QUOTE(OneTouch @ 2015 01 30, 14:33)
Kol kas man puikiai sekesisi tai daryti.ir vyrą gerbiu labai,bet nejaučiu širdim jo..vyras tiki mano atsidavimu..tik kad jis pasimaiše ir viską taip sujaukė..
Tuo labiau.jei rinktis tarp vyro ir vaikų argi nesirinktumete jų?
Papildyta:
Nu nejuokaukit.o kur juos deti? Jie ką ne šeima?
Tuo labiau.jei rinktis tarp vyro ir vaikų argi nesirinktumete jų?
Papildyta:
Nu nejuokaukit.o kur juos deti? Jie ką ne šeima?
Jei puikiai sektųsi, nebūtumėte šioje temoje.
Čia nėra pasirinkimas tarp vyro ir vaikų. Nedramatizuokit. Čia nėra mirtino pasirinkimo, po kurio gyvenimas pasibaigia. Čia yra buvimas sąžiningu, atviru prieš kitus ir prieš save.
Jeigu tai ką jūs sakote yra tiesa, tokia meilė, tiek metų tęsiasi ir abipusiai, nėra tragedijos kurti gyvenimą su mylimu žmogumi. Baisu, taip. Bus smerkiančių, - taip. Skauda - taip. Bet jeigu jūsų drąsa didesnė už jūsų meilę, tai gal ta meilė ir nėra tokia jau svarbi

O, dėl vaikų, aš tuom labai tikiu: nesukursi darnios šeimos, kaip pavyzdžio vaikams, nemylint savo žmogaus. Kažkokį pavyzdį sudėliosi, bet tikrai ne tai, kad meilė šeimoje yra pagrindas ir vertybė. Sako, gyvenk savo gyvenimą taip, kaip norėtum, kad gyventų tavo vaikai.