11 diena. 2013 m. liepos 12 d., penktadienis
Pabundu vos pradėjus švisti

Didžiausias nustebimas apima pamačius, kad aikštelė pilna lengvųjų automobilių ir kemperių

Pasirodo, nemažai avantiūristų naktimis serpantinais bando pasivažinėti

Apsidairau, vaizdai nieko gero

Žadinu vyrą ir siūlau susirasti normalesnę vietelę tolimesniam poilsiui

Užsimiegoję kylam aukštyn netrukus matom nuorodą, kad pasiekėm aukščiausią didžiosios Sankt Bernardo perėjos vietą


...Pavažiuojam dar šiek tiek ir... netenkam žado

Prieš akis atsiveria apledijusiam ežere atsispindintys kalnų siluetai

Visi miegai akimirksniu išgaruoja, šoku iš mašinos ir atsižiūrėti negaliu į dievišką vaizdelį

Ir vėl pagalvoju - nėra to blogo, kas neišeitų į gerą juk, jei ne nakvynė automobily, tikrai taip anksti čia nebūtume atsibeldę

... Žvelgdama į nuostabų ežerą, nejučiom prisiminiau ir skeptišką vyro klausimą tą vienintelę lietingą mūsų kelionės dieną (rytą) Austrijoj pasiūlius bėgti į Šveicariją: negi manai, kad pabėgsim

Tiesą sakant, ir pati tada netikėjau, kad pabėgsim

O tuo labiau, negalėjau net įsivaizduoti, kiek nuostabių saulėtų akimirkų išsvajotoji šalis ruošias mums padovanoti

Ech, Šveicarija, Tu nepakartojama

Nors dabar turim su Tavimi atsisveikinti net neabejojam - būtinai kažkada dar sugrįšim
...Keliaudami galite susibadyti spygliais, bet stovėdami vietoje nepamatysite rožių...