįdomu, nes stebėti kitus žmones yra visai smagu.


Viskas normalu, intravertai mes nekomunikabilieji smile.gif Aš irgi tokia, ir mano vienas vaikas- lygiai toks pats. Bet mes užtai turime ir savo stirpiųjų pusių, kurių dažnai stokoja bendraujantys ekstravertai.
Atsakyti
QUOTE(flight @ 2014 11 05, 13:19)
Tas žaisliukas gali kainuoti kelis litus, gali būti padovanotas, atiduotas ir pan - bet vaikui jis gali būti brangus.

zinoma, be abejo. bet jei jau kazkas atsitiko, tai yra proga paaiskint vaikui, jog cia tik daiktas, kurio neverta sureiksmint. na mano vaikas tokiu supersaugotinu daiktu neturi. bet jei turetu, tiesiog pries issinesant is namu pasikalbeciau, kas gali nutikt issinesus ir perklausciau, ar jis tikrai nori tai nestis. tegul pats sprendzia, ir priima savo sprendimu pasekmes. o jei jau nusinese kazka, tai tikrai netoleruociau nesidalinimo schmoll.gif
Atsakyti
QUOTE(flight @ 2014 11 05, 14:25)
Iš  suaugusiųjų prizmės kitaip atrodo, bet pabandykime suprasti vaiką, kuris kartą jau davė savo mašinėles mažesniam , o tas jas apdaužė, aplaužė, ir pan. Napvz., koks dvimetukas,o kas jam - numetė, patrankė, ratą išlaužė. Juk pasitaiko, ateina į svečius su mažukais ir leidžia jiems siaubti visus namus, įskaitnat ir 'šeimininko' žaislus. Tai kitą kartą nukentėjusysis jau nebenorės dalintis ir žiūrės įtariai.




Taip.Buve.Labai zinoma situacija.Esu tada sakiusi,kad jei tas anas nemoka elgtis su zaislais tai JAM daugiau neduok.Bet tai nereiskia,kad neduok daugiau niekam.
Atsakyti
QUOTE(Lapkritinė aušra @ 2014 11 05, 14:11)
neperskaičiau niekur, kad aimėja teisintų mušimą.


Va būtent, kad ir neteisinau. Bet yra kas skaito kitaip. smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Lapkritinė aušra @ 2014 11 05, 13:17)
bet tada su protu reikia ir leisti/rekomenduoti/ patarti/ neštis ar ne tuos žaisliukus

Taip, jei nešiesi į svečius - turėsi dalintis. Nenori - nesineši. Pas mus darželyje tokia tvarka. Todėl mūsiškė nesineša ten net mylimiausio savo meškučio.

QUOTE(Stiprioji @ 2014 11 05, 13:21)
Prisiminiau vieną savo draugę, kuri turi 2 vaikus, bet jie labai skirtingų charakterių, vienam tik biški balso toną pakelia ir tai jau didelė bausmė, ašaros, kitam- nors tu ką, jis neklauso, nors kelk balsą nors tyliai kalbėk. Tai ką tada, tiesiog ilgai ir nuobodžiai tą neklusnų įkalbinėti? Tokie dalykai, kaip negražus elgesys svečiuose, ar prie stalo- tiek to, tegu įkalbinėja, ar akių lygyje pataria kaip geriau elgtis, tai jau ne taip svarbu, tiesiog kitą kartą jų nepakvies į svečius ar pan. Bet kai koks neklaužada savo elgesiu kelia pavoju sau ar kitam, nejaugi laukti, kol jam dašus arba atsitiks pasėkmės, kaip jau minėtame pavyzdyje apie šuniuką nešiojamą. O jei tai būtų broliukas mažas nešiojamas ar sesutė ar kitoks atvejis, kur vaikui dėl jo elgesio kiltų pavojus, tai nejau tėvams užtektų kantrybės ramiai aiškinti?

