QUOTE(kristiana1 @ 2014 12 16, 11:54)
Oj istikruju merginos kaip mums sunku.Mane tie hormonai isvis uzvalde.Mintys tokios,kad geriau vienai atrodo gyvent,nes vyras visiskai manes nesupranta.Atrodo demesio nulis,viskas jam vienodai ir pasakymas,kad ko cia nervojies kaip bus taip,mane veda is proto...Noreciau ir as eiti pas ka pasisneketi issipasakot,bet airiu psihologai musu problemu nelabai supranta...as ir puolus I depresija,nenoriu nieko.Atrodo uzsidaryciau viena ir buciau....apie sventes nenoriu net pagalvoti
O kristiana1, na kas gi cia dabr?
Turi atrasti savi dziaugsmo, paziurek, juk pasiseke, ko taip troskai.

As, kad ir kaip sunku, stengiuosi surasti savyje jegu. Zonok, mano vyras gyvena kitoje salyje siuomomentu, ir patikek, kaip sunku nuo ryto iki vakaro vienai su savo mintimis. Vyras yra blogai

vyro nera dar blogiau

nes nera ka apkaltinti, kai tavo nuotaika bloga
Vyrai i viska kitaip ziuri, ir negali priversti jo mastyti, taip kaip tau noretusi. Patikek jis isgyvena ne maziau nei tu, tik ju nervai ramesni, geriau imk pavyzdi is jo ir tu busi ramesne

Sekmes Kristiana1, dziaukis savo pasiekimu ir

mylek savo pilvuka. As labai myluoja savo pilvuka, nors dar net nezinau ar ten kas gyvena

bet tikejimas kartais priduoda labai daug
Papildyta:
Merginos, man tas crinone isvis nepasisalina, ar cia normalu? Tik labai daug iskyru skystu tokiu, vos ne kaip vanduo. Kazin ar cia viskas normalu, pradejau kazkaip idomiaijaustis, nakti sianakt blogai miegojau, toks jausmas, kad labai sukosi galva ir pykino, prabudau 4 val nuejau i tualeta ir tikrai jauciau, kad skrandziui kazkas ne taip. Bet gal del to,kad labai apetitas didelis ir valgau labai daug