radot del ko pergyvent. Is pavydo zmones loja kiek pajegia. Maziau kreipkit demesi ir dziaukities, kad su mama sutariat, kad vienisa nesat, kad gyvent turit kur, kad darba turit. O kai vel puls aiskint, kaip jum gerai, tai ir sakykit: aisku, faina man, o tu pavydi? Ne? O tai ko cia tada i mano gyvenima su savo sudinais batais lipi, savo gyvenimo neturi?
QUOTE(Terroriste @ 2014 10 31, 14:26)
radot del ko pergyvent. Is pavydo zmones loja kiek pajegia. Maziau kreipkit demesi ir dziaukities, kad su mama sutariat, kad vienisa nesat, kad gyvent turit kur, kad darba turit. O kai vel puls aiskint, kaip jum gerai, tai ir sakykit: aisku, faina man, o tu pavydi? Ne? O tai ko cia tada i mano gyvenima su savo sudinais batais lipi, savo gyvenimo neturi?

Paranoja (paránoia, graikų kalba parà = šalia, greta ir noûs = protas) persekiojimo iliuzija, manija, kuri nelaikoma atskira liga, o tik tam tikrų psichinių sutrikimų simptomu.
Pacientas jaučiasi persekiojamas. Paranoidinė asmenybė dažnai tvirtai tiki, kad kiti žmonės bet kokiomis priemonėmis siekia jį apgauti, įžeisti, sužaloti ar netgi užmušti. Žmogus dažnai tokius teiginius paremia įrodymais, kurie jam atrodo visiškai įtikinami, nors kitiems asmenims nieko nepasakantys. Tokie įsitikinimai gali būti kokios nors manijos požymiai. Paciento neįmanoma perkalbėti, kitų asmenų pateikiami racionalūs argumentai ir bandymai įtikinti neduoda jokių vaisingų rezultatų.
gal jusu dukros teisios kazkiek
Pacientas jaučiasi persekiojamas. Paranoidinė asmenybė dažnai tvirtai tiki, kad kiti žmonės bet kokiomis priemonėmis siekia jį apgauti, įžeisti, sužaloti ar netgi užmušti. Žmogus dažnai tokius teiginius paremia įrodymais, kurie jam atrodo visiškai įtikinami, nors kitiems asmenims nieko nepasakantys. Tokie įsitikinimai gali būti kokios nors manijos požymiai. Paciento neįmanoma perkalbėti, kitų asmenų pateikiami racionalūs argumentai ir bandymai įtikinti neduoda jokių vaisingų rezultatų.

QUOTE(Pavasarinejautuke @ 2014 10 31, 13:40)
O nuo mamos viskas ir prasidėjo.. Ji visą laiką visiems pasakojo, kaip jinai dirba namie, kaip pati viską daro, taip ir susidarė nuomonė, kad esu netikša, kuri nieko nedaro, net vaikų savo neaugino...
Taip, jei jūsų mama būtent taip pateikinėjo situaciją ir dar, matomai, pasiguosdama (kaip jai sunku, kaip savo gyvenimą dukrai ir anūkėms paaukojo ir t.t.) - natūralu, kad aplinkiniai reaguoja taip, o ne kitaip.
O iš ko jaučiate tas aplinkinių reakcijas? Ką jums sako?
Prakalbote, lyg jums būtų 20 metų... Pirmiausia pradėkite dirbti su savimi. Kodėl jums taip svarbu, ką kiti apie jus galvoja? Kur jūsų savivertė?
Imkit Robino Sharmos mintis:
"Atminkite, niekas negali jūsų pažeminti, įskaudinti ar įžeisti be jūsų pačių sutikimo. Auksinis raktas į laimę ir sėkmę - tinkama įvykių interpretacija. Į visus gyvenime sutiktus žmones, ypač į tuos, kurie jus skaudina, žiūrėkite kaip į vertingus mokytojus. Užuot įsižeidę už padarytą skriaudą, padėkokite jiems, kad suteikė naudingą gyvenimo pamoką, kuri jus tik dar labiau užgrūdino."
Žinau, kad tokias mintis nėra lengva priimti. Tam reikia įdirbio, savęs pažinimo. Visuomet prisiminkit: kitų pakeisti negalite, keistis galite tik pati. Visą gyvenimą dirbote, laikas pradėti pažinti save ir dirbti su savo vidumi.