Aiškinimas aiškinimui nelygu. Vienus paveikia jau vien tai, kad tėvai pakėlė balsą, kitus gali paveikti ne tonas, o išsakyti žodžiai (pvz. man liūdna, kad tu taip elgiesi).
Kažko labai pasigavokai kurios narės tą pasakymą "akių lygyje". O kaip jum labiau patinka bendrauti su aukštesniais, žemesniais ar panašaus ūgio žmonėmis?
Atsakyti
QUOTE(adrija @ 2014 11 05, 12:50)
1. Bet tuo atveju ideta istrauka ,kaip suprantu,is kokios tai auklejimo knygos-tu neprivalai duoti savo daiktu,jei nenori.
Na,as drysciau abejoti ,ar tai gerai.Mano manymu,tai ugdo gobsuma ir skupuma.

2. Jus su MajaDi ivardijat uzsispyrimo atvejus,tai du skirting dalykai.


1. skaiciau psichologu patarimus tevams butent del vaiku dalijimosi savo zaislais. nepamenu iki kokio amziaus, bet negali liepti vaikui duoti savo zaisla kitam vaikui "is mandagumo", nes vaikas jausis nesaugus. nes jie per mazi suvokti, kad tai tik laikinai. na, gal penkiametis jau susivoks, kad zaislas bus duodamas trimeciui tik pazaidimui, bet gal ir ne. o ta trimeti tevai turi mokinti, kad zaislas to penkiamecio, o ne jo, todel gali to zaislo ir negauti.

dar vienas patarimas buvo. kai situacija, jog sveciuose maziukas zaidzia su zaislu, ir einant namo nenori jo palikti. tai jokiu budu neduoti to zaislo jam nestis namo, kad susivoktu, jog tas daiktas ne jo.

2. manau tai ne uzsispyrimas. tiesiog vieni zmones drasesni, kiti nedrasus. bet tai visai nereiskia, kad vieni uz kitus geresni ar net sveikesni biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(flight @ 2014 11 05, 14:25)
Iš  suaugusiųjų prizmės kitaip atrodo, bet pabandykime suprasti vaiką, kuris kartą jau davė savo mašinėles mažesniam , o tas jas apdaužė, aplaužė, ir pan. Napvz., koks dvimetukas,o kas jam - numetė, patrankė, ratą išlaužė. Juk pasitaiko, ateina į svečius su mažukais ir leidžia jiems siaubti visus namus, įskaitnat ir 'šeimininko' žaislus. Tai kitą kartą nukentėjusysis jau nebenorės dalintis ir žiūrės įtariai.

Tai tokios situacijos, pridėjus tėvų pagalbą, yra pačios geriausios pamokos. Prieš kitą mažo svečio vizitą vizitą ir ruošiesi su vaiku - aiškini, kad vėl bus mažas, kuris dar nesupranta, kas jo, kas ne ne jo ir atsakingai žaisti nemoka, derini, kuriuos žaislus palikti bendram žaidimui, o kuriuos išnešti, o kai kuriuos be jokių derybų pareiklalauji supakuoti ir keli ant spintų. Jei planuodavau, kad vaikų kambaryje gali kartu sukiotis metū-dviejų mažylis, visi žaidimai su smulkiomis detalėmis būdavo supakuojami ir keliami ant spintos be jokių kalbų ar argumentų, kad "mes žaisim ant stalo", ramiai atsakant, kad pasekmės per daug liūdnos gali būti ir apie tai nėra net kalbos.
Atsakyti
QUOTE(pagyvenus @ 2014 11 05, 14:33)
Jei planuodavau, kad vaikų kambaryje gali kartu sukiotis metū-dviejų mažylis, visi žaidimai su smulkiomis detalėmis būdavo supakuojami ir keliami ant spintos be jokių kalbų ar argumentų, kad "mes žaisim ant stalo", ramiai atsakant, kad pasekmės per daug liūdnos gali būti ir apie tai nėra net kalbos.



