+-40 ir vis (vėl, jau) vieniša

Dar viena Slepakovo daina šiek tiek į temą: https://www.youtube....t=RDAUovGLdse9w

Būtų blogiau, jei net neprisimintum, su kuo prieš porą dienų miegojai
Papildyta:

Ech

Sveikos

Skaičiau, skaičiau Jūsų temą, taip patiko, kad nusprendžiau prisijungti ir aš Išties, gan nedrąsiai - nes sprendžiau ilgokai... Kaip SM senbuvė, ilgooooką laiką ilsėjusis nuo forumo, dabar nelabai bendrauju SM'oje, bet va, sudomino tema, ji artima mano būsenai, tad nusprendžiau prisijungti. Tikiuosi, priimsite?

Esu vieniša, bet laiminga! Tikrai aš laiminga! Metų man 30+ ("kvepia" gražiu jubiliejuku jau neužilgo ). Turėjau santykius trukusius vos metus laiko, po ko supratau: 1) kokie tie vyrai netikę 2) gal aš kažkokia nelaiminga, kad neišeina sutikti TO, su kuriuo būčiau laiminga, užtat išmokau būti ir esu laiminga būdama viena (po paskutinių santykių tai ypač ), 3) esu tikrai daili, ramaus būdo, labai šeimyniška, bet nesutikau dar tokio, kuris tai vertintų.
Vaikų neturiu, tad vaikus "kompensuoja" rūpinimasis augintiniais - šuniu ir kate, jie man kaip amžini kūdikiai!
O toliau ką? Klauskit, ir bus atsakyta

Dėl Šapokliakos , irgi norėčiau pasisakyti, būk protinga ir gudresnė, nesižemink savo lyriniam herojui Tavąja situaciją aš taipogi esu išgyvenusi (net 2 kartus), tik dar anksčiau. Ir išvis, mano tokia patirtis, kad... išmokau būt gudresnė už vyrus, ir išsiugžiau savigarbos jausmą (o jo neturėjau, nežinojau kas tai per dalykas, bet ponas Gyvenimas tikrai visko išmoko, pamoko). Tavojoj situacijoj, Šapokliaka, dabar tiesiog pasakyčiau sau, "aš jo norėjau ir aš jį padariau",o jis jei nemato, nežino ar nenori žinoti,kas aš ir ko esu verta, lai eina savais keliais, ir su laiku rasiu savęs vertą".... Iš ties pasidaro lengviau, tik su laiku...

O vyrą kur rasti? Hm, aš ir gatvėje esu susipažinusi, ir parduotuvėje, ir darbe... Bet iš tikrųjų turi įvykti kažkokia tai chemija, kad kažkas išeitų iš pažinties, bet deja...
Paskutinis vaikinas atsirado jo mamos dėka Taip, taip! Jo mama pasistengė mus suvesti, susizgribo moteriškė, kad sūnelis senberniu liks, ir mane, tokią gražią kaimynų mergaitę pasistengė suvesti. Kadangi buvau laisva, išsiilgusi meilės, sekso, galvojau "na pažiūrėsim, kaip ir kas čia bus", taigi pabandžiau, ir dar taaaaiip pavargau nuo tų santykių, kad pati juos nutraukusi labai greit atsigavau, atgavau savo "aš", savo laisvę, nes ex buvo iš tų, kuris turėjo patologišką santykių supratimą (gi vyras 30+ metų, ir niekada iki manęs neturėjęs moters, gyvenantis su mama), kad pora turi būti kartu visas 24 val,. kad jis PRIVALO žinoti kur esu ir ką veikiu, su kuo esu, kokian baliun einu ir pnš, ėmė drausti (tiksliau, tiesiog atkalbinėjo mane) lankyti sporto klubus, skaičiuoti mano pinigus, kai po darbo mane pasiimdavo namo ir būti tik kartu privalėjau... Man tie pančiai kaip nusibodo! Jaučiausi psichologiškai sekdinama, nes jis iš tų žmonių, kurie niekuo nesidomi, nesistengė dėl manęs kažkuo mane sudominti ir pnš. Apie seksą išvis nėra ką kalbėt - net gaila žmogaus, kuris supranta seksą tik kaip savęs patenkinimą ir pripažįsta tik vieną kitą pozą, ir išvis nežinantį, kas yra moters sujaudinimas, preliudijos ir pnš... Aš daug kartų buvau lengvam šoke, kol draugavau su juo Tiesa, kai pati nutraukiau tuos santykius (o tai padariau jau kai visai trūko kantrybė ir pagailo savęs pačios), jis dar tikėjosi, kad man praeis tie "nervai" ir nieko geresnio už jį nerasiu, ir grįšiu pas jį. Deja, jau praėjo lygiai 1,5 metų kaip nutrūkus draugystė, ir nors jis mane sutinka, kalbina, bendrauja, siūlosi tai šen tai ten pavažiuoti, o kartą vieną rytą per skype pasisiūlė ir ateiti mano lovos "pašildyti" , bet aš turiu jo pusei griežtą "NE", nes esu iš tų žmonių, kurie turi tokią nuostatą "antrą kartą į ta pačią balą nelipti". O jis toliau vienišas, su mama gyvena (kaimynas gi iš to pačio namo ), o aš nesnaudžiu - pati pasikeičiau, ir darbą keičiu, ir išvaizdą pasitobulinau, ir atsirado drąsos naujoms pažintims užmegzti, bet jos tik neišauga į kažką daugiau, bet čia nieko tokio... Nelabai dar noriu rimtų santykių, mane vis dar lydi toks jausmas, kad tik įklimpsiu ir vėl man tarsi oro trūks. Beeet... vistiek tikiu, kad atsiras TAS, su kuriuo ir kvėpuot kartu bus lengva ir gera, ir visa kita bus labai gera. Tikrai tikiu, tik nežinia, kada tam pasiruošiu.
Oi, išsiplėčiau... Tikiuosi, priimsit mane į šį šaunų vienišių būrį, tada dar ir galėsiu plėstis, jei tik būs reikalo ir įdomu

Tipiška. Pati skambina ir liepia pamiršt. Na, tokios jau tos moterys ir tokie tie vyrai. Dėl to ir nenuobodu gyvent.

