Sveikos
Skaičiau, skaičiau Jūsų temą, taip patiko, kad nusprendžiau prisijungti ir aš

Išties, gan nedrąsiai - nes sprendžiau ilgokai...

Kaip SM senbuvė, ilgooooką laiką ilsėjusis nuo forumo, dabar nelabai bendrauju SM'oje, bet va, sudomino tema, ji artima mano būsenai, tad nusprendžiau prisijungti. Tikiuosi, priimsite?
Esu vieniša, bet laiminga! Tikrai aš laiminga! Metų man 30+ ("kvepia" gražiu jubiliejuku jau neužilgo

). Turėjau santykius trukusius vos metus laiko, po ko supratau: 1) kokie tie vyrai netikę

2) gal aš kažkokia nelaiminga, kad neišeina sutikti TO, su kuriuo būčiau laiminga, užtat išmokau būti ir esu laiminga būdama viena (po paskutinių santykių tai ypač

), 3) esu tikrai daili, ramaus būdo, labai šeimyniška, bet nesutikau dar tokio, kuris tai vertintų.
Vaikų neturiu, tad vaikus "kompensuoja" rūpinimasis augintiniais - šuniu ir kate, jie man kaip amžini kūdikiai!
O toliau ką? Klauskit, ir bus atsakyta
Dėl
Šapokliakos , irgi norėčiau pasisakyti, būk protinga ir gudresnė, nesižemink savo lyriniam herojui

Tavąja situaciją aš taipogi esu išgyvenusi (net 2 kartus), tik dar anksčiau. Ir išvis, mano tokia patirtis, kad... išmokau būt gudresnė už vyrus, ir išsiugžiau savigarbos jausmą (o jo neturėjau, nežinojau kas tai per dalykas, bet ponas Gyvenimas tikrai visko išmoko, pamoko). Tavojoj situacijoj,
Šapokliaka, dabar tiesiog pasakyčiau sau,
"aš jo norėjau ir aš jį padariau",o jis jei nemato, nežino ar nenori žinoti,kas aš ir ko esu verta, lai eina savais keliais, ir su laiku rasiu savęs vertą".... Iš ties pasidaro lengviau, tik su laiku...
O vyrą kur rasti? Hm, aš ir gatvėje esu susipažinusi, ir parduotuvėje, ir darbe... Bet iš tikrųjų turi įvykti kažkokia tai chemija, kad kažkas išeitų iš pažinties, bet deja...
Paskutinis vaikinas atsirado jo mamos dėka

Taip, taip! Jo mama pasistengė mus suvesti, susizgribo moteriškė, kad sūnelis senberniu liks, ir mane, tokią gražią kaimynų mergaitę pasistengė suvesti. Kadangi buvau laisva, išsiilgusi meilės, sekso, galvojau "na pažiūrėsim, kaip ir kas čia bus", taigi pabandžiau, ir dar taaaaiip pavargau nuo tų santykių, kad pati juos nutraukusi labai greit atsigavau, atgavau savo "aš", savo laisvę, nes ex buvo iš tų, kuris turėjo patologišką santykių supratimą (gi vyras 30+ metų, ir niekada iki manęs neturėjęs moters, gyvenantis su mama), kad pora turi būti kartu visas 24 val,. kad jis PRIVALO žinoti kur esu ir ką veikiu, su kuo esu, kokian baliun einu ir pnš, ėmė drausti (tiksliau, tiesiog atkalbinėjo mane) lankyti sporto klubus, skaičiuoti mano pinigus, kai po darbo mane pasiimdavo namo ir būti tik kartu privalėjau... Man tie pančiai kaip nusibodo!

Jaučiausi psichologiškai sekdinama, nes jis iš tų žmonių, kurie niekuo nesidomi, nesistengė dėl manęs kažkuo mane sudominti ir pnš. Apie seksą išvis nėra ką kalbėt - net gaila žmogaus, kuris supranta seksą tik kaip savęs patenkinimą ir pripažįsta tik vieną kitą pozą, ir išvis nežinantį, kas yra moters sujaudinimas, preliudijos ir pnš... Aš daug kartų buvau lengvam šoke, kol draugavau su juo

Tiesa, kai pati nutraukiau tuos santykius (o tai padariau jau kai visai trūko kantrybė ir pagailo savęs pačios), jis dar tikėjosi, kad man praeis tie "nervai" ir nieko geresnio už jį nerasiu, ir grįšiu pas jį. Deja, jau praėjo lygiai 1,5 metų kaip nutrūkus draugystė, ir nors jis mane sutinka, kalbina, bendrauja, siūlosi tai šen tai ten pavažiuoti, o kartą vieną rytą per skype pasisiūlė ir ateiti mano lovos "pašildyti"

, bet aš turiu jo pusei griežtą "NE", nes esu iš tų žmonių, kurie turi tokią nuostatą "antrą kartą į ta pačią balą nelipti". O jis toliau vienišas, su mama gyvena (kaimynas gi iš to pačio namo

), o aš nesnaudžiu - pati pasikeičiau, ir darbą keičiu, ir išvaizdą pasitobulinau, ir atsirado drąsos naujoms pažintims užmegzti, bet jos tik neišauga į kažką daugiau, bet čia nieko tokio... Nelabai dar noriu rimtų santykių, mane vis dar lydi toks jausmas, kad tik įklimpsiu ir vėl man
tarsi oro trūks.

Beeet... vistiek tikiu, kad atsiras TAS, su kuriuo ir kvėpuot kartu bus lengva ir gera, ir visa kita bus labai gera. Tikrai tikiu, tik nežinia, kada tam pasiruošiu.
Oi, išsiplėčiau...

Tikiuosi, priimsit mane į šį šaunų vienišių būrį, tada dar ir galėsiu plėstis, jei tik būs reikalo ir įdomu