Vėdinimas 5

Galiu užtikrinti, kad klystat. Per mano lango nesandarumus netenkama mažiausiai dešimtis kartų mažiau energijos, nes po atliktų mano viso namo sandarumo testo, prie 50Pa slėgių skirtumo nustatyta tik 0,08570 kartų oro kaita per valandą. Taip, kad langams tenkantis nesandarumo dydis bus dar mažesnis . Patikėk, visas namas pakankamai šiltas. Kol nebuvau paleidęs ventilecijos, jo beveik šildyti nereikėjo, vos ne kiek pravėdinus atvėsdavo namas, tereikėdavo kompensuoti. Tiesa, su drėgme jau antri metai drėgmės surinkėjas nesusitvarkydavo, nors jau virš metų, imlių vandeniui "šlapių" darbų nedarėm.



Dėkui, turėsiu omenį.




Patikėk, tai ne mano name, o priežastį paminėjau aukščiau.


Tik įjungiau rekupą ant 20% ir iškart visam name pasijuto ženkliai gaivesnis oras, nei buvo iki tol, vieną-du kart per parą stipriai pravėdinant visą namą. Tai dar kartą patvirtina, kad Jūsų teiginiai, nors ir tinka didžiajai daliai Lietuvos namų, netinka manajam .



Užtikrinu - nėra. Miegu po langu, šalimais nėra jokio radiatoriaus, jokio oro judėjimo po lango nepajutau net ir prie tos pačios laukio -15C temperatūros.


Jei tame name nebūčiau buvęs iki rekupo įjungimo, tai patikėčiau, bet kai buvau pastoviai jau beveik metai ir žinau su kuo lyginti, tai žinau, kad mano namui, Jūsų čia išsakyta pastaba - netinkama.



Labai teisinga pastaba - "paprastai". Būtent, kad skaičiavau, tai ir žinau ką kalbėjau. Beje. Dabar pas mane rekuperatorius pučia +30C laipsnių orą, name vėl šilta kaip ir būdavo ankščiau, be rekuperatoriaus, tik oras gaivesnis. Nedarau dabar klaidos. Nestatau radiatoriaus po ištraukimo ortakiu. Kadangi ortakynas išvedžiotas tiktai antrame aukšte, elektrinį radiatorių naktimis įjungiu tiktai pirmame aukšte.


Kaip manai, jei padidinčiau oro srautą nuo 20% iki 40% palikdamas oro pašildymą iki +30C laipsnių reikėtų man radiatoriaus iki -10C lauko temperatūros ? Neskaičiavau, bet iš akies žinok turiu įtarimą, kad gal ir užtektų. Gaila, kad komfovento rekuperatoriai tik iki +30C laipsnių šildo. Jei šildytų iki +50C, tai tikrai jokio papildomo šildytuvo nereikėtų, per akis užtektų visam namui prišildyti, net ir esant didesniam šaltukui.

Būtent. Net ant mažiausio galingumo.
Papildyta:


Teisus ir tu ir BangaS . Suapvalinus tą 0.08... gaunasi 0.09 .

Aš viską supratau. Jūsų name fizikos dėsniai ne galioja. Nuo šildytuvo karštas oras ne kyla į viršų o keliauja ten, kur jus pirštu nurodysite. Ir net jei tas karštas oras netyčia atsidurs šalia sienos, lubų ar kokio kito daikto, tai ne pradės šildyti to daikto, nepaisant to, kad pačio temperatūrą yra aukštesnė nei daikto, prie kurio prisilietė.
O dar pas jus stovi stebuklingi langai. Jie ne tik ne išleidžia nei vieno wt šilumos, bet naktį vidinis stiklas savaimė įšyla ir taip prišildo, esantį šalia jo, kambario orą, kad tas iš džiaugsmo (fizikos dėsniai gi ne galioja) nulekia į viršų tokių greičiu, kad net permuša srautą, kuris iš vėdinimo difuzoriaus pučiamas žemyn. O jus visą tai jaučiat net per kaldrą ir matot plika akimi net per miegą.

Sveikinu, turite neprastą fantaziją. Galite pabandyti rašyti fantastinius romanus.

Ech Edai, tomis jūsų įsivaizduojamomis fantastikomis, kiti žmonės jau realiai gyvena. Kada Jūs ateisite į 21 amžių.

Taip, fizikos dėsniai galioja, tik sumažinkit Jums įprastus šilumos tekėjimo per stiklus, sienas ir kitas atitvaras, dydžius šimtais kartų ir pamatysite tą situaciją, kurioje žmonės jau dabar gyvena, o Jums tai vis dar atrodo iš fantastikos srities.

