Vėdinimas 5

pradejau ekspermentuoti su savo renovent excelent 180 lauke rodo apie -6 paduodamas oras rekuperatoriuje 0.2-1.2 C pagal rekuperatoriaus jutiklius is namo paduodamas 20 C . Oras paduodamas per 125 mm vamzdzius kuriu apie 7m kelias eina per pliusines temperaturos garaza. Reiskia eigoje pasisildo oras. Debitas 100 kubu sukuriamas slegis apie 50 Pa tiek paduodamo tiek istraukiamo. Pokolkas nemaciau kad butu isijunges atitirpinimas (oro srautu disbalansu)

Kokie pastebejimai. dabar nesu apsiltines paduodamu ortakiu todel ant ju kondensuojasi dregme ir lasa. Ant ismetimo ortakio (3 m ilgio) kondensato nera. Pats rekuperatorius kondensato prigamina nemazai Gal apie 0.5 litro per para (namas naujas dregmes daug).

Laukia savaite eksperimentu Elektros sanaudu dar nematavau

1. Ištraukiamas oras galėjo būti labai drėgnas ir tai galėjo išsinešti labai daug šilumos. Reikėtų palaukti kol visa perteklinė namo drėgmė bus pašalinta, tada žiūrėti dar kartą.
2. Gal ištraukimas yra aukščiausioje patalpų vietoje? Ten pakyla šiltesnis oras ir jis visas yra ištraukiamas vietoj to, kad ta šiluma "susigertų" į sienas, kaip kad būdavo anksčiau.

del 2p.
tai gal istraukima reiktu darytis ties grindimis - tada tikrai silumos sukilusios i palubius neistrauktu.
(visu ventiliaciju padavimai/istraukimai lubose, nusiima didziausia siluma

O radiatorius nestovėjo po ištraukimo difuzoriumi? Nebuvo taip, kad visas šiltas srautas nuo kilo į palubę ir sėkmingai buvo ištrauktas lauk?

Vėsesnio oro padavimas lubose yra gerai, tai nesukelia jokių neigiamų pasekmių ir duoda tik teigiamą efektą.

Su ištraukimu yra kita situacija.
1. prie ištraukimo difuzoriaus nenusidaro jokių juntamų oro srovių (skirtingai nei padavimo), todėl ištraukimo difuzorius gali būti arčiau žmogaus, nei padavimo difuzorius
2. CO2 sunkesnis už orą, todėl jo koncentracija prie grindų bus net šiek tiek didesnė nei prie lubų.
3. Šilčiausias oras liktų prie lubų ir nebūtų išmetamas į lauką, ypač kai namuose yra šildomas oras, o ne grindys/sienos.

Teoriškai būtų visai gerai orą ištraukti ne prie lubų, o žemiau, bet...
Tokio vamzdyno įrengimas būtų daug sunkesnis nei vamzdyno lubose, nes nėra kur paslėpti vamzdžio. Taip pat stovint šlapiam vonioje už 1m gali šiek tiek jaustis oro judėjimas, kai lubose nesijaustų, bet vėlgi, daug labiau jaučiasi oro srautas iš po durų per kojas nei daug mažesnio oro greičio srautas 50cm atstumu nuo ištraukimo difuzoriaus.

Vistiek apie tai verta galvoti.

O bet tačiau, šilto oro išmetimas aktualiausias, kai šildoma koncentruotais šilumos šaltiniais - radiatoriais ir pan. Tada koncentruota šilto oro srovė natūraliai kyla į viršų ir palubėse, bent jau virš radiatoriaus, būna šilčiausia patalpos vieta.

Šildomų grindų atveju, oras šildomas nuo grindų ir šilčiausias/labiausiai koncentruotas, turbūt būtų kaip tik apačioje. Taip kad nežinau, ar išmetimo padarymas prie grindų (šilumos šaltinio) duotų kažkokį teigiamą efektą.

Tai taip, drėgmės iki paleidžiant rekupą, tai konkretus perteklius. Gali būti, plius irgi teisinga pastaba žemiau:



Papildyta:


Na ne, padavimas kambariuose, radiatorius koridoriuje, ištraukimas vonioje, bet bendrai paėmus, tai kad ir kur, arčiau centro pastatysi radiatorių, iki ištraukimo pora žingsnių.

Mintai, o kodėl jums toktelėjo, kad 1.4kw  turėtų užtekti viso namo šildymui? 
Vien per langų nesandarumus, kokie langai bebūtų geri, prie -15С prarandama 1-1.5kW šilumos.

