Labas,
perskaičiau viską, bet nežinau,ką rašyt.Prastoka emocinė būsena, pas rugpjūtinukes susipykau
, esu pervargusi ir jautri bet kokiems komentarams, ypač iš serijos "mes viską žinom, o tu viską blogai darai"
Ai, nu bet nors kiek bendrauti reikia. Gal
Tai va, kas pas mus... tai tas, tai tas. Ne vienas vaikas, tai kitas. Paskiepijom praeitą savaitę, Erikutis vėl pradėjo atpylinėti. Bet aš ir pieno šiek tiek buvau pavalgius, desertus kelis (per laisvą dieną gimtadienį "pažymėjau"
), tai va ir vėl neaišku, nuo ko. Anąkart irgi po skiepo buvo. PAs alergologę jau bijau ir eiti, kas ieško, tas randa, kai uždarys man visą meniu..Priaugau tris kg, nes turiu bėdą su emociniu valgymu.. Abu neramūs, kelias dienas iš viso durnynas, mažei pasisuko, padedu- klykia, atsitrauki -klykia, b et taip siaube, rankytes ištiesia ir kratosi.. buvo ir dičkei taip, matyt, toks etapas, tik kaip jį išgyventi, kai du vaikai?...... Sėdi, žaidžia, aš jai už nugarytės sėdžiu. Tyliai atsitraukiu..atrodo, nugaroje akis turėtų, tuoj klykia. Bet būna,ir praeina. Būna, kad su kitais (pvz mano tėvais) auksinė. Būna, kad ir su jais klykia. Bangom kažkokiom. Mažius irgi neramus, o kai neramus, tai labai piktas, barasi. taip rėkia, sakiau, nufilmuosiu kada. Pradeda rėkti, nes nori valgyti, tai kol gauna, atrodo, jį kankina Gvantaname. Ašarų upeliai.
Pervargom, vyras irgi pavargęs, šiek tiek nevilty, kad nėra asmeninio gyvenimo JOKIO, jis arba dirba, arba rūpinasi namais/vaikais, nieko kito neveikiame, pusę metų nesam filmo žiūrėję ar pan. O dar naktys.. Mažutė kaip kada, bet aš išmokau autopilotu maitinti ir miegoti, prabudusi apsičiupinu, kad papas nuvalgytas, reiškia, maitinau
man bele valgo, blogiau kai nerami ir papo nebeima- va tada nežinau, ką daryti. O brolis kaip kada, būna, kad tik 2-3 kartus naktį valgo, būna ir 6...
O šiaip.. Draugauja jie, smagu į juos žiūrėti, jie visiškai priešingi. Visur. Eliza labai švelni, subtili, emocinga, dievinu aš ją, ryšys nerealus
, ryte, jei nereikia keltis prie kitų vaikų (savaitgalį kartais) mes taip nuostabiai prabundame..mane krapšto ar peša plaukus
,atsimerkiu ir pamatau jos veidelį, o tada nušvinta šypsenėlė
išsimyluojame
Buvau sudepresavus, kad Erikutis manęs nemyli
, tik tėčio reikia, nuo manęs sukasi, stumia..Bet dabar jau geriau. abu apsikabina, busiukų duoda, Jis tai labai stipriai, ypač kai valgyt nori
Sesę apgraužia, paima už ausų ir įsisega į kaklą ar galvytę
Aišku, kita vertus.. jei abu būtų tokie mamos vaikai, ką aš daryčiau.. Po vieną tai dzin, kol Erikas dieną miega, Elizos nepaleidžiu ir mums abiems labai gera, bet neįsivaizduojate, koks jausmas, kai viena, o į tave du vaikučiai tiesia rankytes, verkia ir prašo paimti..
Sesė dažnai kalbina broį ir juokiasi, o jis retai jai atsako, daugiau dairosi, ar kiti mato, kad jį kalbina
daktarė narcizu išvadino.
nu žinokit, nerealu buvo, Eliza neutrali, jos kaip nėra, o Erikas.. kai į jį nežiūri, rėkia, o kai žiūri, atsistoja ant keturių, vizgina uodegą ir krykštauja iš serijos "koks aš fainas, ane?"
Sesė svėre 9, kg ir 73,5 cm, brolis 8,8 kg ir 72 ūgio. O kiek jis ryja... penkių valgymų per dieną reikia, į bankrotą mus nuvarys, jei sesė nesuvalgo - košė neprapuls, jis suvalgys..ir visą dieną malasia,atbulas varo, įstringa, rėkia.. O sesė daro tokius veiksmus, kad ko gero, šliauš sėdėdama. Pabandė atsigulusi, pavyko, bet nesusižavėjo. Tinginukė rankinukė
Natalija.. suprantu tave dėl dičkės, dabar visi turi būti "sėkmingi"... o juk ir kasininkių reikia.. Aš seniau irgi labiau gal buvau pasinešus, atrodė, kad tik gerai mokytųsi, kad tik kažko pasiektų..bet dabar jau vis šalčiau žiūriu į tą formalų išsilavinimą ir t. t., daug svarbiau, kad vaikas būtų laimingas, mylimas, gyvas galų gale...
Beje, dėl to berniuko..skrodimas parodė,kad buvo įgimtas širdutės defektas, labai labai didelė širdis.. jie gulėjo 1,5 mėn klinikose po gimimo ir niekas nepamatė..aišku, ne ką ir padarysi..dirbtinė širdis ir laukti donoro..Baisu.. Mūsų išraše irgi yra "padidėjęs širdies diametras". Suprantu, kad nereikia sau prisitaikyti visų istorijų.bet.. norėsiu echoskopijos. Dėl visa ko.
Wiliux.... suprantu tave... tik nežinnau, ką protingo pasakyti.. jei pasakysiu, kad kartais taip tiesiog turi būti, nepadės turbūt..Mano abi panos nemiegalės, mamos reikia maksimaliai tokiu atveju, bet tai atsiperka..pakentėk dar.. nu sunku, suprantu.. Apie CIO net kalbėt nenoriu, kadangi tu prieš, tai ir nematau reikalo.
Įmesiu keletą nuorodų, šita svarbi:
http://pradzia.org/v...-nusiraminimas/Dar :
http://neuroanthropo...ot-sleep-alone/http://www.alternati...-training-baby/ (čia rašinėlis, bet...)
https://www.psycholo...s-crying-it-outLaikykis...
Dėl kirpyklų..Mano grupiokės vaikas tiesiog klykdavo. kviesdavosi į namus kirpėją..nežinau, kada praėjo.
Apie kai kurias net nežinojau, kad tokios būna 
Išsisaugosiu sąrašėlį, kad būtų kur improvizuoti 