Jei manot kad meluoju, jog nešildžiau namo, iki kol įjungiau ventiliaciją tai klystat. Galima sakyti, kad beveik visai nešildžiau, radiatorių jungdavau tik savaitgaliais ir tai ne visais, bet tai nereiškia kad namas buvo nešildomas. Jame pastoviai veikė drėgmės surinkėjas ~250W-300W galingumo. Patikėkit, to prietaiso galingumo užteko, kad visame name temperatūra nekristų. Tiesa, ir lauko temperatūra tuo metu buvo pliusinė. Nors kituose namuose jau reikėjo šildymo.

Dar užkliuvo teiginys dėl fizikos nebuvimo, bei Kristinkai sarkastiškai pateiktos minties, apie tai, kad šildymo kokybę reikia matuoti ne žandais, bet termometru.

Pas mane, dabar radiatorius visą savaitgalį be pertraukos šildo namą. Jis pastatytas pirmame aukšte. Temperatūra lauke dabar ~0C, name laikosi ~19C visą tą savaitgalį, jinai absoliučiai ta pati tiek aukštai, kur palei jus turi kilti šiltas oras, tiek apačioje. Taip, ji identiška. taigi, pirmiausiai nėra skirtingų temperatūrų oro sluoksnių pasiskirstymo. Antras dalykas, nors termometras ir rodo tik 19C name jaučiasi truputį šilčiau, nei buvo savaitgalio pradžioje. Atsakymas labai paprastas, jei anksčiau termometras rodė labiau ~18.8C temperatūrą, tai dabar matosi rodyklė pakrypo labiau į kitą pusę ir jau rodo labiau ~19.2C laipsnių temperatūrą. Taigi, vyksta pas mane tie fizikiniai dėsniai, apie kuriuos minėjot, tik ženkliai mažesniais greičiais. Pas mane gana didelis kiekis termomasės ir tas nedidelio galingumo radiatorius vos vos pajėgus pakelti tos termomasės temperatūrą, tad vyksta viskas labai lėtai ir spėju, kad Jūsų pasenę, tik C energinės klasės namams matuoti skirti prietaisai, to skirtumo net neužfiksuos.

Kodėl jaučiasi temperatūros padidėjimas tik ~0.5C? Manau, todėl, kad įšilo ne tik patalpų oras, bet ir tiek pat įšilo konstrukcijos, o rementis tuo, kad žmogus temperatūrą jaučia ne tik pagal jį supantį orą, bet ir palei šalimais esančias sienas, grindis ir kitus daiktus. Beje, esu 100% įsitikinęs, kad Jūs teigsit, kad tik oro konvekcijos pernešamą šilumą jaus žmogus, nes toks jausmas, tarsi nežinotumėte, kad kiekvienas Jus supantis kūnas skleidžia ir infraraudonąjį spinduliavimą. Prieš saulutę atsukus "žandukus" saulė juos irgi šildys ne oro pernešamos šilumos pagalba. Būtent dėl infraraudonojo spinduliavimo, grindinis šildymas ir yra pranašesnis už orinį, bet juk tai tokie niekingi energijos kiekiai C energinės klasės name, kad į juos net neverta žiūrėti .

...ir gausite tą patį procesą, tik kiek lėtesnį. Bet jus kažkodėl darote visai kitokią išvadą: "išsakyta pastaba - netinkama".
Be to, langų šiluminis laidumas "chruchovkėje" buvo ~3, dabar siekiant pasyvaus namo standarto daro 0.6-0.8. Skirtumas tarp pačio blogiausio ir pačio geriausio varianto yra ne 100 kartų, ir net - ne 10 kartų, o vos siekia 5 kartus.

Mano teiginys, apie Jūsų netinkamai išsakytą pastabą, buvo kalbant apie namo sandarumą "išeinant per begalę mikroplyšiu stoge", o jūs dabar kalbat apie šilumos perdavimą konvekcijos būdu.

Jūs išvis skaitot postus į kuriuos atrašinėjat?

Ten buvo kalbėta, viso pirma, apie tai, kad šiluma labai gerai "susigeria" į lubų konstrukcijas. Primeskite įdomumo dėjai kiek kg. sveria jūsų perdenginys ir kiek kW*h reikia sunaudoti tam kad pakelti jo temperatūrą vos vienu laipsniu.
O jei jums netinka posakis "begalę mikroplyšių", tai galite suskaičiuoti kiek iš tikro yra tų plyšių ir naudoti tinkamesne frazę. Kokius žodžius tam reiškiniui ne parinktumėte, faktas lieka faktų - vos per 5 minutes, kol darėte sandarumo testą, net 2.3 tūkstančių litrų oro pro kažkur iš namo išgaravo.

Nesąmonė.

Nuo pat pirmo sakinio, būtent tame poste apie kurį dabar kalbame buvo pagrinde varoma ant vieno dalyko - sandarumo. Net ir per lubas dingstančioje šilumoje pirmiausiai buvo paminėta "begalė mikroplyšelių".