Cheetah, sveika prisijungusi

sveikute
Plėskis
Apie tokius vyrus sakau, kad jei papulčiau su juo į negyvenamą salą, mieliau poruočiausi su bezdžioniu
Visai tikiu, kad senberniams, kurie retai teapturi "kekso", nelabai jo ir reikia, o jau apie kokybę tai gražiai susakei. Nes jei vyrui yra sveikas poreikis, jis susiras partnerę ir be mamos.

sakyciau reiketu rasyti ir sakyti: Esu viena, bet laiminga.
Viena, tai nebutinai vienisa. O jus i vienisa tikrai nepanasi

Labas, junkis

Tikriausiai pastebėjai, kad ir mes čia visai laimingos Kai tau 40+-, tai jau nebe vyrai ar jų nebuvimas daro mus laimingas ar ne Bet po ilgos vienatvės, kai vaikai paauginti, darbai dirbasi, buitis sutvarkyta, dauguma pribrendom pastoviems santykiams. Paskutinis štrichas pilnai laimei

Aha, tik tie štrichai dar laukais laksto

darbas irgi islaisvina
tik noriu pasakyt, kad nebutinai isvaisvina. penelyg didelis atvirumas gali palikti kartelio ir nuogumo pojuti.

Pamenu, buvo lygiai mėnuo draugystės ir teko dalyvauti mudviems mano brolio vestuvėse. Tai visa laimė, kad nebuvome pora, o tik kaip svečiai Jis ten ir man gėdos pridirbti sugebėjo. Būtent po to mėnesio ir pajutau, kad ni ni ni, čia kažkas ne taip ir kad ne tokių santykių man reikia. Bet va tokia viltis, "na dar pabadyt, čia tik pradžia, juk dar keisis viskas, pripratimo reikia, bet nuojautą jau turėjau, kad čia nieko gero nebus. Tikrai turėjau. Tai viso labo dėl jo paties, ir jo mamos, galvojau galiu pasistengti. Paamtė jiedu mano namus, mano gyvenimo būda, viskas patiko ir tiko, ir kad pradėjo jiedu abu (sūnelis su savo mamyte) planuoti mūsų ateitį, kaip apsigyvename mano tėvų namo antrame aukšte, ir t.t. O kad sūnelis nedirba niekur ir nesistengia darbo ieškotis, tai tas neaktualu buvo, gi aš - didmoterė - uždirbau ir toliau uždirbsiu, nieko netrūks... Jo mama irgi buvo ta grandis, kuri mane skatino nutraukt ryšius. Labai jau kišosi ir pamokslavo sūneliui (vėliau ir man) kaip gyventi, kaip elgtis, kūrė gyvenimą už mus. Manęs išdrįso paprašyti, kad anūką neužilgo pagimdyčiau, labai norėjo, kad pastočiau ir pnš. Žodžiu, daug dalykų buvo, kai kurių gėda ir pasakoti Aš esu pakankamai suaugusi moteris ir sprendimus linkusi priimti pati, ir man labai nepatiko tas uošvienės vadovavaimas daugumoj situacijų. Mano mama tiek nesikišo ir net negalvojo, kiek ano mama Juokingiausia, kai buvo Kalėdos, pasikvietė mane, ir kad ėmė pasakot prie giminės planus, kad ketina nusipirkti namą, kuris būtų kaip toks 2jų butų, viename gyvens jinai (mamelė), kitame mudu su sava šeima Man klausytis koktu jau buvo! Žodžiu, dabar kai prisimenu, tai man ir juokinga, ir graudu. Ir labiau sustiprėjo suvokimas, kad noriu tik savarankiško vyro. Tik savarankiško, ir mokančio priimti sprendimus savarankiškai, turinčio tikslą gyvenime, ir bent darbą.. O čia...
Juokingai irgi atrodė situacijos, kur ex girdavosi draugams, suradęs merginą, su geru "stoviu" ir visaip kitaip gerą. Draugus dėl manęs metė, jų žmonos anot jo buvusios "k..os" Oi, ko tik neprisiklausiau Nu jis gi tiks toks "aukso vertas" ir radęs tokią merginą, nepaprąstą mol!

Tiesa, internetu irgi buavu susiradus vaikinų, ėjau į keletą pasimatymų. Dauguma jų buvo tokie netikę, kad iki dabar juoką kelia Netgi nežinau, pagal pačios patirtį, tai tie vyrai, na kaip čia pasakius: vaikigaliai, kurie patys nesižino, ko nori
Papildyta:

Ačiū už pataisymą, jūs tiksliai pasakėt. Nes iš tikrųjų nesu aš jokia vieniša
Tik viena, bet tikrai laiminga


Sutinku su jumis

Išsyk anketoj rašyk, kad ieškai našlaičio
Nugirdau tokią kvailą istoriją prieš pora metų. Mano tolima giminaitė ištekėjo už mano klasioko, su kuriuo mokėmės iki šeštos klasės kartu. Paaiškėjo, kad ne tik jis buvo dvasiškai pernelyg artimas su mama, bet ir iš žmonos lovos ryte pereidavo pas mamą. Išsiskyrė trankiai juodu po mėnesio