Nėštumo planavimas po abrazijos, persileidimo

Mes dar neplanuojam, bandom atsigauti po to, kas buvo. Gydytoja sake, kad planuoti galime po vieno ciklo. As labai noriu sustipreti, fiziskai, emociskai. Nusipirkau vitaminu sau ir vyrui (netgi paprasti multivitaminai yra labai gerai, tik as ziuriu, kad butu ekologiski, augalu pagrindu). Einu i akupunktura, bandau numesti kelis papildomus kg kuriuos priaugau, stengiuosi valgyti maziau cukraus ir miltiniu patiekalu, daugiau laiko praleist lauke.

Jetau, benute, tavo kitas avataras ir as nepazinau taves nu cia dabar labai labai gaila, kad taip nutiko, uzjauciu kaip tu dabar?

na ka as zinau kaip as save stiprinau, tiesiog geriau vitaminus ir tiek, stengiausi valytis mintis galvoje (kas man ir po metu dar nesigavo:D), daugiau lauke stengiaus pavaikstineti, palepinti save, tiesiog kaip ir visos kitos cia rasiusios

net širdį suspaudė paskaičius.. mums ir nelaimė įvyko šių metų liepos 9 dieną praradom savo leliukus 17 nėštumo savaitėj..
tiksliau viskas prasidėjo 4 liepos, bet praradau savo angeliukus liepos 9.. baisu kiek žmogui lemta kartais..
jauniute, tu sakai ir po metų neatsigavai, žinoma, to skausmo niekada nepamirši, tik galbūt lengviau pasidaro vėliau... (jei ne per daug klausiu, o jūs po nelaimės daugiau neplanuojat ar dar nelaikas jums atrodo?_)
man šitą skausmą tik nauja gyvybė sumažins, aišku reikia žiūrėti į priekį gyvenimas tęsias, kaip bebūtų žiauru, bet reikia būti stiprioms mūsų ateities vaikučiams

* jetau kaip baisu kas atsitiko?

** na taip po metu pasidaro lengviau, gal ne tiek lengviau kiek tas skausmas ir prisiminimai igauna kita forma, bet kad to neimanoma pamirsti tai tikrai
po nelaimes neplanavau kazkur daugiau nei pusmeti, nes buvo is tu nervu suslubavus sveikata ir fizine ir svarbiausia dvasine o db planuojame, jau berods 5 ciklas, bet kolkas nieko

vieno iš dvynukų vaidenmaišis trūko, nubėgo vandenys nei iš šio nei iš to..
o tada prasidėjo visas košmaras... galvojom, kad gal pavyks išsaugoti kitą leliuką, nes jie atskirose placentose buvo... nes jau tam su nubėgusiais vandenim šansų išguvent nebebuvo ir vandenys per 3 dienas neatsistatė (kas retai, bet įvyksta, tikėjomės to stebuklo..) o per tas dienas infekcija jau metės į mano kraują, nors dar galvojo daryt tokią procedūrą, kai suleidžia vaistukų ir tiesiog užmigdo vieną iš leliukų, kad kitam būtų šansas išgyvent, ir jį palieka iki tol, kol gimdymas prasidės...rizika ir yra, bet ji mažesnė nei kad palikt kaip yra be vandenukų, nes širditė tai dar plakė..., bet kai mano kraujas rodė jau infekcija, tos rizikos buvo tiesiog per daug, ir pasitikėt tuo 10-20 procentu kad viskas baigsis gerai, tiesiog negalėjom rizikuot nei mano gyvybe, kas labai buvo tikėtina kad gausiu kraujo užkrėtimą ar gimdos, ir tuo labiau likusiu leliuku, infkecijos galimybė, ankstyvas gimdymas, apsigimimas būtų buvę visą gyvenimą sunku jei ir būtų išgyvenus, dabar tas skaumas vienu metu praeitas, tik reikia laiko viskam susigulėt paskiau leido skatinamuosius, sarėmiai, epidūras.. turėjau pati išgimdyt negyvus leliukus, čia man didžiausias košmaras.. gyvenimo patirtis, kurios niekam nelinkėčiau. atrodė praėjo tos 12 savaičių, kai galvojom rizikingiausias laikotarpis, visą nėštumą kiek jo buvo, jaučiaus puikiai, jokių blogumų nebuvo, kraujas geras, echo geros.. kodėl taip nutiko, niekas nežino, 7-10 proc visų nėštumų (dvigubų ir ne tik) taip gali nutikt, gal trūko ko tam vandenmaišiui jau nuo užsimezgimo, gal kokios kitos patologijos, o gal tiesiog tokia "sėkmė" , plius nežmoniškas karštis tą dieną galėjo ir savo duot. aš nei pervargus buvau, nei dirbau.. miegojau, atsikėliau ir tai įvyko. na taip matyt buvo lemta,taip turėjo būt.
Kažkur skaičiau labai giliai sukrėtusią frazę angliškai, lietuviškai būtų maždaug taip, kad jie buvo tiesog per idealūs šiai žemei kaip ten sako Dievas pasiima savo, ta dabar labai nežmoniškai tikimės, kad kai jau bus laikas, mūsų du angeliukai atsiųs broliuką ar sesutę, kuriuo galėsim džiaugtis iki galo

o jums sėkmės, ateis mažiukas, dar matyt ne laikas

jetau, floria, net siurpas per kuna ejo beskaitant netgi epidura gavot?

