nesibaiminau labai, nors aisku nedrasu buvo, bet kai jau sokdino visi vyrai, tuomet apsilau ir baimes ne gramo neliko 
Pirmas susitikimas vyko ne tik su tevais, bet ir dauguma gimines nariu per baliu nesibaiminau labai, nors aisku nedrasu buvo, bet kai jau sokdino visi vyrai, tuomet apsilau ir baimes ne gramo neliko
nesibaiminau labai, nors aisku nedrasu buvo, bet kai jau sokdino visi vyrai, tuomet apsilau ir baimes ne gramo neliko
Buvo labai nejauku.. elgiausi kaip drovi maža mergaitė 
as su savo vyro tevais susipazinau per jo 18 gimtadieni,mes dar tada kaip ir nedraugavom tik jis vis pas mane ateidavo i svecius .tai va pas ji atejau su bendrais pazistamais draugais ir visa kelia jiems aiskinau kais as ten atrodysiu atejau pati 
.sake nepergyvenk viskas bus gerai,taip ir buvo .labai tolerantiski linksmi zmones vis ziurejo i mane ir sypsojosi.biskuciuka jauciausi nejaukiai 
,bet cia dar nieko sokiu metu kaip griebe mane buciuot (pirma karta) tas mano vyras 
maniau is gedos numirsiu,o dar atsisuku o jo mama ziuri ir sypsosi 
,tai va nuo to laiko pradejom rimtai draugaut,o po menesio visa gimine pazinojau nes sventem jo mociutes 70jubilieju 
.tai va pas ji atejau su bendrais pazistamais draugais ir visa kelia jiems aiskinau kais as ten atrodysiu atejau pati .sake nepergyvenk viskas bus gerai,taip ir buvo .labai tolerantiski linksmi zmones vis ziurejo i mane ir sypsojosi.biskuciuka jauciausi nejaukiai ,bet cia dar nieko sokiu metu kaip griebe mane buciuot (pirma karta) tas mano vyras maniau is gedos numirsiu,o dar atsisuku o jo mama ziuri ir sypsosi ,tai va nuo to laiko pradejom rimtai draugaut,o po menesio visa gimine pazinojau nes sventem jo mociutes 70jubilieju
Susipažinau per Kalėdas, jau net gerai nepamenu, kaip tiksliai jaučiausi 
žinau, kad buvo nedrąsu, jaudinausi, bet priėmė mane gerai, todėl ir visos baimės po pirmojo susitikimo išgaravo 
žinau, kad buvo nedrąsu, jaudinausi, bet priėmė mane gerai, todėl ir visos baimės po pirmojo susitikimo išgaravo
Na pirmiausia tai mano vyriukas susipažino su mano tevais, o vėliau nusitempė mane susipažinti su savaisiais, baimes nebuvo tik jauduliukas kankino Aš labiau bijojau kai teko supažindint mūsų abiejų tėvelius 
Susipažinau su tėvais, močiute, baba, tetos šeima...žodžiu visa gimine Nežinau gal pradžioje šiek tiek buvo sunkiau bendrauti su jo mama, bet dabar esam draugės. Ją visad vadinu mamyte ir galiu papliurpt apie bet ką Na man jo visa giminė yra kaip mano... Papuoliau į nuostabią šeimyną 
Aš labiau bijojau kai teko supažindint mūsų abiejų tėvelius Susipažinau su tėvais, močiute, baba, tetos šeima...žodžiu visa gimine Nežinau gal pradžioje šiek tiek buvo sunkiau bendrauti su jo mama, bet dabar esam draugės. Ją visad vadinu mamyte ir galiu papliurpt apie bet ką Na man jo visa giminė yra kaip mano... Papuoliau į nuostabią šeimyną
Sveiki,
nepavadinčiau tai problemėle, tačiau po 8mėn draugystės su vaikinu(juokingai mažai), taip ir neteko susipažinti su jo tėvais. Žinoma nenorėčiau kažkokios užstalės, kada abi šalys priverstos kalbėtis apie orą ir pažindintis, tai galėtų įvykti visai netikėtai, parduotuvėje, gatvėje. Su mano tėvais ji susipažino vos po poros mėnesių draugystės, taipat netikėtai mano namuose, ir jau po to karto vis dažniau ėmėm leisti laiką pas mane (šaltą žiemą niekur nesidėsi). Su tėvais sutaria kaip su draugais, jau ir kalba apie važiavimą pas mane į sodą susipažinti su visu šusniu giminių. Taip, smagu, jog nevengia tėvų ir nesislapsto, bet kaip jaustis man, kai su jo motina (tėvo neturi), paskubomis pasisveikinau per atstumą ir tuo baigėsi visa pažintis. Ar tai normalu tarp vyrų, slėpti savo draugę, nesikviesti namo arbatos, o nuolat sėdėti pas merginą ir pietauti su jos tėvais prie vieno stalo? ar turėčiau apie tai su juo kalbėti, prašytis supažindinama su motina? o gal jis nežiūri į mane rimtai ir nemato reikalo supadindinimams?