Ir kodėl jus nusprendėte, kad iš rekupas gali pašildyti net iki kambario temperatūros?
Jei kalbame apie rotorinį, tai esant skirtumui -15/+19C normalų jei sušildo iki +12С. Ok, jei sumažinti apsukas iki minimumo, galima ištempti iki maksimalaus efektyvumo koeficiento, bet ir tada gausite tiktai +14.5С išėjime (aiškų, jei nejungsite el. teno).
Yra būdas gauti didesnę temperatūrą rekupo išėjime, tačiau tai sąlygoja didesnius nuostolius per langų plyšius. Jei ištraukiamo iš patalpų oro kiekis bus gerokai didesnis už paduodamą, tai didesnis oro kiekis sugeba perduoti paimamam iš lauko orui didesnį šilumos kiekį ir labiau įšildyti šitą mažą porciją lauko oro. Tačiau, ne reikia pamiršti, kad ištraukiant daugiau oro nei paduodam, patalpose susidaro neigiamas slėgis ir  namas pradeda siurbti lauko orą per visus mikroplyšius.
Tiesa, jei kalba eina apie 60m3/h, galima į tai ne kreipti jokio dėmesio. Jūsų namuko tūris yra ~320m3. Net jei pavyko pasiekti neblogo sandarumo lygio, spėju, kad esant nedideliam vėjaliui, natūralus pritekėjimas per plyšius, siekia bent 30%, o tai yra ~100m3/h. Tokių būdu, jūsų rekupas tiekia dvigubai mažesnį kiekį, nei prasibrauna per plyšius ir tikrai nedaro įtakos, ar ten ateina pora laipsnių šiltesnis, ar šaltesnis oras. 


Aiškų, turi didelę reikšmę kokią vietą parinkta šildytuvui. Jei jis stovi kažkur patalpos gilumoje, tai - šildo tik lubas. Kadangi rekupas yra beveik išjungtas, kondicionieriaus nėra - nėra kam maišyti orą kambaryje. Šiltas oras kyla į viršų į ten pasilieka. Na gal, tik prie lango yra kažkoks judėjimas, nes prisiliečiant prie šalto stiklo, oras atvėsta ir slenka žemyn. Kad prišildyti namą tokiu būdu reikia, arba laukti kol visą palubė prisipildys karštų oru ir kai ten jau nebeliks vietos, tada šiltas oras pradės užiminėti žemesnius sluoksnius, kol pagaliau pripildys visą namą, arba - patalpinti po radiatorių po kiekvienų langų, tam "gaudyti" nusileidžianti iš ten šaltą orą, ir šildyti į kol tas ne pabėgo vaikščioti po visu namu.

O ant rekupo jus be reikalo bandote "ridenti statines". Jei rekupas trauktu, tarkim, 5-iais laipsniais šiltesnį orą, tai, pučiant tik 60m3/h, jis ištrauktų tik 100 wt daugiau, iš kurių 80 grąžintų pašildant tiekiamą orą. Susikaupusią palubėje šiluma puikiai susiranda kur dingti - šildant masyvias perdangos bei sienų konstrukcijas, išeinant per begalę mikroplyšiu stoge bei daugiau atiduodant į lauką dėl padidėjusios perdangos temperatūros.


Šimtą kartų sakiau - daiktus geriau naudoti pagal paskirtį. Be to, patartina tokius dalykus skaičiuoti o ne spėlioti - užteks/neužteks. Rekuperatoriaus paskirtis - tik ne prarasti ištraukiamos iš WC šilumos. Jei reikia šildyti namą, geriau daryti orinio šildymo sistemą, dirbanti recirkuliacijos principu. Šildymui, paprastai, reikia kur kas didesnio oro srauto nei vėdinimui (vėsinimui - dar didesnio nei šildymui). Kokia prasmė didinti tiekiamą iš lauko oro kiekį (ir pirkti didesnį ir žiauriai brangesnį rekuperatorių), jei galima tiesiog įrengti papildomą nedidelį ventiliatorių su radiatoriumi (kanalinį kondicionierių), kuris pašildys/atšaldys orą iki norimos temperatūros ir paskirstys jį po visas patalpas?

Koks vaizdas filtruojancios medziagos pries ŽŠ po savaites laiko https://www.dropbox.....47.15.jpg?dl=0

Čia ne tas namas, apie kurį galima taip šnekėti. Išmatuoti nesandarumai prie 50Pa siekia 400 m3 * 0,09/h= 36 m3/h. Esant ramiam orui bus niekiniai pritekėjimai per plyšius, kurių vertinti išvis nereikėtų. Šis namas tikriausiai rekordinis savo sandarumu Lietuvoje.
Ši padryta išvada apie pritekėjimus per plyšius visai neadekvati.
Mintas sakė, kad situacija iš esmės pasikeitė, kai buvo įjungtas rekuperatorius, todėl apie nesandarumus nėra ko kalbėti ir jiems visko nurašyti, jie čia ne prie ko.

Kiek pamenu net 0,08..

gerai, kad mes nenesiojam filtru. Baisu butu paziureti.
Kiek sluoksniu tos medziagos naudoji?