Nostalgija dvelkianti pasaka arba Alpių karalystėj

Labai gražūs vaizdai! Kai vasarą buvom užsukę į Lichtenšteiną visi suvenyrai ar bent didelė dauguma jų, buvo su Šveicarijos motyvais. Kol kas brangiausias (apie 7 eurai) magnetukas būtent ten ir įsigytas, o kaip Šveicarijoje?

Lenkiu žemai galvą prieš nuotraukų grožį kaip visada... matytos ir gražios tos vietelės, taip smagu vėl pergyvent AČIŪ

Greendeath, mano pats brangiausias, beveik 10 EUR kainavęs, visiškai niekuo neypatingas, magnetukas irgi iš Lichtenšteino Nežinau, bet ten visų suvenyrų kainos man visiškas kosmosas pasirodė Šveicarijoj suvenyrai kainavo tikrai šiek tiek pigiau - kiek pamenu, bent jau magnetukų kainos svyravo nuo 5 iki 10 frankų Aišku, tie brangiausieji, patys gražiausi ir buvo
Pst. Reportažo pabaigoj pažadu nufotografuoti ir parodyti savo magnetų kolekciją

Juki, man rodos, tolimesnis mūsų kelionės maršrutas bus beveik identiškas Jūsiškiui Na, gal ne visose, bet daugumoj vietų tikrai mes abi pabuvojom

[quote=Aidluka,2015 02 13, 14:49]
Greendeath, mano pats brangiausias, beveik 10 EUR kainavęs, visiškai niekuo neypatingas, magnetukas irgi iš Lichtenšteino Nežinau, bet ten visų suvenyrų kainos man visiškas kosmosas pasirodė Šveicarijoj suvenyrai kainavo tikrai šiek tiek pigiau - kiek pamenu, bent jau magnetukų kainos svyravo nuo 5 iki 10 frankų Aišku, tie brangiausieji, patys gražiausi ir buvo
Pst. Reportažo pabaigoj pažadu nufotografuoti ir parodyti savo magnetų kolekciją

Super! Būčiau prašius šitos nuotraukos

…Mes vis dar prie Blausee ežero Užmatau hamaką Viskas, mano pasivaikščiojimas baigtas – negi praleisiu progą valandžiukei jame prigulti ir paskęsti svajų ir fantazijų pasauly žvelgdama į gražų ežerą ir klausydamasi kalnų upės šniokštimo Vyrukai irgi sau veiklos netrukus atranda Pasirodo, šitas smaragdinis grožis tiesiog knibžda nuo upėtakių gausos – mano gyvunėlių mylėtojai pasiruošę jiems sušerti visas kuprinėj turimas duonos atsargas



…Žvelgiu į debesyse paskendusias, vos įžiūrimas, kalnų viršūnes Ech, kad taip rytojus padovanotų dar vieną gražią ir saulėtą dieną mūsų mylimoj Šveicarijoj



…Šiek tiek pradeda dulksnoti lietus Ateina laiminga mano chebrytė… šlapia nuo galvos iki kojų Begaudydami ir bešerdami tuos upėtakius spėjo beveik ir išsimaudyti - naivuoliai, manė, plikom rankom pavyks pagauti kokią žuvelę Deja, planas neišdegė, bet pats procesas džiaugsmo ir adrenalino suteikė be galo be krašto Pasidžiaugiam taip puikiai ir įdomiai praleista savo “tinginio” diena Tiesa, dienos metu po Blausee ežeriuką galima paplaukioti valtele ir, nors, kai kuriose vietose, ežero gylis siekia net 12 metrų, vandens skaidrumas kuo puikiausiai leidžia pamatyti akmenimis nusėtą ežero dugną





...O čia, tikriausiai netolies gyvenančių arba kažkada gyvenusių gyvūnėlių iškamšos


Papildyta:
…Dar pavaikštinėjam po šalčiu tvoskiantį riedulių labirintą









…Apžiūrim įdomų augalą



Papildyta:
…Pagaliau jau sukam į Kandersteg’ą Nuvažiuojam pažiūrėti nuo kada pradeda dirbti keltuvas turėsiantis ryt mus pakelti į kalnus