laikykites, zinoma sugris jusu leliukai, tikiu tuo kada leido vel planuoti?

taip.. paprasta tabletė nebepadėjo,skausmas jau buvo ohoho... o tuo metu dar ir fizinio skausmo kęst nenorėjau.. nors jau nebedaug ir būtų buvę kentėt, nes kai padarė epidūrą jau buvo 4 cm. ir kelios min po epidūro gimė pirmas leliukas, o po 10 min kitas... pilno atsidarymo laukt nereikėjo, nes leliukai gi mažiukai.. 18 ir 19 cm tik tebuvo...
bet buvo rizika, kad gal placenta neatšoks, nes jai gi ne laikas, o pas mane dar ir dvi, tai sako reiks į operacinę ir tada ten tikrai reiks epidūro, tai dar ir dėl to nebedvejojau, kad ir kaip jo nenorėjau, bet sakau jei čia kentėsiu ir galiausiai vistiek reiks. na bet neprisireikė įsikišimo, placentos gerai pačios išėjo..

laikaus, kas belieka. tik tą praėję gali suprast kaip tai sunku yra. nors pažiūri kitų istorijas, dar vėlesniam nėštume praranda, ar dar baisiau, laidoja jau paaugusius vaikus,čia tai košmaras, kurio nė nesinori prisileist prie savęs.. bet žinoma kiekvienam savo bėdos sunkiausios, ir kol nesusiduri su rimčiau, tol negalvoji kaip išgyventum. bet mes, moterys, stiprios, kažkaip įveikiam viską ir galiausiai aplanko laimė..
leido bandyt rudeniop. rugpj gale eisiu pas gydytoją kad dar pažiūrėtų jog viskas gerai, kraują išsitirt, ir kokį spalį jau pradėt vėl.

Floria, stiprybes labai skaudejo sirdi, kai sekiau gruodinukuos tavo istorija. ir , merginos, nera ribos, kada nestumas tampa saugus. Man visas nestumas yra viena didele rizika, iki pat pergalingo galo. Ramu tik tada, kai vaikas jau salia. Aisku, tuomet kitos neramybes ir kiti rupesciai, bet tai jau visai kas kita.

Siaip sako, geriausias gydymas yra ta pati liga is naujo. Kaip bebutu ziauru, tiesa. Man po abrazijos visa sita priverte isgyventi sunus, kuriam dar tik 2 metai, jei ne jis, buciau isvaziavus, turbut..

Floria, skaiciau ir tirtejau
bet tikrai tikiu, jog ateity ateis begaline begaline laime ir Jums ir man ir visoms cia esancioms

kazi kaip Hazell sekas? neparase daugiau nieko

Merginos jus jau po visko,o manes tas laukia tik... siandien gine nemate sirdutes(6-7 savaites),sako nesivystantis. jei nepradesiu kraujuoti iki penktadienio,guldys valymui.. bet skaiciau kad kai kurioms duoda tabletes kad prasidetu naturaliai, as jau tiek turejusi tu narkoze per tuos 2 metus kai leliu planuojame Kodel vienoms galima su tabletemis kitoms ne?
3 IUI,poto 1 IVF, poto vel 4-as IUI ir su tokia pabaiga...gyvenimas kartais buna tikras suds

Labai uzjauciu mergaites.. man taip baisu buvo isgimdyti savaji 12sav,pamatyti ta maza zmoguti,o cia dar du maziukai..labai uzjauciu.. Foksiuke,laikykis ir tu.. cia tik laikas gydo...man jau beveik 3men praejo,organizmas jauciu kad pilnai atsistates,bet apie planavima negaliu net pagalvoti..

Man pries sav paciai naturaliai prasidejo persileidimas
Jau buvo 4d kaip zinojau kad nesivystantis, buvo 7 sav, o puslytei tik 5 sav.
4 d nieko nevyko vos pAtepliojo, nusprendziau vaziuot i klinikas tos tabletes, bet ten issikalineja kaip visad, sako mazai kraujuojat negresia gyvybei jusu pavojus neguldysim, sako dar kraujo tyrimu neturit( nesuprantu kodel klinikose ju negali padaryt) . Liepe pasidaryt kraujo tyr ir grist kita diena, gal paguldys.
Tai grizau namo ir nakti pradejau kraujuot pati smarkiai su . Na ir nebeteikejo tos ligonines. Dar vis po truputi valosi . Bet likes tik toks tepliojimas