Sveikos
Atėjau, kaip mano vaikai sako, "pasinolife'inti". Bet reikia kažkaip nerimą priešpirmadieninį slopinti ( paskutinį sykį darbe buvau praeitais metais, nejuokas rytoj manęs laukia). Be to, ką tik iššveičiau visus indaplovės filtrus, gumas, tarpines ir kt.detales. Taigis, nusipelniau čia kiek pasiblaškyti ir į jūsų nuostabias foto akis paganyti.
Pagyrimo žodis
Nikitai, nu kokia didelė ir graži katytė auga

Ar būna, kad ramiai ant kelių patupi, ar nuolat veiksme mergina?
Cecilija labai gražutė trispalvytė.

Bet žiūrint į
Pelytę man liūdna dėl akytės.
Trišė okupavusi šeimą savo meile
Giliukas išdykėliukas
Gabana...kelias sekundes rinkau žodį tinkamą išreikšti savo susižavėjimui...neradau...tiesiog mano meilė- seilė

Mūsų miškelyje netoliese labai mažai praeivių, dažniausiai susitinkame tik mes, šunininkai. Vienas iš vietinių šunininkų, turėjęs biglį, bet dėl dažnos tarp biglių savybės, užuodus pėdas, pasimesti nuo šeimininkų ir nusimušus jų GPS'ui nerasti kelio atgal, nuolat vesdavęsis savo biglį su pavadžiu, įsigijo bulmastifą. Nuostabaus ramaus temperamento mažylis "buliukas" dažniausiai eidavo palaidas. Susitikę su Čija pažaisdavo, pasidžiaugdavo manimi ir aš juo. Kurį laiką sutapo, kad mes nebesusitikdavome. Ir, kai tam bulmastifui buvo maždaug 9 mėnesiai, einant mišku vėl iš tolo pamačiau einant tą vyriškį su ant pavadžio bigliu ir gerokai paaugusiu palaidu bulmastifu. Pastarasis, atpažinęs mus, pasileido link mūsų visu savo greičiu. Tą akimirką, kai suvokiau, kad mano meilė nusprendė iš pradžių duoti man šlapią bučkį, pati atsisėdau į pusnį ir nugara atsirėmiau į medį. Taktika pasiteisino.
Dėl lauko. Aš visada buvau asfalto vaikas. Išgirdusi, kaip kažkada seniai dar jaunas Mamontovas pasakė, jog, jei turėtų nuosavą namą, tai visą kiemą išasfaltuotų ir riedučiais po jį važinėtų, pritariau jam 100 %. Su augalais nedraugaudavau, jei kokią gėlę prižiūrėdavau, ana kažkodėl vis tiek rasdavo priežastį numirti- arba sudžiūdavo, arba supūdavo, arba... Gyvūnai, mano akims žiūrint, man būdavo neprognozuojami, mano pedantišką tvarką griaunantys objektai, silpnų asmenų sentimentalumo pasireiškimas. Suėjus 33 metams, kažkas manyje pradėjo keistis. Negaliu pasakyti, kas, kodėl, kaip, bet labai aiškiai supratau, kad noriu šuns, katės, gėlių, žolės... Miškas netoliese man jaukus kaip mylimi ir jaukūs yra namai. Keikiu savo šunį, kai reikia eiti į mišką brendant pažliugusiu purvu, kai vėtra talžo veidą, bet vis tiek myliu lauką ir buvimą jame. Vienintelis niuansas- tinkama apranga.
Oi, žiūriu šiais metais Ainu dar čia nepasirodė, reik taisytis.
Pasakykit, kai to balto daikto kieme nebebus, aš čia tuo tarpu palauksiu kažkiek
...na gerai, palauksiu namie ant sofkutės.