Imkit Robino Sharmos mintis:
"Atminkite, niekas negali jūsų pažeminti, įskaudinti ar įžeisti be jūsų pačių sutikimo. Auksinis raktas į laimę ir sėkmę - tinkama įvykių interpretacija. Į visus gyvenime sutiktus žmones, ypač į tuos, kurie jus skaudina, žiūrėkite kaip į vertingus mokytojus. Užuot įsižeidę už padarytą skriaudą, padėkokite jiems, kad suteikė naudingą gyvenimo pamoką, kuri jus tik dar labiau užgrūdino."
Žinau, kad tokias mintis nėra lengva priimti. Tam reikia įdirbio, savęs pažinimo. Visuomet prisiminkit: kitų pakeisti negalite, keistis galite tik pati. Visą gyvenimą dirbote, laikas pradėti pažinti save ir dirbti su savo vidumi.

O gal tai hormonu veiklos padarinys?Gal uztektu su patyrusia seimos daktare pasikalbet?Gal pries menopauze kiausides suaktyveja,isskiria daugiau moterisko hormono ir stoga veza,siaip tai koks tu kaimyniu ir jusu reikalas kas ka namuose daro ,jeigu vyras,mama ir dukros gyvenime nesiskunde?Man tai visai dzin ,ir mano kaimynei dzin kas pas mus namuose vyksta
QUOTE(Pavasarinejautuke @ 2014 10 31, 13:36)
Taip, psichologė sakė, kad čia susidėjo 4 dalykai - mano autoimuninė liga, vaistai nuo jos, klimaksas ir depresija. Suprantu, kad apkalbos tai, į ką nereiktų kreipti dėmesio ir neimti į širdį. Protas gal ir supranta, o jausmai ir emocijos išdarinėja visai kitus dalykus....
Atleiskit,praleidau si posta...pati geriausiai suvokiate diagnoze gal net depresijos nera,nezinau apie imunine ir jos vaistus,bet reiketu susirasti universalia,pagyvenusia ,pazangias technologijas ir vaistus pripazistancia,vidaus ligu gydytoja ir pasinaudoti tuo, ka siais laikais lietuvoj imanoma gauti menopauze isgyvenancioms moterytems...ir viskas susidelios i savo vietas,tik dziaugtis reikia tuo ka jus turit ir kas pasidaro jums maziausiai jegu idedant,dukros auga,mama sveika,jus turit darba ir vyras ne veltedis,ne tundroj ar taigoj gyvenat-yra kaimynu,kurie esant bedai dar ir ranka isties,o kad mama padejuoja...cia kaip ir desnis,senuoliai visuomet demesio nori
Tikrai galiu pasakyti 100 procentu, zmonems iki jusu ...tikrai galva neskauda. Jie yra uzsieme savais rupesciais ir tikrai ne iki jusu. O tiems, kurie gyvena svetimais gyvenimais, niekas niekada pagarbos nejaute. Tai kodel turit kreipti demesi jus?
Ir dar, neturiu tevu, tikrai baltai pavydziu, kad turit toki ramsti.
As cia jauciu zema saviverte, bendravimo stoka ir hormone pokycius.
Todel siulau:
1. pagert nuostabu vaistuka meflovan... 1 savaite po 2 capsules, o veliau po 1. Pagert pora menesiuku. Tai naturalus moteriskas hormonas, kuris labia padeda.
2. uzsiimt savivertes gerinimu. Turit nusistatyti tiksla ir ji igyvendinti.
Kad ir pvz. uzsispirt numest 5 kg svorio. Bet ne badaujant, o sveiko maisto deka. Kruopos ir vaisiai(angliavandeniai ir tik sveiki...dziovinti vaisiai ir cinamonas vietoj cukraus....iki pietu), puodelio porcijos (dazniau, bet maziau), darzoves, baltymai vakare. Daug kefyro, raugintu kopustu. Riebalus degina cinamonas, astri paprika, avokadas.
3. labia padetu naujos pazintys. O tai butu gerai padaryti uzsirasius i kokius sokius ar sporto sale.
