Vegetodistonija

Aš irgi galvoju, kad galima suvaldyti be vaistų. Tik reikia sau pripažinti, kad tai yra PA, įsisąmoninti, kad tai ne mirtina ir jos nebijoti. Svarbu suvaldyti savo mintis, kurios veja viena kitą. Kai kurie atranda savų ritualų, pvz., geria, gurkšnoja vandenį ir įsitikinę, kad PA legviau praeina. Sakysit, placebas. Tegul. Jeigu žmogui nuo to geriau. Manau, kad tokiu būdu nukreipia mintis.

Perskaičiusi as visas temas ir ne tik, ir knygas perskaičiusi ir internete klipukus peržiūrėjusi, ir tas mintis susirasiusi ant lapelio ir saviitaiga naudoju, bet kas is to. Jei viena karta suvaldau Pa pati, kita karta ji didesne jėga smogia. Jeigu Pa karą per mėnesį smogtų, o visa kita laiką super jaustumeis, tai būtu nieko. O dabar kazkokia nuolatine prasta būsena -nei kad galvos svaigmas, nei kad prapulsavimas, spazmai gerklėje. O kiek laiko jūsų pasveikimo procesas truko ?
Papildyta:

Kai gerai jauties labai lengva sakyti, kad tai tik mintys. Kai oro trūksta, įkvėpti negali, vietoje nenusėdi nu jokiais ritualais sau nepadėsi. Aišku, vaistai to irgi negydo.

o jums kas pasakas sekė? be jokios abejonės, gyvenam, mokomės, suvaldom, bet tik nereikia čia aiškinti kad puikiai, be vaistų.

susivaldo... Kas per žodis? Pačios?

jūs, pasakore, dalinkitės patirtimi, ta naudinga, tik nereikia kitiems primetinėti. Tai jau gydytojų praktiškai kaip ir nebereikia..

kad būčiau teisingai suprasta - pritariu, kad saviugda, saviįtaiga, darbas su savimi, domėjimasis kitų patirtimi ir laimėjimais, psichoterapija, įvairios kvėpavimo technikos, sportas ir pan. - puikūs pagalbininkai. Bet juk ne visi mes pagal vieną kurpalių nukalti, visų situacijos skirtingos..

Man pavyko, bet darau prielaidą, kad kitiems gali ir nepavykti..

RitaRazi, tai ir jus įveikėte šia liga jau
Papildyta:

Bet žinokit ir as manau, kad tik kai pats panikos atakas įveiksi, be vaistų, nustosi jų bijoti, jos patrauks. Manęs vaistai neisgyde. Žinau, kad ir vėl teks prie jų grįžti, bet tik tam, kad nerimą slopintu, o ne ji gydytų.

Aš manau, kad naivu tikėtis įveikti vien tik vaistais. Pagerėjimas gali būti tik laikinas. Pirmiausia reikia gerai pažinti ligą ir save. Kas man labiausiai padėdavo kritiniais momentais? Gilus kvėpavimas.

Nieduli, o kiek laiko jus liga kamavo?kazkodel manau, kuo ilgiau, tuo sunkiau išbristi po to

Is to, ka apraset-keliaukit pas gastroenterologa, ir vis tik jums, atrodo, GERLas Labai puikiai ir tiksliai apraset-PASTOVI busena nesvarumo, kai tarsi galva svaigsta, kartais karstis musa, kartais dusina, sirdies tachikardija, o gerkle pastoviai uzspazmuota Ne ta vieta gydot, uz tai AD ir nepadeda

O ka darot, kai PA ateina? Pagrindine visu klaida: atsigulti i lova ir skaiciuoti sirdies perplakimus belaukiant mirties ar baimes nualpti, isproteti. Taip PA trukti gali net iki pusvalandzio.
Ka daryti, prasidejus PA:
1. Paimti maiseli ir kvepuoti i ji. As to nebandziau, bet isbandziau ir man visai patiko tureti buteliuka su amoniaku, kai tik imdavau dusti-tuoj atsidarau ir kvepteliu, jei jau nualpusias paaugles amoniakas pazadina, tai man greitai smegenyse prasviesedavo. O kai zinodavau, kad tikrai nenualpsiu, nes turiu amoniaka, tai ir PA nebeprisisaukdavau.
2. Tik negulti i lova. Atsistoti ir padaryti pritupimu/atsilenkimu/suoliuku-nesvarbu, ka, svarbu, fizinius veiksmus. Galu gale vaikscioti po kambari/lauka, vaziuoti su dviraciu-svarbu, neleisti mintims grizti prie vienintelio teiginio-as mirstu, kas su manimi darosi. Geriau sakyti: "jei mirti-tai su muzika"
3. Jei nera galimybes fiziniams veiksmams, sakykim, automobilyje sedit-imti garsiai skaiciuoti nuo 100 iki 1 atbuline tvarka. Labai gerai suveikia
4. Paskambinti kokiai senai matytai draugei ir pasikalbeti-zodziu, per PA viskas tinka, kas nukreipia demesi nuo tos nemalonios busenos, kiekviena turi rasti sau priimtina busena iveikti ir suvaldyti PA.