nepavadinčiau tai problemėle, tačiau po 8mėn draugystės su vaikinu(juokingai mažai), taip ir neteko susipažinti su jo tėvais. Žinoma nenorėčiau kažkokios užstalės, kada abi šalys priverstos kalbėtis apie orą ir pažindintis, tai galėtų įvykti visai netikėtai, parduotuvėje, gatvėje. Su mano tėvais ji susipažino vos po poros mėnesių draugystės, taipat netikėtai mano namuose, ir jau po to karto vis dažniau ėmėm leisti laiką pas mane (šaltą žiemą niekur nesidėsi). Su tėvais sutaria kaip su draugais, jau ir kalba apie važiavimą pas mane į sodą susipažinti su visu šusniu giminių. Taip, smagu, jog nevengia tėvų ir nesislapsto, bet kaip jaustis man, kai su jo motina (tėvo neturi), paskubomis pasisveikinau per atstumą ir tuo baigėsi visa pažintis. Ar tai normalu tarp vyrų, slėpti savo draugę, nesikviesti namo arbatos, o nuolat sėdėti pas merginą ir pietauti su jos tėvais prie vieno stalo?
ar turėčiau apie tai su juo kalbėti, prašytis supažindinama su motina? o gal jis nežiūri į mane rimtai ir nemato reikalo supadindinimams?
Aš su draugo tėvais susipažinau praėjus porai mėnesių nuo pažinties pradžios. Kažkaip viskas vyko labai normaliai, dabar ir šventes kartu švenčiam, ir giminę pažįstu, visi labai geri žmonės. O vat su savo puse dar nesupažindinau, nors draugaujam jau ketvirtus metus. Na, su mama yra susipažinęs, kai ji buvo atvykus pas mus. O va į savo kraštą draugo nesivežu. Ir pati nelabai ten važiuoju ir nematau reikalo jį ten vežtis. Tiesiog nėra artimo bendravimo su gimine, šeima, todėl ir poreikio pažindinti nėra. Galbūt ir vaikinams taip būna. Tai visiškai nereiškia, kad aš nerimtai žiūriu į draugą ar pan. Juk ne su šeima/gimine draugauja. Juolab, kai ji nėra labai darni.
QUOTE(trečiadienė @ 2013 05 05, 07:49)
Sveiki,
nepavadinčiau tai problemėle, tačiau po 8mėn draugystės su vaikinu(juokingai mažai), taip ir neteko susipažinti su jo tėvais. Su mano tėvais ji susipažino vos po poros mėnesių draugystės, taipat netikėtai mano namuose, ir jau po to karto vis dažniau ėmėm leisti laiką pas mane (šaltą žiemą niekur nesidėsi). ar turėčiau apie tai su juo kalbėti, prašytis supažindinama su motina? o gal jis nežiūri į mane rimtai ir nemato reikalo supadindinimams?
nepavadinčiau tai problemėle, tačiau po 8mėn draugystės su vaikinu(juokingai mažai), taip ir neteko susipažinti su jo tėvais. Su mano tėvais ji susipažino vos po poros mėnesių draugystės, taipat netikėtai mano namuose, ir jau po to karto vis dažniau ėmėm leisti laiką pas mane (šaltą žiemą niekur nesidėsi). ar turėčiau apie tai su juo kalbėti, prašytis supažindinama su motina? o gal jis nežiūri į mane rimtai ir nemato reikalo supadindinimams?
Atrodo tarsi skaityciau apie save
as su jo tevais taip pat susipazinau po 8men draugystes, kai tuo tarpu jis su manaisiais susipazino po poros men...irgi vis pagalvodavau kodel jis manes nesupazindina su savais, bet po to gavosi taip kad viskas susiplanavo...MB baiginejo univera ir jo tevai, mociute ir brolis turejo ten but to pasveikint, as taip pat buvau pakviesta. Vat taip ir susipazinom atsimenu kad labai labai jaudinausi, tuo labiau kad tevai ir mociute is karto (broli jau pazinojau seniau). Bet viskas buvo gana gerai, mes po to visi pietu i restorana nuejom, tai pradejus skanaut vyna visi labai draugiskai kalbet pradejom Jums, treciadiene, manau reiktu pakalbeti su saviskiu, graziai ir paprastai, nepradeti tarsi kokio didziulio dalyko spresti ar pan, bet tiesiog pasakyt kad jus tai siek tiek neramina, nes jis pazysta jusu seima o jus jo - ne, ir tai jus vercia jaustis nevertinamai arba kaip pati sakot kad tarsi jis neziuri i jus rimtai. Nors manau kad jis tikrai rimtai ziuri i jus, visgi jau 8 men kartu (ir nesakykit kad cia labai mazai laiko, kiti ir susituokt sugeba per tiek laiko) tiesiog gal nepagalvoja apie tai ir nezino kad jums svarbu...
MB brolis man karta pasake, kai as su juo kalbejau ta tema, kad greiciausiai MB tiesiog nepagalvodavo apie tai, nes as tuo metu buvau svarbiausia jo gyvenime ir jam tiesiog nesaudavo i galva dar kazkokie cia formalumai, kaip pazindinimas su tevais gal ir jusiskiui tas pats