Na, aš, kaip mažylio mama, jaučiu savo atsakomybę ir pareigą prižoiūrėti savo atžalą ir pasaugoti, kad nepridirbtų ko nereikia ne namuose. MANO rūpestis yra prižiūrėti savo vaiką, kad anas nesugriautų svetimų namų, o ne šeimininkų rūpestis suslapstyti viską nuo A iki Z.
Smulkios detalės taip, bet o jei mažyliui šaus į galvą imti iš lentynų, spintučių viską ir mėtyti viso kambario perimetru (maniškis kaip tik šiuo metu tuo užsiiminėja, namuose, - krausto komodas ir stalčius, kuriuos galima)?.

noriu pasakyti, kad tai labaiu - svečio problema nei šeimininko.
Atsakyti
QUOTE(Le Murka @ 2014 11 05, 13:39)


QUOTE(adrija @ 2014 11 05, 13:59)


QUOTE(Aimeja @ 2014 11 05, 14:04)



Taigi įsiskaitykit, prašau: neprivalai duoti savo daiktu, jei nenori.

Taip, altruizmą, netgi labdarystę, reikėtų skiepyti nuo mažų dienų, niekas dėl to nesiginčija.

Bet vat, Jūs pačios draugei esat pasiryžę draugei skolinti mielu noru, pašalietei - gal ne. Jūs renkatės, tai kodėl iš vaiko atimate tokį pasirinkimą?
Jei vaiko nemokysit skirti "tavo" ir "mano", tai paskui nesistebėkit, kad Jūsų vaikas restorane svetimai tetai į lėkštę bandys įlįsti.




Atsakyti
QUOTE(Aimeja @ 2014 11 05, 10:22)
Oi kokia tyla po Hmmm... komentaro, žodžių pritrūkot.  biggrin.gif


o jei kas papasakos kitą atvejį? pvz apie tai, kaip vaikui darželyje perskėlė kaktą, o auklėtoja numojo ranka - jį namie labai muša? Apie tai, kaip vaikinas nužudė žmogų ir išsityčiojo iš lavono (organų), nes jį vaikystėje tėvas prievartavo? kas iš to?

QUOTE(pikkolo @ 2014 11 05, 11:29)
O jūs tikra, kad tai yra auklėjimas, o ne vaiko charakteris? Nes pvz. mano dukra svečiuose prasėdėtų man ant kelių ir neitų žaisti.

Mano draugės sūnus - niekada neidavo. Brolis - dūkdavo, eidavo su visais paplepėti, o jis ramiai kur nuošaliau įsikurdavo stebėti. Užaugo puikus vaikinas - ramus, atsakingas, mąslus. Daug draugų jam ir dabar nereikia.

QUOTE(adrija @ 2014 11 05, 11:50)
Bet tuo atveju ideta istrauka ,kaip suprantu,is kokios tai auklejimo knygos-tu neprivalai duoti savo daiktu,jei nenori.
Na,as drysciau abejoti ,ar tai gerai.Mano manymu,tai ugdo gobsuma ir skupuma.


o aš sakau, kad gerai. Lygiai taip pat gerai, kai tėvai sako, kai tėvai sako 'tu neprivalai leisti save liesti, jei nenori". Senoms tetulėms gal ir sunkoka susitaikyti, vienok... vaikui - saugiau.
Atsakyti
O šiaip, prikalbinti vaiką dalintis visai nesunku. Tik nereikia versti - duok, privalai ir pan. Galima pasidomėti jo žaislais (jei atsinešė, vadinasi - jam mieli ir brangūs), iš serijos - o,kokios gražios mašinėlės, o jos važiuoja? o kaip važiuoja? gal parodysi? O kuri greičiausia (geriausia, gražiausia), o kam šita, o ana? Surengiam lenktynes, parodyk, su kuria gali važiuoti mano Petriukas (žinoma, jei Petriukas tokio amžiaus, kad jau supranta ir moka adekvačiai elgtis), ir t.t. Ir žiūrėk, jau Jonukas su Petriuku smagiai žaidžia, tereikia trupučio fantazijos, geranoriškumo ir pastangų. smile.gif
O jei tik atėjęs pas vaiką iš karto reikalausi - duok dabar Petriukui pažaisti, fuu koks nemandagus, nesidalini, nenori tai ir nereikia, rasim mes ką veikt ir be tavo mašinėlių - ko tada tikėtis?
Atsakyti