4. Nuosirdziai siulau paprasyti psichiatres biuletenio menesiui. Kol sveikata pagers. Gal cia dar ir tiesiog dabinis koks issekimas? Pailsejus ateitumet su kita sveikata, energija ir gal tada bendradarbes jums neatrodys tokios jau...
Ir dar, neturiu tevu, tikrai baltai pavydziu, kad turit toki ramsti.
As cia jauciu zema saviverte, bendravimo stoka ir hormone pokycius.
Todel siulau:
1. pagert nuostabu vaistuka meflovan... 1 savaite po 2 capsules, o veliau po 1. Pagert pora menesiuku. Tai naturalus moteriskas hormonas, kuris labia padeda.
2. uzsiimt savivertes gerinimu. Turit nusistatyti tiksla ir ji igyvendinti.
Kad ir pvz. uzsispirt numest 5 kg svorio. Bet ne badaujant, o sveiko maisto deka. Kruopos ir vaisiai(angliavandeniai ir tik sveiki...dziovinti vaisiai ir cinamonas vietoj cukraus....iki pietu), puodelio porcijos (dazniau, bet maziau), darzoves, baltymai vakare. Daug kefyro, raugintu kopustu. Riebalus degina cinamonas, astri paprika, avokadas.
3. labia padetu naujos pazintys. O tai butu gerai padaryti uzsirasius i kokius sokius ar sporto sale.
4. Nuosirdziai siulau paprasyti psichiatres biuletenio menesiui. Kol sveikata pagers. Gal cia dar ir tiesiog dabinis koks issekimas? Pailsejus ateitumet su kita sveikata, energija ir gal tada bendradarbes jums neatrodys tokios jau...
QUOTE(Pavasarinejautuke @ 2014 10 31, 13:40)
Sveikos,
Esu čia naujokė, tačiau labai ieškau pagalbos. Noriu papasakoti savo istoriją ir sulaukti Jūsų patarimų, ką daryti toliau?
Esu moteris, kuriai jau virš 50 metų. Turiu vyrą, dvi dukras (16 ir 27 m), bei mamą. Su mano mama gyvename visą gyvenimą. Ji visą laiką man padėjo. Prižiūrėjo vaikus, gamino valgyti, tvarkė namus ir t.t. Aš dirbau, bet taip pat visą gyvenimą viską dariau. Ir valgyt gaminau, ir namus tvarkau, daržuose dirbau ir t.t.
Tačiau dabar neberandu ramybės. Darbe (čia dirbu jau virš 20 metų) paskutiniais metais netyla apkalbos, kad labai gerai gyvenu, mama už mane viską padaro, mano vaikus užaugino, o aš net valgyt padaryt nemoku, nes viskas už mane padaryta... Bandžiau tai netti, kažkaip užsiminti, kad pvz vakar padariau tą ar aną, tačiau viskas yra nuleidžiama juokais, atseit esu melagė ir tinginė. Į darbą eiti nebegaliu, nes nuolat girdžiu apkalbas ir pajuokas...
Anksčiau gyvename bute, kur kaimynai mane apkalbinėjo taip pat. Prieš metus persikraustėme į namą, tačiau jaučiu, kad kaimynai ir čia manęs nekenčia.. Su giminėmis bendrauti nebegaliu, nes visiems esu tironė, kuri verčia mamą dirbti.
O nuo mamos viskas ir prasidėjo.. Ji visą laiką visiems pasakojo, kaip jinai dirba namie, kaip pati viską daro, taip ir susidarė nuomonė, kad esu netikša, kuri nieko nedaro, net vaikų savo neaugino... Vyro parama menka, nes jis dirba toli nuo namų, grįžta retai. Mergaitės mane myli, bet mano, kad apkalbas ir aplinkinių priešiškumą didžiąja dalimi išsigalvoju.
Vaikštau pas psichologą, geriu vaistus, tačiau nelabai tepadeda... Nebenoriu gyventi, esu niekam tikusi, kliuvinys visiems, pajuokos objektas. Mano gyvenimas nuėjo veltui, nebežinau ką daryti..
Esu čia naujokė, tačiau labai ieškau pagalbos. Noriu papasakoti savo istoriją ir sulaukti Jūsų patarimų, ką daryti toliau?
