QUOTE(žavesėlis @ 2014 12 22, 22:09)
Aš ne visų pavardes žinau, su kuo kavą gėriau...
Aš ne visų pavardes žinau, su kuo kavą gėriau...
QUOTE(jurgacka @ 2014 12 22, 22:13)
Kažkuriam filme buvo frazė, kad permiegot su žmogum gali tada, kai tris kartus pavalgai ir jau žinai mamos mergautinę pavardę.
Aš tai žinau, su kuo kavą gėriau. Na, žinojau pavardes. Vistiek, bendrauji, arba skype, ar fb, ar gmail, ar tiesiog šiaip pasidomi, ar iš kalbos išeina. Jei žmogus bijo pavardę pasakyt, kaip gali su juo tą kavą gert, tada jis nepasitiki manim, kad nepatikrintum, ar kokia šnipe laiko.
Dabar vargiai ir vardus bepamenu. Beliko toks daugmaž "kur aš jį mačiau?" 
Buvo toks fruktas. Gyva pažintis prieš n metų. Bendras draugas supažindino. Reikėjo pavardės, neišsteni. Berods, paraidžiui išmykė. Vėliau to draugo paklausiau, tai sužinojau, kad jį vaikystėj skaudžiai pravardžiavo, (reta ir nekokia ta pavardė
), tai jo visi trys sūnūs žmonos pavarde, o ir ši savo mergautine likusi. Kažkaip, nenusisekė žmogui, kiekvienas vyras didžiuojasi savo pavardę duodamas sūnums. 
QUOTE(žavesėlis @ 2014 12 22, 22:25)
Kažkuriam filme buvo frazė, kad permiegot su žmogum gali tada, kai tris kartus pavalgai ir jau žinai mamos mergautinę pavardę.
As gyvenime tikrai paisau sios taisykles
QUOTE(Laukinė_gulbė @ 2014 12 22, 22:41)
kaip tu jos neprisimatavai?
O jei prie vardo nebūt derėjus?
QUOTE(anciana @ 2014 12 22, 19:02)
Šapokliaka, o kiek laiko tu vienišauji?
Ankstesnėje temoje aš irgi buvau priėjusi prie tokių išvadų, kad man reikia kažkaip sudirbt su savimi. Jaučiu, kad esu akligatvyje. Mane irgi supa daug žmonių, turiu pažinčių (darbai tokie), o ir tinkamų vyrų, atrodo, netrūksta. Praktiškai visada nutinka taip, kad jei kompanijoje, grupėje, tūse yra bent vienas man įdomus ir/ar patrauklus vyras, anksčiau ar vėliau jis būna mano Bet tai... tuo pabuvimu ir baigiasi. Ir tai tikrai ne tas variantas, kad visi vyrai kiaulės ar debilai.
Ankstesnėje temoje aš irgi buvau priėjusi prie tokių išvadų, kad man reikia kažkaip sudirbt su savimi. Jaučiu, kad esu akligatvyje. Mane irgi supa daug žmonių, turiu pažinčių (darbai tokie), o ir tinkamų vyrų, atrodo, netrūksta. Praktiškai visada nutinka taip, kad jei kompanijoje, grupėje, tūse yra bent vienas man įdomus ir/ar patrauklus vyras, anksčiau ar vėliau jis būna mano
Bet tai... tuo pabuvimu ir baigiasi. Ir tai tikrai ne tas variantas, kad visi vyrai kiaulės ar debilai.Su trumpom pertraukom - 11 metų
BUvo ilgas ir varginantis romanas su vedusiu (buvau pametusi galvą nerealiai, o jis buvo tas vargšas, kurio žmona nesupranta, ir jis sekso negavęs) Finale, jis netgi išsiskyrė. Ir tada pasirodė, kad buvo... dar viena meilužė 
Kuri ir tapo žmona. Tada po kelių metų su juo vėl susitikau vienoj kelionėj (visiškai atsitiktinai). Tai jis išgėręs ir pradrąsėjęs atėjo pas mane pasikalbėti. Vėl verkė, kaip neteisingai pasirinko tada (nu kad ne mane į žmonas ėmė). Tada aš jau nebepasikabinau ant jo kliedesių ir nebeužkibau ant blogos žmonos kabliuko. Dar, kad jau visą santą barbarą pasakoju, tai su jo ta žmona susipažinau (ji trečioji jam buvo, po kelių metų irgi išsiskyrė) susipažinau, prie vyno abi išsikalbėjom. Tai tada taip džiaugiausi, kad ne mane tuomet pasirinko. Nu pažliumbiau kokius metus (jaučiausi žiauriai sugniuždyta ir ilgai negalėjau į jokį vyrą žiūrėti, kaip pykau ant vyrų giminės), bet tai trečiai žmonai tai jo vaikus reikia auginti ir su juo bendrauti.Tai va, tas romanas su visom skyrybom truko kokius 4-5 metus, o po to dar reanimuotis kiek reikėjo.
Baisiausia, kad aš galiu įsimylėti, pagyventi kelis mėnesius euforijoje, o paskui metus negaliu atsigauti.
Ir dar - kai pajaučiu, kad vyras yra tikrai to vertas, viduje pradedu galvoti, kad aš nesu verta tokio vyro ir kad jis tikrai pabėgs.
Tai va, čia ir reikia man keistis. Ne tai, kad elgtis kitaip ir būti ne savimi. Ne. Tiesiog stiprėti kaip asmenybei, mokytis suvokti save, iš kur kyla vienoks ar kitoks elgesys ir emocijos. Manau, kad čia kokie nors iš vaikystės atėję dalykai, tik dar nežinau kas.
Ale kaip per išpažintį pavariau
Arba kaip per psichoterapijos seansą 
QUOTE(Marga retta @ 2014 12 22, 18:35)
smagu čia paskaitinėt, juolab, kai ir aš tokia pat
bet padedant viešai žmogų su visa jo deklaracija ant delno biški perlenkėt lazdą
QUOTE(žavesėlis @ 2014 12 22, 21:50)
Pasilikau savo.
Ištikimiausias vyras yra tas, kai žmona trečia, o meilužė ta pati.
Papildyta:
Mergautinę? Ar čia antra santuoka buvo?
Papildyta:
QUOTE(Laukinė_gulbė @ 2014 12 22, 22:59)
Pasilikau savo.
Mergautinę? Ar čia antra santuoka buvo?
QUOTE(žavesėlis @ 2014 12 22, 22:00)
Taip, esu -aitė, dar ir žiedo dažniausiai nenešioju
.