…Stabtelim prie upės – nusprendžiam, kad čia ta pati, kurią ką tik matėm tekant šalia ežero



…Prie bariuko aptinkam šeimininko kantriai belaukiantį gražų šuniuką



…Rodos, dangus šiek tiek pradėjo giedrytis Važiuojam į kempingą Statom palapinę ir užsnūstam su viena vienintele mintimi: padovanok, Dievuli, mums dar vieną saulėtą dienelę Šveicarijoj

10 diena. 2013 m. liepos 11 d., ketvirtadienis

…Išaušta mūsų mažojo vyruko išsvajotasis rytas Rytas, turėsiantis padovanoti mūsų šeimai pirmąjį rimtesnį žygį po kalnus Visi pabundam, bet taip nedrąsu lysti lauk iš palapinės… panašu, kad Dievulis mūsų vakarykščio prašymo neišgirdo Kokia niūruma palydėjom vakar vakarą, tokia ir pasitinkam rytą Sūnus pamatęs mūsų abejones, pareiškia: nesvarbu koks oras , kalnų žygio jokiu būdu neatsisakysim Keliames ir… negalim patikėti… iš už kalnų išvystam išlendančią saulę Puikumėlis



…Pusryčiaujam, kraunamės mantą ir važiuojam prie keltuvo





…Vos spėjam sustoti aikštelėj, akimirksniu prisistato gražus katinukas Na, niekaip mes negalim apsieiti be gyvūnėlių



…Sumokam už aikštelę, nusiperkam keltuvo bilietą į vieną pusę ir kylam link savosios - tiksliau, kol kas gal teisingiau būtų pasakyti, link sūnaus, svajonės

http://www.sunnbuel.ch/sommer/

… Sūnulis negali nustygti savam kaily – juk tiek laukė, tiek svajojo apie šią dieną, o dabar svajonė tapo tiesiog ranka pasiekiama Oi, tikriausiai negerai palyginau – juk mūsų svajonė ne ranka, o kojomis pasiekiama Teks šiandien joms gerokai padirbėti, kol nuo kalno viršaus nusileisime į apačią Na, bet kol kas laukiame - šiandien būsime pirmaisiais turistais šiuo keltuvu pakilusiais į Sunnbüel viršukalnę

…Netrukus mes jau viršuje Prieš akis atsiveria žydinčios pievos ir beprotiškai gražios Alpės













...Netrukus prieinam nuorodą Pamatom, kad iki Kandersteg'o beveik trys valandos kelio Trys valandos - patyrusiems ir ištvermingiems keliautojams, kaži kiek laiko prireiks mums





Papildyta:
…Ką gi,kryptį jau žinom - keliaujam į priekį Prieš akis išdygsta kažkoks “babaužis”



...Gėlėti kalnai











...Suoliukas, tiesiog kviečiantis prisėsti poilsio minutėlei

…Pasėdim ant suolelio, pasižvalgom į mus supantį grožį ir keliaujam toliau









…Netikėtai aptinkam kelis… leliukus O kurgi jų mamos Pasirodo, visai netoliese – paskui karvių bandą lakioja





…Pagaliau sankryža - galvoj sukirba mintis: gal rinktis kitą maršrutą, gal geriau kilti į kokį kalniuką, o ne leistis žemyn



…Bet mūsų "vedlys" neleidžia dvejoti - nelabai pasitiki savo tėvų sugebėjimais, tai net nesvarstydamas nurūksta takeliu, vedančiu link Kandersteg'o



Papildyta:
...Na, ir gerai - nėra ko blaškytis Sekam paskui sūnelį - tegul šiandien jis ir būna ne tik savo svajonės, bet ir mūsų vedliu

O tai jau kuris laikas mintyse dėliojau žodžius, kuriais gale reportažo velnių nuduočiau, kad savo kojomis nieko rimtesnio ir neišraitėte.
Taip pavydžiai žiūrėjau į tuos turistus, pasipilusius iš autobuso ir nežinančius į kurią pusę eiti.... Na, bet pasitaisėte, tad sėdžiu rami ir toliau mėgaujuosi vaizdais ir pasakojimu.