Esu moteris, kuriai jau virš 50 metų. Turiu vyrą, dvi dukras (16 ir 27 m), bei mamą. Su mano mama gyvename visą gyvenimą. Ji visą laiką man padėjo. Prižiūrėjo vaikus, gamino valgyti, tvarkė namus ir t.t. Aš dirbau, bet taip pat visą gyvenimą viską dariau. Ir valgyt gaminau, ir namus tvarkau, daržuose dirbau ir t.t.
Tačiau dabar neberandu ramybės. Darbe (čia dirbu jau virš 20 metų) paskutiniais metais netyla apkalbos, kad labai gerai gyvenu, mama už mane viską padaro, mano vaikus užaugino, o aš net valgyt padaryt nemoku, nes viskas už mane padaryta... Bandžiau tai netti, kažkaip užsiminti, kad pvz vakar padariau tą ar aną, tačiau viskas yra nuleidžiama juokais, atseit esu melagė ir tinginė. Į darbą eiti nebegaliu, nes nuolat girdžiu apkalbas ir pajuokas...
Anksčiau gyvename bute, kur kaimynai mane apkalbinėjo taip pat. Prieš metus persikraustėme į namą, tačiau jaučiu, kad kaimynai ir čia manęs nekenčia.. Su giminėmis bendrauti nebegaliu, nes visiems esu tironė, kuri verčia mamą dirbti.
O nuo mamos viskas ir prasidėjo.. Ji visą laiką visiems pasakojo, kaip jinai dirba namie, kaip pati viską daro, taip ir susidarė nuomonė, kad esu netikša, kuri nieko nedaro, net vaikų savo neaugino... Vyro parama menka, nes jis dirba toli nuo namų, grįžta retai. Mergaitės mane myli, bet mano, kad apkalbas ir aplinkinių priešiškumą didžiąja dalimi išsigalvoju.
Vaikštau pas psichologą, geriu vaistus, tačiau nelabai tepadeda... Nebenoriu gyventi, esu niekam tikusi, kliuvinys visiems, pajuokos objektas. Mano gyvenimas nuėjo veltui, nebežinau ką daryti..
tai gal tikrai mama padaro didžiąją dalį darbų namuose?
išeitis būtų buvusi gyventi atskirai,ką ir daro visi suaugę žmonės, ypač sukūrę savo šeimas, na bet jei jums jau 50 ,tai mama labai garbaus amžiaus ir sveikatos matyt ne per daugiausia, gal ir nebeverta jos kažkur iškeldinti, kad įrodytumėt savo savarankiškumą

QUOTE(kakavaryte @ 2014 11 01, 00:31)
4. Nuosirdziai siulau paprasyti psichiatres biuletenio menesiui. Kol sveikata pagers. Gal cia dar ir tiesiog dabinis koks issekimas? Pailsejus ateitumet su kita sveikata, energija ir gal tada bendradarbes jums neatrodys tokios jau...
Nuoširdžiai siūlau pas jokius psichiatrus nesikreipti, ypač valdiškose įstaigose, nes būsit visų akyse nurašyta kaip psichiškai nestabilus žmogus. Jei dėl psichinių sveikatos problemų imat biuletenį, respekto taškų tikrai negausit nei prieš darbdavį, nei prieš kitus. Juk tos problemos linkusios kartotis. Nepasidarykit sau meškos paslaugos.
Ne, net netikiu, kad Jums autore 50 metu
. Ka per nesamones rasote? As tai isvis nieko blogo nematau, kaip tik viskas gerai, turit mama, vyra, dukras, namus, galejot dirbti, nes mama vaikus priziurejo. Kas blogai? Ar kazkas baisaus seimoj atsitiko? Kazkas serga nepagydomai ar neturit ranku ir koju, gal badaujat ar nera is ko vaiku maitint? Ar neturit sveikos nuovokos, kad kreipiat demesi i kazkokias kaimynu ar bendradarbiu apkalbas? Visur visi visus apsneka ir nereikia kreipti demesio ir juolab aiskintis pries svetimus. Gyvenkit savo gyvenima, maziau antidepresantu ir raminanciu gerkit (kol nepripratot) ir dziaukites ka turit. O tai skaitau Jusu tema, kad ''nebera vilties viska istverti'' ir nesuprantu kame problema pas Jus
.

