QUOTE(balbiesas @ 2015 09 14, 16:40)
o jeigu nėra numatyta atskiro oro padavimo, ir plieninis kaminas iš stogo, kaip geriausia padaryti kad šaltis neitų kai krosnelė nekūrenama? Kažkokia sklendė?
Labai geras klausimas.
1. Šiluma visada eina laukan, o ne šaltis ateina.
2. Metalinio kamino vidinio vamzdžio pralaidumas šilumai yra blogas, nes ten ne vientisas metalas, o iš 1 metro gabalų, kurie tik liečiasi ir todėl blogai perduoda šilumą.
3. Kamino vidus po kelių kūrenimų bus suodinas, vadinasi šilumos pralaidumas vėl mažės.
4. Kamine bus oro kamštis, kuris irgi yra blogas šilumos laidininkas.
5. Teoriškai kai kaminas peršąla, kažkiek šilumos nuostolių bus per tokį kaminą, bet praktiškai reikšmės labai mažos.
6. Tas pats galioja visiems kaminams, ne tik metaliniams, bet ir plytiniams ir keramikiniams.
7. Uždarai krosnelės sklendę, nėra oro judėjimo per kaminą, turi oro kamšti kamine ir nėra jokių problemų.
----------------------------------------
Įdomesnis atsitikimas su metaliniais kaminais:
Prieš 3-4 metus vasario mėnesį buvo vietomis vieną naktį virš - 30-35 laipsnių šalčio. Rytą pasipylė skambučiai, man, kolegoms - neįmanoma užkurti krosnelių. dūmai neina per kaminus, veržiasi į kambarius ir taip visoje Lietuvoje. Kame reikalas?
Problema buvo peršalę kaminai, kaminuose oro temperatūra buvo -30, o rytą patekėjus saulei oro lauke temperatūra buvo gal -20 viršuje virš stogo. Prie žemės gal -30 , nes peršąlo ir žemė. (Staigus oro temperatūros pasikeitimas) Ir tankesnis oras įstrįgo kamine, padarydamas kamštį. Nepadėjo, nei popiriaus kūrenimas, kamščio pramušimui. Po pietų saulei pašildžius, kaminai atšilo, viskas pas visus susitvarkė.
Kad kaminas gerai trauktų, jis privalo būti šiltesnis už lauko temperatūrą.
----------------------
Aš čia tą įstoriją rašau tam, kad tikrai retkarčiais tie kaminai peršąla ir gali būti teorinių šilumos nuostolių, bet praktiškai jie tokie maži, kad net per aklinai neuždarytas krosneles einantis oras nesugebėjo pašildyti kaminų, arba jis visai nėjo.