Aš tai jau išvis nebežinau, nei ką sakyti, nei ką galvoti - jau kokie grožių grožiai vis atsiveria Ir taip norėtųsi pačiai ten visur realiai pasibastyti, bet kol kas tik ech.. galiu pasakyti
P.S. Bet tai kaip faina - po šitos pasakos, kiek žinau, bus dar dvi Aidlukos pasakos

…Kalnų peizažą dar labiau pagyvina ir pagražina šalia tekanti upė Vėlgi, prisėdam ir niekaip negalim atsidžiaugti mus supančiu grožiu Sūnus jau pradeda nerimauti: jeigu mes tokiu tempu „keliausime“, tai kaži ar išvis šiandien spėsime nusileisti į kalno apačią O, iš tikrųjų, koks skirtumas kiek laiko sugaišim šiam žygiui – juk niekur neskubam - tebūna tas pirmas kartas toks, o kurio nebegalėtume kitaip įsivaizduoti savo kelionių





...Kažkas užsiiminėja nebloga rytine mankšta



...O aš negaliu neapžiūrėti gėlėto kalnų šlaito





…Einam toliau - ir vėl sankryža: pasirodo, Kandersteg’ą galima pasiekti dviem keliais Paprastesniu, vedančiu kalno šlaite iškaltu keliuku (juo tikriausiai neseniai sutiktas vaikinukas ir užbėgo )





Ir sudėtingesniu – einančiu per mišką Sūnui net minčių nekyla rinktis paprastesnį kelią, net mano abejonė – o gal tuo lengvesniu einant gražesni vaizdai atsiveria - jo nepaveikia Išgirstam vos ne priekaištą: koks skirtumas tie vaizdai – jau daugybę gražių kalnų per šią kelionę matėm, o normalaus kalnų žygio dar niekada gyvenime neišbandėm Na, tikra tiesa – nėra ko ginčytis ar prieštarauti Abudu su tėtuku pasižadam šiandien klausyti savo vedlio ir sukam paskui jį į mišką Ir vėl suoliukas



...Va toks, beveik nesikeičiantis, vaizdelis lydi gerą kelio dalį



Papildyta:
…Žydinčių augalų miške taipogi netrūksta

…Einam, einam – truputį liūdnoka - vaizdai tikrai niekuo neypatingi Pagaliau išlendam prie gražios upikės – žiūrim ir mūsų vedlys tolumoj sėdi



… Ir vėl išgirstam priekaištą: galvojau, kad jau pasiklydot Kur jau – nėra čia kur paklysti - trasa kuo puikiausiai sužymėta Tik mes su tėtuku nesam kokie tai stirniukai, kurie be atokvėpio galėtų lėkti paskui savo svajonę Va, ir dabar, prie nuostabios upės, nepraleisim progos pasimėgauti gražia poilsio akimirka







…Šiek tiek pailsėję, vėl leidžiamės į kelią Netrukus prieinam tiltelį - nuo jo puikiai matosi tarpekliu krentantis upės vanduo Pradžioje vos įžiūrima upikė, kuo toliau, tuo labiau tampa vandeningesnė ir sraunesnė





…Neužilgo atsiveria ir panorama į slėnį: vaje, kiek toli mums dar reiks keliauti Šioj nuotraukoj kuo puikiausiai matosi mūsų maršrutas: pirmiausia turim pasiekti tolumoj žaliuojantį slėnį, o po to - dar toliau ir žemiau esantį Kandersteg'o miestelį



...Einam einam - nėra tas kelias toks jau lengvas ir vien tik žemyn vedantis: kai kur net grandinių prireikia, kai kur ir į kalną užsiropšti tenka Momentais toks sunkumas ir bejėgystė apimdavo, kad net ašaroti buvau pradėjus Bet, sutikom į kalną kopiančius senukus - kažkaip net gėda pasidarė dėl savo inkštimo - juk iš tikrųjų nėra tas kelias toks beprotiškai sunkus, kad jo negalėtume įveikti Tiesą sakant, ši linksma ir energinga močiutė man tapo pačiu didžiausiu stimulu nebezyziant ištvermingai siekti savojo tikslo