Klausimas buvo-ar galima vegetodistonija suvaldyti be vaistu. Atsakiau, kad galima. Jus irgi atsaket, kad galima, pati suvaldet, va ir niedulis patvirtino, kad galima. Tai kam tada visa ta beletristika? Niekas neneigia nei daktaru reikalingumo, nei psichologu, nei AD vartojimo. Ir kiekvienas renkasi sau priimtina varianta


Raminamieji vaistai, atleiskit man visos, bet absoliuciai negydo, nors daktarai lengva ranka juos raso Galima trumpam pavartoti ta Lexotonili, Xanaxa ar Eglonili, bet problemos jie nepanaikina.

tai labai gerai, tik prie PA gilus kvėpavimas ne visiems gerai, galima smagią hiperventiliaciją gauti jei jums veikia - valio.

lygiai taip pat naivu sakyti - suimk save į rankas, ką čia dabar, juk tu suaugęs žmogus, pabėgioki, praeis . Nesakau, kad jūs konkrečiai taip sakot, bet daaaug kartų girdėta daina.

naivu yra manyti, kad tai, kas padėjo man, būtinai veiks ir kitam, naivu manyti, kad užtenka vien tik valios ir viskas bus gerai. Dažnai būtent valingi ir fiziškai nesilpni žmonės turi PA.

vaistai daugumoje atveju, jei skiriami patyrusio psichiatro, yra vienintelis būdas grąžinti žmogų į santykinai normalią būseną, kad jis galėtų pradėti domėtis kaip sau padėti ir kaip gyventi toliau. Mano atvejis toks - aš patyriau PA po keturmečio sūnaus avarijos, reanimacijos, neurochirurgijos..

Turėdama tam tikrą išsilavinimą, iškart supratau, kad tai panikos atakos, ligoninių, priimamųjų, ištyrimų ir pan. išvengiau, puikiai suprantu, kad nuo tų dalykų nemirsiu, neišprotėsiu, nebėgsiu laukais, iškart kreipiausi į gydytoją, gavau reikiamą pagalbą, iki šiol lankausi pas psichoterapeutą reguliariai. Gėriau ir raminamuosius, puikiai suprasdama, ką geriu.

jei reikia vaistų - tai reikia. Jei išeina be vaistų - valio.

Nerija123 - norėčiau, bet negaliu taip sakyti.. Jei pamenat, praeitais metais kovą-balandį vaistus buvau visai nuėmusi po 5 mėnesių kurso, PA ir nerimas nesikartojo, bet rugpjūčio pab. smogė vėl. atrodytų, lygioj vietoj.. Deja. nuo rugsėjo iki vasario gėriau vaistus, dabar vaistus nuiminėju. PA ir nerimo per tą laiką nebuvo. Nėra ir dabar.

Visą laiką lankausi pas psichoterapeutę. Tikiuosi, kad visai nuėmus vaistus, PA negrįš. Bet karčios patirties turiu, nebegaliu tikėtis, kad tai tik toks posttrauminis sindromas
Dabar bandau vadovautis AA principu - šiandien nebuvo priepuolio ir ačiū Dievui, viena diena praėjo gražiai

Aš negaliu pasakyti, kad pasveikau. Tiesiog valdau situaciją. Gal jau ryt viskas pablogės . Panikos atakų ne tiek ir daug turėjau. Tuo metu buvo toks internetinis tinklapis klastingaliga. Tai man padėjo suvokti, kas vyksta. Kai supratau, kad tai nemirtina, PA dingo. Aš nustojau bijoti.
O neuralginiai skausmai nuolatiniai palydovai. Bet žinau, kad tai nervai.

GERL'ą ir AD gydo, būtent su nervų sistema susijusį GERL'ą, dar vadinamą jautrios stemplės sindromą. Gydo netinkamas žodis, nes paslopina simptomus, kol apsiramina pats organizmas.
Čia aprašyti simptomai gali būti ir ne GERL'o. Rėmens graužimo nesumaišysi su nieko, o gastroenterologas išrašys rūgštis mažinančius vaistus, su kuriais susigadinsite skrandį, tada jau tikrai galva svaigs.
Neskubėkite lakstyti visur, nes iš panikų neišlipsite.

vat būtent..

Va man irgi atrodo, kad reikia kuo labiau išsitirti, kad sužinočiau tikrąją galvos "svaigimo", nestabilumo priežastį. Nes dabar žiūriu visi daktarai nurašo nerimo sutrikimui. Tik va, kiek skaičiau, neradau, kad būtų aprašytia, kad prie GERL būna svaigimai.
Papildyta:


Na jeigu man nustatytų tokia diagnozę gydytojas, nepasitikrinusi jos pas kitą gydytoja tikrai vaistų nepradėčiau gerti. Man tik keista, kad nei vienas gydytojas per tiek laiko negali nustatyti tikslios priežasties ir jos pašalinti
Papildyta:



Taip, prisimenu jūsų istoriją ir prisimenu, kaip rašėte, kad svarbiausia, kad jūsų berniukui viskas gerai. Ir atrodo, juk jūs žinote savo nerimo priežastį, tai ką ten psichoterapeutė gali dar atkapstyti, nebent koreguoti jūsų būdą, rekaciją į stresą? Bet kiek aš buvau nuėjusi pas psichoterapeutų, tai jie sėdi ir liepia kalbėti. O aš pasikalbėti turiu su kuo. O man reikia tokio griežto "mokytojo", kad jis kalbėtų, per savo kalbą formuotų mano mintis. Arba bent jau kognityvinę terapiją kad vestų. Bet kiek žiūrinėjausi, na kažkaip nėra stipraus psichoterapeuto Vilniuje, gebančio padėti įveikti nerimą. O jūs patenkinta savąją psichoterapeute? Gal rekomenduotumete ką nors (nebūtinai savąją) į AŽ?