As taip pat manau, kad jums "susidejo" ir pernelyg isputete burbula.
Suprantu, kad jausmas buti VISU smerkiamai yra nepakeliamas. Bet labai tiketina, kad jis yra generuojamas jusu vidaus, ne realiu ivykiu.
Ar seniai prasidejo si savijauta? Tikriausiai buvo laikas, kai gyvenote taip pat, bet zmones nepavydejo ir nesmerke? Kas pasikeite nuo to laiko?
Mano galva, retai kas pavydi gyvenimo su motina. Suauge vaikai turi ir nori gyventi atskirai, taip sveikiau visiems.
Antra, mama irgi nera ar nebuvo neveiksni. Jei butu buvusi nepatenkinta tokia situacija, galejo gi atsiskirti, ar ne?
Neminite tevo. Darau isvada, kad ji yra vienisa moteris ir galbut kaip tik jai buvo daug patogiau, mieliau gyventi su jumis nei vienai, ir JUS PADARETE JAI DIDELE PASLAUGA
sutikusi gyventi kartu.
O kad gyvendama kartu ji prisideda kuo gali prie bendros geroves, tai gal normalu?

Man regisi, kad visi seimos nariai turi prisideti ir prisideda kad bendras vezimas riedetu i prieki sklandziai ir visiems patogiai.
Nebent laikote ja pastumdeles pelenes vietoje, atimate pensija ir kitaip skriaudziate.
O kad ji skundziasi, tai...

Teko pastebeti, kad skundai ir aukos pozicija yra labai populiarus jusu mamos (ir ankstesnese) kartose. Oi kaip mane skriaudzia, oi kaip as aukojuosi, oi kokia as vargse. Gailekite manes, guoskite, guoskite.
Nelabai isivaizduoju siuolaikines trisdesimtmetes-keturiasdesimtmetes, net ir sulaukusios garbaus amziaus, taip rypuojancias.