QUOTE(Soled @ 2015 03 01, 16:49)
Na ką... atsisveikinome su DA (nors žinant, kad dar rodys dokumentinį, gal ne visai tikslu taip sakyti). Kaip ir daugelis čia, jau buvau peržiūrėjusi serialą internete, bet visgi paskutinė serija per lnk tikresnės pabaigos jausmą atneša. Per 1,5 metų "Didingasis amžius" man tapo tarsi atskira gyvenimo dalimi. Paskatino domėtis osmanų istorija, kultūra, neeilinių šios dinastijos asmenybių gyvenimais. Dažnai mintyse sukdavosi veikėjų pasakyti aforizmai. Kokia galinga televizijos galia vis dėlto
Didžiausi komplimentai ir aplodismentai kūrėjams. Nuostabus serialas, tikrai pats geriausias, kokį teko matyti. Neįtikėtinai jautriai, įtikinamai perteikta visa žmogiškų jausmų amplitudė: nuo begalinės meilės iki širdį veriančio skausmo, nepriekaištinga VISŲ aktorių vaidyba (Halitas Ergenčas išvis, mano galva, oskaro vertas už tokį įsikūnijimą. Holivudo aktorėliams slėptis po lapais tik). O kur dar fantastiškas muzikinis takelis, Ibrahimo smuiko melodija... pasaka, galima klausyti visą amžinybę.
Įdomu buvo stebėti, kaip keitėsi veikėjai ir jų gyvenimai, charakteriai nuo pirmo iki ketvirto sezono, kokia skirtinga pradžia ir pabaiga! Be galo taikliai atskleista žmogaus kaita metams bėgant, pasaulėžiūra, vertybių supratimas, nuolatinė blogio ir gėrio kova, atsakas už nuodėmes. Apskritai, manau, šiame seriale kaip niekur kitur puikiai parodyta žmogaus prigimtis: polinkis į nuodėmes, suklupimus, bet kartu ir labai gražiai atskleista meilės, gerumo galia.
Sukrėtė ir mirtys, liudijančios žiauriais to meto taisykles. Mane labiausiai vis dėlto sujaudino Mustafos mirtis, kuris, mano manymu, ir buvo verčiausias perimti sostą.
DA daug apie ką privertė susimąstyti, nepaisant šiokio tokio ištempimo 4to sezono viduryje - tai buvo puikus reginys. Neatsisveikinu su visam, karts nuo karto vis pasižiūrėsiu įsimintiniausias vietas. Kaip meditacijai paklausysiu muzikinio takelio.
Buvo smagu ir įdomu diskutuoti, dalintis mintimis. Tikiuosi sulauksime Lietuvoje ir "Kosem Sultan" bei tęsime diskusijas apie Osmanų dinastiją

Didžiausi komplimentai ir aplodismentai kūrėjams. Nuostabus serialas, tikrai pats geriausias, kokį teko matyti. Neįtikėtinai jautriai, įtikinamai perteikta visa žmogiškų jausmų amplitudė: nuo begalinės meilės iki širdį veriančio skausmo, nepriekaištinga VISŲ aktorių vaidyba (Halitas Ergenčas išvis, mano galva, oskaro vertas už tokį įsikūnijimą. Holivudo aktorėliams slėptis po lapais tik). O kur dar fantastiškas muzikinis takelis, Ibrahimo smuiko melodija... pasaka, galima klausyti visą amžinybę.
Įdomu buvo stebėti, kaip keitėsi veikėjai ir jų gyvenimai, charakteriai nuo pirmo iki ketvirto sezono, kokia skirtinga pradžia ir pabaiga! Be galo taikliai atskleista žmogaus kaita metams bėgant, pasaulėžiūra, vertybių supratimas, nuolatinė blogio ir gėrio kova, atsakas už nuodėmes. Apskritai, manau, šiame seriale kaip niekur kitur puikiai parodyta žmogaus prigimtis: polinkis į nuodėmes, suklupimus, bet kartu ir labai gražiai atskleista meilės, gerumo galia.
Sukrėtė ir mirtys, liudijančios žiauriais to meto taisykles. Mane labiausiai vis dėlto sujaudino Mustafos mirtis, kuris, mano manymu, ir buvo verčiausias perimti sostą.
DA daug apie ką privertė susimąstyti, nepaisant šiokio tokio ištempimo 4to sezono viduryje - tai buvo puikus reginys. Neatsisveikinu su visam, karts nuo karto vis pasižiūrėsiu įsimintiniausias vietas. Kaip meditacijai paklausysiu muzikinio takelio.
Buvo smagu ir įdomu diskutuoti, dalintis mintimis. Tikiuosi sulauksime Lietuvoje ir "Kosem Sultan" bei tęsime diskusijas apie Osmanų dinastiją

Kaip gražiai parašyta


QUOTE(Leksa @ 2015 03 01, 20:37)
Kad apie ji vieninteli nebuvo parodyta NIEKO, ka jis galvoja, ka jaucia, ko siekia - visai nieko. Kiek ji rode, tai atejo, nusisypsojo, pasisveikino ir role baigta, kita scena 

Būtent