Ok, tuoj paskaičiuosiu.



Ok. Pradžiai pakalbėkim apie faktą. Mano namas sandarus ar ne?

Antras dalykas, dėl stogo aš jau tiksliai žinau atsakymą ir net labai tiksliai - lygiai 1 ir tai padariau tiksliau, nei Jūs sugebėsit nustatyti su visais turimais prietaisais. Visi mano galimi nesandarumai yra tiktai, ties langais, durimis, kanalizacijos įvadu ir ventilecijos kanalu būtent ta vienintele, galima nesandarumo vieta stoge. Po testo darymo, dar atsirado dvi galimos nesandarumo vietos - ortakių išėjimas į lauką. Taip kad aš tiksliai žinau ką kalbu, priešingai nei Jūs kalbėdami apie mano namą.

Man nereikia skaičiuoti skylių, visos jos pas mane suskaičiuotos, darant testą reikėjo tik nustatyti jų dydį.

Pirmiausiai ne perdenginys,nes tai būtų labai netikslu, o visa namo konstrukcija, kuri sugeria šildymo prietaiso išduodamą šiluminę energiją.

skaičiavimams naudojausi " STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 2.01.03:2009
„STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ IR GAMINIŲ ŠILUMINIŲ TECHNINIŲ DYDŽIŲ PROJEKTINĖS VERTĖS“ " nuoroda

Taigi:

Mūras Skylėtųjų keraminių plytų (1300 kg/m3) su cemento skiediniu
Tankis, kg/m3 - 1400
Savitoji šiluminė talpa cp, J(kg/K) - 1000

Bendroje sumoje lauko sienų mūras ir vidaus pertvarų =71.3m3
Mūro svoris 71.3m3 * 1400 = 99820kg
Mūro šiluminė talpa =99820000J/K

Betonas
Tankių vidurkis, kg/m3 - 2100
Savitoji šiluminė talpa cp, J(kg/K) - 1000

Bendroje sumoje grindų smėlbetonis ir perdangos plokštės = 22.743m3
betono bendras svoris 22.743m3 * 2100 = 47760.3kg
Mūro šiluminė talpa =47760300J/K

Taigi, mano namo konstrukcijos šiluminė talpa yra 99820000J/K + 47760300J/K = 147580300J/K

Paverčiam mano namo kinstrukcijos šiluminę talpą į vatvalandes/k ir gaunam

147580300J/K / 3600 = 40994.52(7) Wh/k

Taigi, mano name, kad pakelti temperatūrą vienu laipsniu reikia vien 41kWh "sukišti" į namo konstrukcijas.

Skaiciavimai - skaiciavimais, bet praktikoj 41 kw tikrai nereiks - uzteks momentinio galingo sildytuvo, keleto kw, ir name temperatura soks 5-10 laipsniu. Kiek ilgai - kitas klausimas
Cia jau nuo sandarumo ir siltumo priklausys.
Bet viskas nueis i palubi (siltas oras kyla), o kojom be sild grindu-gali buti salta
Snd pats labai gerai tuo isitikinau, apsiltines ir uzsandarines galutinai perdanga tik... plevele su AL

pamatavau rekuperatoriaus naudojama energija prie 100 kubu sukuriamas apie 40 paskaliu slegis is lauko iki rekuperatoriaus ir apie 50 pa is rekuperatoriaus i nama prie tokiu salygu rekuperatorius valgo 30 watu elektros. Prie 50 kubu slegis sukuriamas apie 20 pa ir elektros naudoja apie 12 wwatu. Nerelus daiktas lauksim rimtu salciu ziuresim kaip atitirpinimai vyks. teno integruoto neturi

Jeigu galingu šildymo prietaisu, tada taip, žais tiktai termomasės paviršius, grubiai ~2cm gylio per ~12 val.

Dabar tiksliai nepamenu mokslinio darbo, kurio duomenimis remiuosi, šaltinio. Bet gerai pamenu, kad nuorodą į jį buvo įmetusi "Pagyvenusi" šiame forume.

Visai kita situacija, kada temperatūra keliama labai mažais galingumais, kas šiuo atveju vyksta pas mane. Kol neprišildysiu visos termomasės, mano namo viduje temperatūra nepakils, bet ir staigiai nekris, atvėsus lauko orams, kas iš esmės kaip tik dabar pas mane ir vyksta.

Būtent todėl, net namo viršuje yra absoliučiai ta pati temperatūra, kaip ir visur kitur.

Kai pas mane buvo atvaževę sandarumo matuotojai, tai jie termovizoriaus pagalba konstatavo faktą, kad tuo metu, pas mane palei grindis ir viršutiniame sienos ir perdangos susikirtimo mazge, būtent ne lubose, o pačiame šalčiausiame lubų taške, temperatūra skyrėsi per maždaug pusę laipsnio.