
Bet žo, sakoma, kad katės yra tokie gan savarankiški biskutuką ne šio pasaulio padarai. Jos ne taip, kaip šuo, kuris negali vienas gyventi - katė gali, ji išgyvena šimtas metų. Bet katės vis viena nori gyventi su žmonėm, ir žmonės nori kačių, nors jokios ypatingos naudos jos neteikia, kitos net nemeilios, o kodėl vis tiek nori. Todėl, kad katės gali paimti nuo žmonių nelaimes.
Vat gal pvz. tau buvo skirta kokia baisi liga - o kačiukas ją pasiėmė. Pirmiausia, jie lengviau išgyvena, o antriausia, kas jiems iš to naudos - jie tuom sau labai pasigerina karmą, miške gyvendamas taip nepasigerinsi. Ir paskui atgimsta į daug palankesnę poziciją, kokį ten brahmaną, pavyzdžiui. Aš šiaip į ką nors, kas sau gyvens, lambordžini važinės, o visi žiūrės ir sakys - va jam tai sekasi, kažin, už ką, nė jis ten koks labai auksinis, nei superprotingas, nei nieko...
Iš to ir visokie tokie prietarai net tose šalyse, kurios reinkarnacija netiki. Pvz. kad priklydus katė laimę atneša, arba gi visas senobės Egiptas tikėjo, kad katės nuo blogio saugo. Tai va taip ir saugo...
Tai gal ir yr tame teisybės.