QUOTE(Monika.as @ 2015 03 04, 11:44)
Sveiki, antra karta naudojuosi siuo portalu, tad net nelabai moku juo naudoti ir nezinau ar cia net rasau, kad gauciau norima rezultata - atsakymus...
Tai gi, mane kankina nerimo ir panikos priepuoliai, seimos daktare save, kad tai gali buti net depresijos pradzia. Jau 4menuo taip. Tirpsta galva, rankos, kojos, kaklas. Truksta oro, sirdis atrodo taip stipriai kala, kad net jauciu ja gerkleje. Dilgcioja kuna, vis kitose vietose. Kankina nemiga. Galva atrodo tokia sunki, lyg svino butu pilna. Pastovus galvos svaigimas ir bendras silpnumas.
Kaip su psichologe kalbejau, as per daug jauciu savo kuna. Ir jei tik kazkas siek tiek ne taip, man nevalingai gaunasi prisigalvoti, kad man viskas, sakes, basta, amen. 3 variantai: arba tuoj nualpsiu, arba tuoj numirsiu, arba isprotesiu.
Buvau pas psichiatre, israse Antidepresantu ir Stipriu raminamuju, negeriu nei tu, nei tu. Pradejau vaikscioti pas psichologe, kaip ir geriau atrodo, kai gali kazkam issipasakoti, kas slegia ir t.t., nes kazkodel nei draugem, nei gyvenimo draugui, nei tevam, niekam...negaliu issipasakoti. Man vis atrodo, kad manes nesupras, mane man uz nugaros apkalbes arba, kad as eilini karta nesukoncentruosiu demesio ir nusisnekesiu ka nors ir bus begalo geda.
Meciau darba, nes maniau nuo jo man vis blogeja. Vien nuo minties, kad ten nebegrisiu jau geriau, bet bijau ir naujo darbo ieskotis, atrodo, kad nepajegsiu jokio darbo dirbti, kad visur man nesiseks, kad niekam tokia darbuotoja nereikalinga.
Vaistu tikrai tikrai nenoriu gert. Vartoju raminamojo poveikio maisto papildus, arbatas - zoleles zodziu.
Ar yra buve kam taip? Kaip kovojot? Kiek truko viskas? Ar man pagaliau bus gerai?
Nenoriu švaistytis diagnozėmis, bet bandau spėti, kad depresiją jau turit. Jeigu vaistų nenorit gerti, turit įdėti pastangų surasti priežastis, kurios nulėmė dabartinę būseną. Bandykit aprašinėti savo jausenas, mintis, nuo ko blogėja nuotaika, kapstykit giliai, prisiminkit nemalonias akimirkas iš vaikystės ir pan.
Visos šioje temoje su panašiom problemom. Kovojam įvairiai. Kas su vaistais, kas be vaistų. Pasiguosdamos, išsikalbėdamos, retkarčiais išspardydamos užpakalius.
Ar jums pagaliau bus gerai, tai priklauso tik nuo jūsų. Niekas už jus jūsų gyvenimo nenugyvens ir už jį atsakinga jūs pati. Atsiprašau už tiesmukumą.

Jau keletą metų jaučiuosi gerai, bet ne be pastangų. Džiugina tai, kad sugebu valdyti situaciją ir neįšokti į hipochondriją, neužsiciklinti ant nutirpimų, klaidžiojančių skausmų ir pan.
Anything that costs you your peace is too expensive.